Paskutinis Seimo komiteto posėdis prieš rinkimus

 

2020 m. spalio 7 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) posėdžiavo jau įprastu nuotoliniu režimu. Baigdamas posėdį komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas kolegoms palinkėjo sėkmės per Seimo rinkimus. Po ateinančio savaitgalio nuotaikos veikiausiai bus šiek tiek kitos, tačiau šios kadencijos parlamentarai turi dar nemažai įsipareigojimų.

 

Apie žemės ūkio rizikos valdymo fondus

KRK padėjo paskutinį tašką rengiant Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimus, kurie atvers kelią savanoriškų žemės ūkio rizikos valdymo fondų steigimui. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas nutarta papildyti įstatymu keičiamą 9 straipsnį nauja dalimi ir patikslinti, kuriam subjektui būtų skiriama parama iš LR biudžeto ar Europos Sąjungos lėšų – Fondui ar nariams.

KRK nutarė siūlyti tokią formuluotę: „Institucija, atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę, paramą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų teikia žemės ūkio rizikos valdymo fondui. Paramą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų žemės ūkio rizikos valdymo fondo nariui, žemės ūkio veiklos subjektui skiria žemės ūkio rizikos valdymo fondas“.

Teisės akto priėmimas numatytas ateinantį ketvirtadienį, spalio 15 d. Priėmus įstatymą Žemės ūkio ministerija per metus turėtų parengti įgyvendinamuosius teisės aktus, rizikos valdymo fondai galėtų pradėti veikti nuo 2022 metų sausio 1 d.

 

Estafetę dėl alternatyviųjų degalų perleidžia kitiems

KRK baigė svarstyti teisės aktų paketą dėl alternatyviųjų degalų. Estafetė perduodama pagrindiniam – Aplinkos apsaugos komitetui. Jis turės įvertinti itin platų pastabų sąrašą. Vien tik Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė 82 pastabas. Rengiamas Alternatyviųjų degalų įstatymas itin aktualus atsinaujinančios energetikos, degalų tiekėjų sektoriams, taigi jiems atstovaujančios organizacijos taip pat aktyviai įsijungė į svarstymo procesą, pateikė savo pastabas ir pasiūlymus.

Kaip posėdyje nutarė KRK nariai, jiems svarbiausia apginti žemės ūkio sektorių – kad išliktų rapsų pasėliai ir vietinė biodegalų pramonė, jos nenukonkuruotų atvežtiniai antrosios kartos biodegalai, kurių pėdsakai veda iš trečiųjų šalių. Energetikos ministerija atsižvelgė į nuogąstavimus, jiems pritarė ir pasiūlė saugiklį – antrosios kartos degalams daugiklį taikyti pagal tam tikrą formulę. Šį saugiklį KRK pagrindiniam komitetui siūlo įtraukti į įstatymo projektą.

 

Gyvūnų gerovės byla

KRK turės apsvarstyti keturis teisės aktų projektus, kurie atsirado dėl gyvūnų augintinių skandalų – nelegalių veisyklų, žiauraus elgesio.

Siūlomi teisės aktų pakeitimai bus nagrinėjami po dviejų savaičių, kai bus gauta Vyriausybės išvada. Dabar nutarta surengti situacijos aptarimą, išgirsti valstybės institucijų ir suinteresuotų organizacijų nuomonę. Įžvalgomis dalijosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Gediminas Vaičionis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Raimondas Kajėnas, gyvūnų teisių gynėjai.

Diskutuota plačiai – nuo privalomojo šunų, kačių ženklinimo ir ar tai turėtų finansuoti valstybė iki pasvarstymo, kaip savininkus priversti jausti didesnę atsakomybę už savo augintinius: gal prieš įsigyjant augintinį reikalauti išklausyti privalomuosius kursus ir išlaikyti atitinkamą egzaminą…

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, pavaduojantis pirmininką Algis Baravykas pusiau ironizuodamas pastebėjo, kad ūkinių gyvūnų laikytojams jau baisoka, ar tik VMVT nesikeis veiklos prioritetai, netaps svarbesni augintinių reikalai. Iš tiesų visai nejuokinga, nes VMVT finansavimas yra probleminis, kaip bus su ateinančių metų biudžetu kol kas neaišku, o yra signalų, kad Tarnyba gali nespėti atlikti savo funkcijų.

Kas dėl naminių augintinių problemos, A. Baravykas pasiūlė nešokti labai toli, negalvoti apie kursus augintojams, kad paskui žemės ūkis netaptų per griežtos sistemos įkaitu. Pakaktų kelti gyvūnų laikymo kultūrą, kad visi jie būtų identifikuoti, žinomi tam tikrame registre, su ūkiniais gyvūnais sistema sklandžiai veikia. Pasak A. Baravyko, šiuo metu užtektų susikoncentruoti ties veislynais, daugiau atsakomybės suteikti veisėjų asociacijoms.