Šalies turguose ir prekybos centruose jau kurį laiką galima nusipirkti pirmųjų ankstyvųjų lietuviškų daržovių. Nors jos tokios pat skanios kaip ir ankstesniais metais, tačiau jų derlius – gerokai kuklesnis.
Skirtingose vietose – skirtinga situacija
Gana ilgai užsitęsęs pavasarinis šaltukas neabejotinai padarė nemažai įtakos lietuviškoms daržovėms. Ir čia kalba sukasi ne vien apie jau imamą ankstyvųjų, bet ir apie būsimą vėlyvųjų veislių derlių bei kokybę. Akivaizdu, kad daržovių aruodai šiais metais nebus tokie gausūs, kokių ūkininkai tikėjosi.
Pavyzdžiui, smidrų, arba dar kitaip vadinamų šparagų, sezonas jau baigėsi. Dalis juos auginančių ūkininkų džiaugėsi įprastais šių daržovių kiekiais, tačiau nemaža dalis žemdirbių turėjo tenkintis perpus mažesniu derliumi.
„Visą laiką kartoju, kad Lietuva, nors ir nedidelė plotu, tačiau labai įvairiapusė klimatinėmis sąlygomis valstybė. Šiais metais smidrų augintojai tą gerai pajuto. Dalyje šalies pavasarinės šalnos buvo tokios stiprios ir ilgos, kad ne tik nušaldė pirmuosius smidrų ūglius, bet pasiglemžė dalį derliaus. Šių daržovių sezonas buvo ganėtinai trumpas. Pagrindiniu smidrų derliumi šiemet galėjome pasimėgauti gerokai trumpiau nei įprastai“, – informuoja Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Indrė Lukoševičienė.
Ji tikina neatsimenanti tokio daržovių augintojams ir apskritai žemės ūkio sektoriaus atstovams nepalankaus pavasario, koks buvo šiais metais.
„Ankstyvų bulvių veislių augintojai įvairiais būdais bandė apsaugoti šiuos šakniagumbius, tačiau apsisaugoti nepadėjo net moderniausios sistemos nuo šalnų. Tiesiog šalnos truko pernelyg ilgai. Vietomis laikėsi net iki 9 laipsnių šaltukas. Bulvių augintojams tai pridarė milžiniškų nuostolių. Nemažos dalies jų praradimai siekia net iki 50 procentų“, – teigia I. Lukoševičienė.
Ji nesliapia, kad kone kasmet atsiranda nesąžiningų prekeivių, kurie naudojasi šviežių lietuviškų daržovių išsiilgusių tautiečių poreikiais, ir klastoja produkcijos dokumentus – įveždami daržoves iš trečiųjų šalių, o kilmės šalį nurodydami kaip Lietuvą. Šiais metais, kai daržovių derlius apskritai yra mažesnis nei įprastai, ši rizika tik dar labiau išauga.
Vėliau nei įprastai
Nors tarp daržovių augintojų vyrauja ne pačios geriausios nuotaikos, ne visi jie turi pagrindo liūdėti. Pavyzdžiui, neseniai į šalies prekybos centrus pradėti tiekti lietuviški baltagūžiai kopūstai šiais metais užderėjo visai neblogai. Pagrindinė to priežastis – jų brendimo laikotarpiu buvęs pakankamas drėgmės kiekis.
„Netrukus bus pradėtos imti morkos, kai kurios kitos daržovės. Kol kas dar sunku prognozuoti vėlyvųjų veislių derlių. Jis priklausys nuo likusios vasaros orų. Akivaizdu, kad pavasarį daržovės nemažai stresavo, tad dabar palankūs orai joms labai reikalingi. Aišku tik tiek, kad šiemet visas derlius sunoksta maždaug dviem savaitėmis vėliau nei įprastai“, – pažymi LDAA direktorė.
Būtent dėl daržininkus užklupusių nepalankių gamtos sąlygų ir akivaizdžiai sumažėjusio derliaus, pirkėjų neturėtų stebinti ir šiek tiek pakilusios daržovių kainos. Tiesa, jos pernelyg nesiskiria nuo praėjusių metų, bet tam tikrų pokyčių yra.
Sunkiau konkuruoti
Mūsų ūkininkams tenka susitvarkyti ne tik su gamtos iššūkiais, bet ir konkuruoti su kitų šalių daržovių augintojais. O tai daryti ne visada pavyksta, nes konkurencinės sąlygos, deja, nėra vienodos. Lietuvoje, kaip ir Danijoje, daržovių augintojams taikomi griežtesni nacionaliniai augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai. Kitaip tariant, kitose ES šalyse į viską žiūrima ne taip griežtai. Kartais įmonės mūsų šalyje net neregistruoja tam tikrų produktų, nes juose leidžiamos per mažos kai kurių elementų normos ir jie paprasčiausiai tampa neveiksmingi, kovojant su įvairiomis ligomis ar kenkėjais. Dėl šios priežasties mūsų daržovių augintojai negali būti konkurencingi bei užtikrinti gero ir kokybiško derliaus.
- Lukoševičienės vadovaujama LDAA jau seniai kovoja ir daro viską, kad ši situacija pasikeistų.
„Nacionaliniai kriterijai buvo priimti, siekiant apsaugoti gruntinius šalies vandenis, kurie yra labai aukštai. Visgi paaiškėjo, kad nors tam tikri tyrimai ir buvo atlikti, tačiau juos darant buvo remiamasi skirtingais parametrais, todėl dabar neina palyginti, kaip kito vandens būklė taikant nacionalinius augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus ir jų netaikant. Dabartinis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas inicijavo naujus vandens tyrimus, kurie turėtų tapti tam tikru atskaitos tašku. Tikimasi, kad jau šių metų pabaigoje bent jau kuriam laikui nacionaliniai kriterijai nustos galioti ir bus žiūrima, kaip kinta gruntinių vandenų būklė. Jei ji blogės, nacionaliniai augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai greičiausiai vėl bus pradėti taikyti“, – kalbėjo I. Lukoševičienė.