Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas gegužės 13 d. paskelbė apie projektą, skirtą dekarbonizuotų azoto trąšų gamybai. Ši nauja trąšų gamykla leis išvengti beveik milijono tonų CO2 išmetimo per metus ir 30 proc. sumažinti azoto trąšų importą.
Trąšos labai priklauso nuo gamtinių dujų, kurios tapo ES priklausomybės nuo „Maskvos“ simboliu. Naujausia Eurostato ataskaita parodo, kad suskystintos gamtinės dujos ir trąšos yra vienintelis Rusijos importas, kuris iki šiol nemažėja.
ES investuotojų konsorciumo dėka Ispanijos įmonė FertigHy pasirinko Prancūziją, kad taptų mažo anglies dioksido kiekio trąšų gamybos lydere.
Konsorciumą sudaro gamintojai iš energetikos ir žemės ūkio maisto produktų sektorių, įskaitant Ispanijos saulės energijos gamintoją „RIC Energy“, Italijos inžinierių „Maire Tecnimont“, Vokietijos „Siemens Financial Services“, Prancūzijos žemės ūkio prekybos grupę „In Vivo, Soufflet“ ir Nyderlandų alaus daryklą Heineken.
Šio projekto vertė – 1,3 milijardo eurų, o projekto tikslas – nuo 2030 m. kasmet Hauts de France regione esančioje gamykloje pagaminti 500 tūkst. tonų azoto trąšų. Statybas planuojama pradėti 2027 m.
„FertigHy“ duomenimis, gamykla užtikrins apie 10 proc. Prancūzijos žemės ūkio sektoriaus suvartojimo. Po Prancūzijos gamyklos FertigHy planuoja statyti antrąją, Ispanijoje.
Trąšų gamyba reikalauja daug energijos, o „FertigHy“ siekia atitikti ES dekarbonizacijos tikslus ir Europos trąšų strategiją, kuri buvo pristatyta dar 2022 m. lapkritį. Dokumente ES raginama atsiriboti nuo priklausomybės nuo rusiškų trąšų, investuojant į gamybos Europoje naujoves ir kuriant alternatyvas naudojant cheminį azotą.
„Ši gamykla, varoma atsinaujinančia ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančia elektra, yra ryžtingas žingsnis gaminant trąšas Europoje ir mažinant mineralinių azoto trąšų importą“, – pranešime spaudai sakė FertigHy generalinis direktorius José Antonio de las Heras.
Pagal užsienio spaudą