Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijoje (LVGA) – pokyčiai. Po pakartotinio suvažiavimo, kovo 15 d., balsų dauguma išrinkta naujoji prezidentė dr. Vilma Zigmantaitė. Ji prie asociacijos vairo stoja 2024-2027 metų kadencijai pakeitusi prof. dr. Audrių Kučinską. LVGA, kuri yra ir aktyvi Žemės ūkio rūmų narė, vadovė sako, kad sieks į asociacijos veiklą ne tik įtraukti daugiau jaunųjų veterinarijos gydytojų, bet ir dės pastangas, kad būtų didinamas šios profesijos prestižas. ŽŪR V. Zigmantaitės pasiteiravo apie jos planus ir darbus, kuriuos ji norėtų nuveikti veterinarijos gydytojų labui.
Veterinarijos gydytojo kvalifikaciją įgijote 2011 metais, o šiuo metu dirbate LSMU Biologinių tyrimų centro vadove. Kodėl apsisprendėte dalyvauti ir LVGA prezidento rinkimuose?
Su buvusiu LVGA prezidentu prof. dr. A. Kučinsku asociacijoje dirbti pradėjau 2020 metais. Iš pradžių teko padirbėti administratore, paskui pavyko perimti nemažai bendravimo su užsienio kolegomis ir šios pareigos leido suprasti ką gali asociacijos nuveikti, kokią naudą gali gauti asocijuoti nariai ir apskritai veterinarijos gydytojai. Kai sužinojau, kad buvęs prezidentas išvyksta dirbti į Vokietiją, nusprendžiau išbandyti savo jėgas. Manau, kad turiu minčių, idėjų, kurios galėtų atliepti asociacijos narių ir veterinarijos gydytojų poreikius.
Kokias idėjas pirmiausia sieksite įgyvendinti?
Pirmiausia norėčiau, kad veterinarijos gydytojo profesija būtų labiau vertinama. Mūsų profesija – sunkus ir daug pasiaukojimo reikalaujantis darbas. Norėtųsi kelti kiek įmanoma šios specialybės prestižą. Mums dažnai tenka dirbti su gyvūnų šeimininkais, kai augintiniai serga arba retesniais atvejais – nugaišta. Atsiduriame tokiose nemaloniose situacijose, kai jau padėti nebegalime, bet už suteiktas paslaugas turime paimti pinigus. Veterinarijos gydytojai – jautrūs ir empatiški žmonės, todėl mes turime saugoti savo psichologinę ir emocinę sveikatą, turime vienas kitą palaikyti. Ne paslaptis, kad pasaulinė statistika rodo, kad veterinarijos gydytojai patenka į profesijų sąrašą, kur fiksuojama daug savižudybių. Noriu visus savo kolegas skatinti kalbėtis, bendrauti. Mes visi susiduriame su panašiomis problemomis, jaučiamės panašiai. Tarp vyresnės kartos veterinarijos gydytojų nebuvo įprasta kalbėtis apie patiriamas emocijas ir patiriamus išgyvenimus. Visuomet laikytasi pozicijos, kad turime toliau dirbti ir nesureikšminti. Jaunesnioji karta ateina su kitokiu požiūriu, jie nori būti išgirsti arba netgi sulaukti pagalbos. Turime ne tik pasidžiaugti vieni kitų pasiekimais, bet ir nepamiršti pasidalinti sunkiomis temomis, kuriomis daug metų buvo neliestos.
Taip pat norėčiau skatinti naujų sekcijų ar poskyrių kūrimąsi asociacijoje tam, kad būtų kuo geriausiai atstovaujami skirtingų veterinarijos sričių specialistų poreikiams.
Jūs buvote užsiminusi, kad ieškosite galimybių, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Kvalifikacijos kėlimo reikalavimus ir licencijavimą perduotų LVGA. Ar to sieksite?
Taip. Mes buvome derinę galimybę perimti pakartotinį licencijų pratęsimą. Dėl licencijavimo jau yra sudėtingiau, nes tai yra teisiniai aspektai, kuriuos keisti sunku. Tačiau norėtume susigrąžinti šią funkciją, kuri seniau mums priklausė. Nesitikiu, kad tai padaryti spėsiu per savo kadenciją. Bet labai tikiuosi, kad pavyks palengvinti mūsų asociacijos nariams darbą. T. y. veterinarijos gydytojus kviesime į vieną sistemą siųsti savo sertifikatus, o mes po dvejų metų už juos pateiksime deklaraciją VMVT.
Jūs vadovaujate LSMU Biologinių tyrimų centrui. Kaip galvojate, kuo jūsų žinios, patirtis vadovaujant šiam centrui gali būti naudinga vadovaujant ir asociacijai?
Manau, kad vadovavimo patirtis tikrai pravers, pradedant strateginiu mąstymu, darbų delegavimu, baigiant – finansine atsakomybe. Žinoma, asociacija yra visai kitokio pobūdžio juridinis vienetas, reikia suprasti, kad turime dirbti komandiškai, veikti kartu. Jau vien, kai susijungiame į pasitarimus, posėdžius, išsikalbėti reikia bent valandos, nes kolegoms iš skirtingų regionų kyla labai daug ir įvairių klausimų – nuo bendravimo su inspektoriais iki to kaip reikia pildyti žurnalus. Itin svarbu išklausyti savo narius ir jiems rūpimus klausimus teisingai susisteminti ir rasti ryšį VMVT.
Kiek aktyviai į asociacijos veiklą įsitraukia jaunieji veterinarijos specialistai, kurie po diplomų įteikimo pasineria visa galva į darbus? Ar turite siekį į LVGA įtraukti daugiau jaunųjų specialistų į savo veiklą?
Taip, iškart po studijų jaunieji veterinarijos gydytojai visa galva paneria į darbus, neretai dirba šventinėmis dienomis, savaitgaliais. Kartais jiems net nelieka laiko tiesiog gyvenimui, kokybiškam poilsiui. Savo renginiuose matome, kad jauni veterinarijos gydytojai lankosi retai, jų įsitraukimas mažas. Tik vienetai tokių žmonių, kurie pilna apimtimi dirba veterinarijos praktikoje ir įsitraukia į asociacijos veiklą. Bet turime keletą buvusių studentų, kurie pasižymi itin dideliu veiklumu. Pavyzdžiui, turime Veterinarijos akademijos absolventę, kuri itin gabi, dirba su stambiais gyvūnais, įsitraukė į asociacijos valdybos veiklą, dirba ir etikos komisijoje. Kol kas jaunimo aktyvumas tikrai mažas, bet matau, kad jie įsidrąsina, aktyviau klausia, parašo vienu ar kitu klausimu laiškus. Tai mane tokios tendencijos džiugina.
Ko palinkėtumėte savo kolegoms veterinarijos gydytojams?
Noriu tiesiog pasakyti, kad esu nusiteikus mūsų bendruomenę vienyti. Turime suprasti, kad dirbant drauge galime pasiekti kur kas daugiau.
Dėkojame už pokalbį ir linkime sėkmės darbuose.
Primename, kad LVGA kadenciją pradeda ir su nauja valdybos sudėtimi:
Prezidentė dr. Vilma Zigmantaitė
Viceprezidentas dr. Audrius Kučinskas
Bendrosios praktikos sekcijos atstovai:
Artūras Abromaitis
Petras Tamašauskas
Smulkių gyvūnų praktikos sekcijos atstovai:
Eglė Kvedaraitė
Justas Kantoravičius