ŽUR Naujienos

Prezidentas atsižvelgė į ŽŪR organizacijų kreipimąsi

2022-12-30 Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo 2022-12-20 priimtą Ūkininkų ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymą, pagal kurį ūkininkai sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermas, ūkio, šiltnamius ir kt.) pastatus savo žemėje galėtų statyti tik tokiu atveju, jei sklypo plotas ne mažesnis nei 2 ha ir iš ūkio veiklos per paskutinius 3 metus būtų gavę  ne mažiau kaip pusę pajamų.

Prezidentas G.Nausėda 2022-12-29 pasirašė dekretą, kuriuo vetavo įstatymą ir pateikė pasiūlymus, kurie, jo nuomone, padės atsižvelgti į ūkininkų interesus.

„Manau, kad įstatymo idėja buvo teisinga ir noras kovoti su vadinamaisiais „sofos ūkininkais“ yra teisingas, suprantamas,  tačiau tai negali vykti sąskaita tų žmonių, kurie tikrai realiai ūkininkauja ir susiduria su realiomis problemomis.  Tikiuosi, kad Seimas, atsižvelgęs į tas problemas, kurias išdėsčiau savo aiškinamajame tekste, priims veto, įgyvendins reikiamus pasiūlymus ir mes išspręsime tiek „sofos ūkininkų“ problemą, tiek ir suteiksime galimybes toliau dirbti, investuoti jauniesiems ūkininkams regionuose, nes man regionų klausimas labai svarbus, aš noriu, kad regionuose liktų jauni žmonės, ten jie kurtų savo gyvenimą, savo ateitį, ir kaip Prezidentas, darysiu viską, kad jiems tai būtų daryti patogiau ir priimtiniau“, – LRT laidoje sakė G.Nausėda.

Komentarai

„Šiandien iš Prezidento lūpų išgirdome gerą naujieną, kad Jo Ekscelencija atsižvelgė į Žemės ūkio rūmų organizacijų 2022 m. gruodžio 22 d. kreipimąsi vetuoti Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio  įstatymą. Mane, kaip ūkininką, tikrai nustebino įstatymą inicijavusių Seimo narių požiūris į jaunus ūkininkus, į naujai ateinančius verslus kaime, kuriems kurti ir vystyti nėra poreikio turėti ne mažiau kaip 2 ha žemės. Negana to, 2022 m. sausio 5 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo buvo pasiūlyta remti didelius ūkius, o Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane pasiūlė atsisakyti nuostatos, kad pareiškėjo bazinių išmokų sumos, viršijančios 60 tūkst. eurų, būtų mažinamos 85 proc. Komitetas pasiūlė apsistoti tiesioginių išmokų, viršijančių 100 tūkst. eurų, ribojimu, numatant galimybę išskaičiuoti per metus su vykdoma veikla sumokėtus atlyginimus, ir su jais susijusius mokesčius. Toks KRK sprendimas palankus ne daugiau kaip 2 proc. šalies žemės ūkio veiklos subjektų.  Šios – 18-osios Vyriausybės programoje numatyta parama ir dėmesys jauniesiems ūkininkams, smulkiojo ir vidutinio ūkio palaikymui, kaimo socialiniams klausimams, deja praėjusiais KPP priemonių laikotarpiais apie 80 proc. paramos visoje ES atiteko stambiems ūkiams. Todėl, visomis jėgomis sieksiu, kad kaime galėtų kurtis jaunieji ūkininkai, išliktų smulkūs ir vidutiniai šeimos ūkiai, kurtųsi verslai ir pagaliau pajudėtų kooperacijos procesas“, – sako Lietuvos žemės ūkio rūmų ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

„Tikrai džiugi žinia šiandien pasiekė ne vieną jaunąjį ūkininką, apie tai, kad Prezidentas atsižvelgė į jaunųjų ūkininkų interesus. Visi mato ir žino, kad kaimas sensta, tačiau nesiekia prisidėti prie jo gyvybingumo skatinimo.  Per 18 metų – nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (2004 m.) praradome 58 proc. žemdirbių: vieni pasitraukė pagal 2004-2006 m. Kaimo plėtros programos (KPP) ankstyvojo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos  priemonę, kiti – negavę investicijų, atsiliko nuo ūkių, kurie gavo investicijas. Esmė ir visa bėda tame, kad praėjusiais ES KPP priemonių laikotarpiais  net 50 proc. visos ES finansinės paramos atiteko tik 3 proc. pareiškėjų. Būtent jie aktyviai naudojosi investicine parama, dalį nuosavų finansinių išteklių nukreipdami žemei įsigyti. Prie ūkių stambėjimo ypač prisidėjo 2007-2013 m. taikytas tiesioginių išmokų modelis, kai ūkio gaunama parama buvo susieta su valdomu žemės ūkio naudmenų plotu. Kuo daugiau ūkis valdė žemės, tuo  daugiau jis gavo išmokų. Rezultatas – ženkliai mažėjant  smulkiems ūkiams Lietuvoje iškilo ir regionų gyvybingumo problema. Juk ES KPP priemonės programos lėšos skiriamos ne tik žemės ūkiui, bet ir visam kaimo gyvybingumui išlaikyti, padėti kurti verslą, skatinti bendruomeniškumą, kooperaciją, remti jaunuosius ūkininkus. Tikimės, kad Seimas atšauks įstatymo pataisas ir suteiks galimybę kaime kurtis jauniems ūkininkams“, – sako Lietuvos žemės ūkio rūmų ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

***

Priminsime, kad Žemės ūkio rūmų organizacijų – Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos bei Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos iniciatyva  raštu buvo kreiptasi į Jo Ekscelenciją LR Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl šių metų gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo vetavimo. Plačiau: https://www.zur.lt/zemes-ukio-rumu-organizacijos-kreipiasi-i-salies-prezidenta-del-ukininko-ukio-istatymo-pataisu-vetavimo/