2025 m. gegužės 5 d., LR Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko renginys skirtas Trišalės Tarybos 30-mečiui paminėti „Nacionalinio trišalio dialogo vaidmuo kuriant Lietuvos valstybę”.
Renginio dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Pranešimą perskaitė Trišalės tarybos pirmininkas Sigitas Dimaitis, kuriuo dalinamės žemiau:
Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiami ministrai, socialiniai partneriai, profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai, ponios ir ponai,
Man, kaip Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų atstovui, šiuo metu, tenka garbė ir atsakomybė pirmininkauti Lietuvos Respublikos trišalei Tarybai.
Šiandien minime reikšmingą sukaktį – 30-ąsias Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos įkūrimo metines. Tai proga ne tik prisiminti istoriją, bet ir atsakingai pažvelgti į dabartį bei ateitį – į tai, kaip mes, kaip valstybė, kaip visuomenė, vertiname partnerystę, dialogą ir susitarimą.
1995 m. gegužės 5 d. buvo pasirašytas istorinis susitarimas tarp Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų. Jį pasirašė:
- Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Adolfas Šleževičius,
- Lietuvos darbininkų sąjungos prezidentė Aldona Balsienė,
- Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys,
- Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Kazimieras Kuzminskas,
- Lietuvos profesinių sąjungų centro pirmininkas Algirdas Aleksandras Kvedaravičius,
- Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Algirdas Sysas,
- Lietuvos verslininkų asociacijos prezidentas Jonas Viesulas.
Būtent šis susitarimas tapo kertiniu akmeniu, įtvirtinusiu lygiaverčio dialogo principą tarp darbuotojų, darbdavių ir valstybės. Taip buvo įsteigta Lietuvos Respublikos Trišalė taryba – nacionalinio lygmens partnerystės institucija, kurioje sprendžiami svarbiausi šalies socialiniai, darbo, ekonominiai ir kiti klausimai.
Trišalio dialogo idėja Lietuvoje gimė dar 1993 metais, kai profesinės sąjungos ėmėsi iniciatyvos skatinti konstruktyvų bendradarbiavimą su Vyriausybe ir darbdaviais. Prezidento Algirdo Brazausko, premjerų Bronislovo Lubio ir Algirdo Šleževičiaus laikais buvo žengti pirmieji svarbūs žingsniai link to, ką šiandien vadiname aukščiausio lygio socialiniu dialogu.
Per tris dešimtmečius Trišalė taryba įrodė, kad partnerystė – tai ne tik kompromisų paieška, tai bendras siekis kurti socialiai teisingą, atsakingą ir tvarią valstybę. Taryba prisidėjo prie socialinės apsaugos stiprinimo, darbo kodekso tobulinimo, darbo užmokesčio politikos formavimo, reagavimo į ekonomines krizes ir kitų klausimų. Ypač išskirtinis tarybos vaidmuo buvo 2008–2009 m. ekonominės krizės metu, kai ji padėjo išlaikyti socialinę pusiausvyrą ir pasitikėjimą tarp skirtingų visuomenės grupių.
Šiandien Trišalės tarybos veikla išlieka ne mažiau aktuali. Ji yra atvira platforma, kurioje aptariami esminiai šalies klausimai – nuo minimalios algos nustatymo, darbo sąlygų gerinimo, socialinės apsaugos, iki užimtumo skatinimo, kovos su šešėline ekonomika ir kitų, valstybei svarbių klausimų. 2017 metais Trišalės Tarybos sudėtis praplėsta naujais nariais, nuo tada Trišalėje Taryboje atstovaujamos visos svarbiausios darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos bei vyriausybės deleguoti atstovai. Darbo kodekse apibrėžtos Trišalės Tarybos kadencijos.
Trišalėje taryboje nuolat dalyvauja socialinių partnerių ekspertai, veikia specializuotos komisijos ir darbo grupės, sprendžiančios tiek horizontalias, tiek sektorines problemas – nuo darbo santykių iki kultūros ir švietimo politikos. Tai – gyva socialinės partnerystės praktika, grįsta pagarba, atvirumu, atsakomybe ir dialogu.
Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie per šiuos dešimtmečius kūrė ir stiprino Trišalę tarybą:
- jos nariams ir pirmininkams, buvusiems ir esamiems,
- ypatingai norėčiau išskirti, šviesios atminties, pramonininkų konfederacijos viceprezidentą Mykolą Aleliūną, tai Trišalės Tarybos legenda, idėjų generatorius ir varikliukas, su pagarba ir pasididžiavimu galėčiau jį įvardinti, ne vieno iš mūsų mokytoju.
- Taip pat dėkoju sekretoriatui – už nuoseklų ir tylų, bet labai svarbų organizacinį darbą,
- komisijų ir darbo grupių atstovams – už jų įžvalgas ir kantrybę.
Ačiū tiems, kurie į Trišalę tarybą atėjo ne tik su pozicija, bet ir su pasirengimu išgirsti kitą pusę. Toks dialogas – tai tikros demokratijos pamatas.
Tačiau 30-metis – tai ne tik proga padėkoti. Tai ir įpareigojimas.
Turime drąsiai pripažinti, kad keičiantis kartoms, į politiką atėjus naujai, jaunesnei lyderių kartai, socialinis dialogas nebėra savaiminė vertybė. Jis dažnai suprantamas tik kaip formalumas ar interesų derinimas, o ne kaip demokratinės valstybės ir kultūros esminė dalis.
Anksčiau Trišalė taryba turėjo savo nepriklausomą stiprų sekretoriatą, kitaip sakant koordinavimo mechanizmą, kuris suteikė Trišalei Tarybai institucinį išskirtinumą. Šiandien Trišalės Tarybos sekretoriatas yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakomybėje, keitėsi ir Vyriausybės atstovavimo formatas . Mūsų nuomone, pirminis modelis buvo solidesnis.
Manau, kad didelę žalą socialiniam dialogui ir partnerystei padarė, skubotai 2021 metais priimti, Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimai, kur riba tarp socialinės partnerystės ir lobizmo tapo labai plona.
Ką paminėjau, tai ne nostalgija praeičiai, tai atsakomybė ateičiai.
Trišalės tarybos 30-metis mus įpareigoja ne tik prisiminti, bet ir atkurti tai, kas buvo stipru, efektyvu oru ir pagrįsta.
Linkiu, kad Trišalė taryba ir toliau būtų vieta, kur argumentuotai diskutuojama ir surandami sprendimai palankūs visuomenei ir valstybei. Tegul mūsų socialinis dialogas išlieka gyvas, prasmingas ir visada orientuotas į žmogų.
***
Vyko aukšto lygio panelinė diskusija „Trišalis socialinis dialogas: vakar, šiandien, rytoj. Su kokiomis sėkmės istorijomis ir išmoktomis pamokomis žvelgiame į ateitį”, kurioje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, Ekonomikos ir inovacijų ministras, nacionalinių darbuotojų ir darbdavių organizacijų atstovai.
Pranešimą apie socialinių partnerių vaidmenį Europos darbo institucijos (EDI) veiklose perskaitė Cosmin Boiangiu, EDI vykdomasis direktorius, kuris pabrėžė, kad Europos Sąjungoje yra net 14 mln. dirbančių žmonių, todėl būtina stiprinti socialinių partnerių vaidmenį ir kurti tvarius bendradarbiavimo mechanizmus, padedančius užtikrinti sąžiningas darbo sąlygas visose šalyse.
Europos ir Vidurinės Azijos regiono direktoriaus pavaduotojas, Tarptautinės darbo organizacijos atstovas Emmanuel Julien dalinosi mintimis apie Trišalių konsultacijų svarbą įgyvendinant tarptautines darbo normas. „Tikime, kad Lietuva rems socialinio teisingumo iniciatyvas. Tikime, kad trišalis principas sudaro konstruktyvų dialogą. Todėl sveikinu ir Lietuvos trišalį dialogą, kuris gilina socialinį susitarimą. Socialiniai partneriai privalo atstovauti savo interesų grupes ir vengti monopolijų įtakų. Turi vykti ne tik socialinis, bet ir ekonominis dialogas. Toks dialogas turi didelį ekonominį ir socialinį poveikį”, – sakė E.Julien.
Vyko diskusija „Kaip nacionalinių ir ES / tarptautinių bendradarbiavimo tinklų kūrimas prisideda stiprinant socialinį dialogą ir sprendžiant esminius socialinius, ekonominius ir darbo klausimus“.
