Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) trečiadienį pradėjo svarstyti svarbiausio šalies finansinio dokumento – 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto – dalį, susijusią su žemės ūkio finansavimu. Kitas žemdirbiams itin aktualus ir jautrus darbotvarkės klausimas – dėl akcizų lengvatos gazoliams mažinimo. Ūkininkų pozicijas posėdyje gynė Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus ir direktorius Sigitas Dimaitis.
Įsipareigojimai netelpa pasiūlytame voke
Žemės ūkio sektoriui skirtos lėšos ateinančių metų šalies biudžeto projekte sudaro beveik milijardą eurų, iš kurių didžioji dalis (74 proc.) tenka ES fondų lėšoms. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis KRK posėdyje apgailestavo, kad trejus pastaruosius metus bendras finansavimas žemės ūkio sričiai mažėja. 2020 m. palyginti su šiais metais lėšų suma traukiasi 0,6 proc., arba 6 mln. Eur. Traukiasi ir ES lėšos (4,7 proc.): skirtumą turėjo kompensuoti nacionalinės lėšos, tačiau Vyriausybės patvirtintame biudžeto projekte jos nenumatytos.
ŽŪM susidurs su iššūkiu vykdant Kaimo plėtros programos priemones, kitus įsipareigojimus. Liko nenumatyti 7 mln. Eur kompensacijoms už šių metų šalnų padarinius; 33,178 mln. Eur melioracijos valstybės investicijų projektams vykdyti; 20,415 mln. Eur bendrasis finansavimas pagal šiemet pateiktas paraiškas išmokoms už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių; 0,6 mln. Eur ikimokyklinukų maitinimui (kokybiškiems produktams iš ūkininkų įsigyti)…
KRK pagalbos užsitikrinant veiklai trūkstamą finansavimą taip pat tikisi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.
Į ką atkreipė dėmesį LR ŽŪR
LR
LR ŽŪR Taryba svarstė įtemptą situaciją dėl žemės ūkio sektoriaus finansavimo, yra priėmusi rezoliuciją. Ja išreiškiamas susirūpinimas žemės ūkio sričiai mažinamo finansavimo, kai kitos ES šalys elgiasi priešingai (Vokietijos biudžete žemės ūkio dalis didinama 3,1 proc.). Lietuvos ūkininkai Europos rinkoje negali būti konkurencingi, kai tiesioginės išmokos yra vienos mažiausių ES, taip pat ir bendrosios žemės ūkio produkcijos vertė, tenkanti 1 ha; kai mažėja gyvulininkystės ūkių skaičius. Kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonių bendrasis finansavimas 2014 m. buvo sumažintas nuo 25 proc. iki 15 proc., o praėjusiais metais 6 mln. Eur iš pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos (PLNP) voko buvo nukreipti į „pokyčių“ krepšelį.
Kokia svarbi yra melioracijos programa, melioracijos statinių ir sistemų remontas bei priežiūra, kuriai vis nepakanka lėšų, įsitikinta pastaraisiais metais. Nuostolius patiria ne tik ūkininkai. Blogėja dirvožemio būklė, didėja vandenų užterštumas.
LR ŽŪR mano, kad būtina užtikrinti ir pakankamą VMVT finansavimą. Plinta afrikinis kiaulių maras, su klimato kaita didėja kitų pavojingų užkrečiamųjų ligų rizika.
Be to, įstatymų leidėjų dėmesys atkreiptas į tai, kad valstybės biudžete visai nenumatytas finansavimas naujausių iššūkių, tokių kaip prisitaikymas prie klimato kaitos, oro taršos mažinimas, bioenergetikos plėtra, gyvūnų gerovės sąlygų gerinimas.
Seimo komitetas siūlymams pritarė
LR ŽŪR pasiūlė valstybė biudžete žemės ūkio sričiai papildomai skirti: 33,178 mln. Eur – melioracijos valstybės investicijų programoms vykdyti; 22,2342 mln. Eur – ministerijos kuruojamoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti; 20,415 mln. Eur – bendrojo finansavimo lėšoms pagal 2019 m. pateiktas paraiškas Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonei „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“ finansuoti; 0,631 mln. Eur – ikimokyklinių ugdymo įstaigoms įsigyti produktu, pagamintus pagal kokybės sistemas; 7,3 mln. Eur – 2019 m. šalnų padarytiems nuostoliams soduose ir uogynuose kompensuoti; 1,7 mln. Eur – VMVT, siekiant užtikrinti gebėjimus vykdyti efektyvesnę maisto produktų saugos ir kokybės kontrolę šalyje bei eksportuojant Lietuvoje pagamintus maisto produktus; 5,7 mln. Eur – tam, kad PLNP vokas būtų sugrąžintas į 2014-2017 m. lygį.
Pateiktiems siūlymams KRK iš esmės pritarė, o siūlymui padidinti finansavimą melioracijos programoms – iš dalies: papildomai skirti 20 mln. Eur.
Svarbiausias klausimas politikams: iš kokių šaltinių paimti vienoms ar kitoms reikmėms trūkstamas lėšas. Taigi biudžeto svarstymas komitete dar nebaigtas. Jis bus pratęstas kitame KRK posėdyje.
Dėl akcizų tarifo gazoliams
Dėl akcizų lengvatos drastiško mažinimo ūkininkai gali lengviau atsikvėpti. KRK nepritarė Finansų ministerijos siūlymui naikinti lengvatą šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), o žemės ūkyje naudojamiems gazoliams nustatyti ne 81 eurą, o 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizo tarifą.
Prezidento inicijuotą Akcizų įstatymo pataisą, kuria siūloma žemės ūkyje naudojamam gazoliui nustatyti 146 Eur už 1 000 litrų produkto akcizo tarifą, KRK pasiūlė švelninti: nustatyti 60 Eur už 1 000 litrų produkto akcizo tarifą.
Komiteto nuomone, įstatymo projektais siūlomas nustatyti akcizų tarifas gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkyje, yra neproporcingai didelis. Todėl pasiūlyta akcizų tarifą didinti 7,2 proc. – tiek pat, kaip ir siūloma didinti standartinį akcizų tarifą gazoliams.
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.