Birželio 18 d. Lietuvos žemės ūkio rūmai (ŽŪR) surengė nuotolinį susitikimą, kuriame buvo pristatyti planuojami mokestiniai pakeitimai ir jų poveikis žemės ūkio sektoriui. Renginyje dalyvavo aukščiausio lygio valstybės institucijų atstovai: Finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas, ministerijos kancleris Mindaugas Šima, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas, Žemės ūkio ministerijos Finansų ir apskaitos politikos įgyvendinimo skyriaus vedėja Jolita Čičiurkienė, o įžvalgomis pasidalijo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.
Renginį atidaręs ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pažymėjo, kad dažnai nepasitenkinimas kyla dėl informacijos stokos ir nesusipratimų: „Žemės ūkio rūmai nepolitikuoja – mūsų tikslas yra skleisti informaciją ir atstovauti žemdirbių bei viso kaimo interesams.“ Anot jo, šiandien kaip niekad svarbu aiški ir tiksli informacija iš pirmųjų lūpų.
ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis pabrėžė, kad institucija aktyviai dalyvavo diskusijose su Žemės ūkio ministerija ir Trišale taryba, o šio susitikimo tikslas – išsiaiškinti mokestinių pokyčių turinį ir jų galimą poveikį žemdirbiams.
Socialinio draudimo įmokos: problemos ir sprendimai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas informavo, kad ūkininkų valstybinio socialinio ir privalomojo sveikatos draudimų įmokos yra skaičiuojamos nuo 90 proc. individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų, t.y. nuo 90 proc. ūkininko uždirbto pelno. Nuo 2023 m. ūkininkai, dėl ekstremalių oro sąlygų arba kitų krizių uždirbantys mažas apmokestinamąsias pajamas arba patiriantys nuostolį, pagal šiuo metu galiojančią tvarką negali įgyti minimaliojo stažo, reikalingo socialinio draudimo pensijoms skirti, nes jų sumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų suma tokiais atvejais būna per maža. Analogiška situacija yra susidariusi ir su privalomu sveikatos draudimu.
Pasak V.Kalinausko, šios spragos poveikis – itin reikšmingas, nes Lietuvoje daugiau kaip pusė ūkininkų yra 40–64 metų amžiaus. Net kelių metų darbo stažo praradimas gali turėti ilgalaikių pasekmių. Vyriausybė pavedė ministerijai problemą išspręsti iki šių metų pabaigos, o reikalingi teisės aktų pakeitimai planuojami rudens Seimo sesijoje. Įsigaliojimas numatomas nuo 2026 metų.
Siūloma nauja tvarka leistų ūkininkams, kurie negavo apmokestinamųjų pajamų, patiems apsispręsti ir susimokėti įmokas nuo kitų deklaruotų (neapmokestinamų) pajamų – tiesioginių išmokų, kompensacijų ar kitų su veikla susijusių legalių pajamų – ne daugiau kaip nuo 12 minimalių mėnesinių algų per metus. Tokiu būdu būtų užtikrintos bent minimalios socialinio draudimo garantijos asmenims, legaliai gaunantiems pajamas.
Žemės ūkio rūmai siūlo kuo skubiau spręsti bent minimalių socialinio draudimo garantijų savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinimo problemą ne tik nuo ateinančių metų, bet ir už praėjusį laikotarpį nuo 2023 m.
Mokesčių reforma: išsaugomos lengvatos, tačiau bus pokyčių
Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė informavo, kad visos esamos mokestinės lengvatos žemės ūkiui išlieka: „Asociacijų veikla, kooperacijos modeliai lieka neapmokestinami, gyvulių ir pasėlių draudimo įmokos – taip pat.“ Tačiau mokestinėje sistemoje bus įvedama didesnė tarifų progresija. Tai palies apie 1300 ūkininkų – maždaug 5–6 proc. visų veiklos subjektų.
Pagal pateiktus duomenis, net 54 proc. ūkininkų šiuo metu apskritai nėra apmokestinami: 31 proc. jų pajamos nesiekia 20 tūkst. eurų per metus, dar 6,6 proc. – iki 35 tūkst. eurų. Pasak Laurikėnaitės, reforma orientuota į didesnių pajamų ūkius, o smulkieji ir vidutiniai – nebus esmingai paveikti.
Žemės ūkio ministerijos komentaras
ŽŪM Finansų ir apskaitos politikos įgyvendinimo skyriaus vedėja Jolita Čičiurkienė papildė, kad žemdirbiams palankus pakeitimas taip pat įtrauktas į Nekilnojamojo turto įstatymą – NT mokestis žemės ūkiui iš esmės nesikeis. Ji taip pat patvirtino, kad gyvulių ir pasėlių draudimo įmokos nebus apmokestinamos.
Mokslininkų ir jaunųjų ūkininkų siūlymai
Prof. dr. Astrida Miceikienė siūlė analizuojant mokestinę naštą ūkininkams remtis ilgesniu – bent penkerių metų – laikotarpiu: „Tik tuomet galima objektyviai vertinti pokyčių poveikį ūkiams, nes vienerių metų duomenys dažnai neatspindi realios situacijos.“ Ji taip pat atkreipė dėmesį į paslaugų sektorių, dirbantį pagal verslo liudijimus, ir tai, kad ne visos pajamos yra fiksuojamos.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovas Vytautas Buivydas ragino stiprinti informacijos sklaidą, nes „mokestinės reformos“ sąvoka daug kam kelia baimę. Anot jo, jaunieji ūkininkai palaikytų reformą, jei ji neapsunkintų smulkiųjų ir vidutinių ūkių. Tuo pačiu jis kvietė riboti privilegijas didiesiems ūkiams, valdantiems daugiau nei 500 ha, kurie dažnai naudojasi neproporcingomis lengvatomis.
Susitikimas atskleidė esminius iššūkius, su kuriais susiduria žemės ūkio sektorius artėjančių mokestinių pokyčių kontekste. Skirtingų institucijų atstovai pateikė aktualią informaciją, o ūkininkų atstovai – vertingus pasiūlymus. ŽŪR žada toliau aktyviai stebėti procesus ir užtikrinti, kad žemdirbių interesai būtų išgirsti bei atstovaujami.
VISĄ RENGINIO ĮRAŠĄ RASITE ČIA