Prienų rajono ūkininkai bandys sujungti savo jėgas ir pasinaudoti ES ir valstybės parama kuriant trumpąją maisto tiekimo grandinę. Žinoma, tikrasis tikslas – gavus paramą sukurti efektyviai veikiančią sistemą, kurią kai kurie ūkininkai juokais vadina „nuo šakių iki šakutės“, o jos esmė – išvengti tarpininkų.
Idėjų aptarimo posėdyje dalyvavo Prienų rajono ūkininkai, žemės ūkio ministras Andrius Palionis ir LR Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis.
Bendraminčių komanda
Trumposios maisto tiekimo grandinės idėjos varikliu Prienų krašte laikytinas rajono ūkininkų vadas Martynas Butkevičius pristatė aštuonių savo bendraminčių komandą, kuri ne žodžiais, o produktais pademonstravo savo galimybes. Galėtume garantuoti – jeigu į šį renginį būtų užsukę vartotojai, tai ūkininkų pateikti argumentai (produktai) būtų „išgaravę“ per kelias minutes. Šį teiginį gali patvirtinti posėdyje dalyvavęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis, LR ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis, Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas bei administracijos direktorė Jūratė Zailskienė, Prienų rajono mokyklų, vaikų darželių, globos namų vadovai ir kitų institucijų atstovai.
Taigi M.Butkevičiaus užnugariu ar tiesiog idėjos bendraminčiais reikėtų laikyti Prienuose veikiančią ir tautinio paveldo sertifikatą turinčią UAB „Miglūnas“, kuri vartotojams siūlo ypatingo skonio šalto rūkymo mėsos gaminius. Sodo vaisius, svarainių, obuolių ir išskirtines burokėlių sultis gamina ūkininkė Rasa Skučienė, duonos ir jos gaminius – šalyje jau žinoma UAB „Du Medu“, pieną ir pieno produktus – ūkininkė Vaiva Buliauskienė, ypatingus tikrai kaimiškai pagamintus kiaulienos gaminius – ūkininkas Juozas Burbulevičius, paukštienos gaminius – UAB „Broileta“, rūkytomis žuvimis visoje šalyje garsėjanti AB „Išlaužo žuvis“ ir ekologiškas bei paprastas kruopas ir iš jų ar su jomis funkcinį maistą gaminanti UAB „Ekofrisa“.
„Apie trumpąsias maisto tiekimo sistemas seniai galvojame, savo akimis mačiau, kaip dirba kaimynai lenkai bei vokiečiai ūkininkai, todėl ir mes, prieniškiai ūkininkai, pabendravę su rajono verslininkais, nusprendėme pradėti diskusijas apie sistemą, kuri būtų naudinga ir ūkininkams, ir vartotojams, bet nenaudinga tarpininkams“, – pristatė M.Butkevičius.
LR ŽŪR parengė projektą
Taigi prieniškiai ūkininkai norėtų vaikų darželiams, mokykloms, ligoninei bei kitoms tokio pobūdžio įstaigoms Prienų rajone tiekti kokybiškus maisto produktus. Ir tai daryti ne retkarčiais, o nuolat, visus metus.
Kad neatrodytų kelias rožėmis klotas, LR ŽŪR direktorius S.Dimaitis ūkininkams pristatė teisinio ir organizacinio pobūdžio barjerus, kuriuos jiems reikės įveikti, imantis tikrai svarbios naujos veiklos.
„Žemės ūkio rūmai bando nutiesti kelią ūkininkams, kurie norėtų kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines. Parengėme pilotinį projektą, kuris bus tarsi pavyzdinis, jame numatyta, kaip ši sistema turėtų veikti – nuo teisinių reikalų iki organizacinių klausimų. Pilotinis projektas numatytas įgyvendinti Rokiškio rajone, tačiau jo parengtą teisinę bazę ir organizacinius – vadybos instrumentus bus galima pritaikyti ir kituose rajonuose“, – sakė S.Dimaitis.
Kitas svarbus niuansas – vietos valdžios pritarimas. Nebus pritarimo – projektas buksuos.
„Tiesa, neturėkime iliuzijų, kad tik iš šios veiklos ūkininkai galės išgyventi. Produkcijos poreikis nebus toks, kurio užtektų išgyvenimui. Tačiau nauda akivaizdi, juk naudinga tiek ūkininkams, tiek vartotojams, tiek valstybei, nes produktai – vietiniai, o ir mokesčiai liktų čia, Lietuvoje, o dalis jų tektų ir savivaldybei. Be to, atsiras naujų darbo vietų“, – sakė S.Dimaitis.
Kokios galimos problemos?
„Reikia apgalvoti, kaip surinksime ir pirkėjui tieksime produkciją, juk kiekvienas atskirai tuo neužsiims. Tuo gali užsiimti kooperatyvas, jungtinės veiklos sutartimi sukurtas darinys, mažoji bendrija ar uždaroji akcinė bendrovė. Reikia skaičiuoti ir pasirinkti optimaliausią galimybę“, – patarė S.Dimaitis.
Tačiau, pasak LR ŽŪR direktoriaus, svarbiausias akcentas – visų noras padėti ūkininkams, o ne ieškoti kliūčių.
Viešųjų pirkimų spąstai
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Prienų filialo vadovė Lina Dužinskienė pradėjo optimistiškai, o baigė abejodama: „Pagal jungtinės veiklos sutartį įsteigti vieną struktūrą nesunku, tai galėtume atlikti per savaitę, tačiau problema – viešieji pirkimai. Mes susidursime su itin stipriomis šioje srityje dirbančiomis įmonėmis, pavyzdžiui, „Sanitex“, „Handelshus“ (buvusi „Pontem“) ir kt. Jos pasistengs, kad mes pralaimėtume viešuosius pirkimus“.
Apie šio pobūdžio problemas kalbėjo ir Prienų savivaldybės administracijos direktorė J.Zailskienė: „Prienų rajone visos valgyklos yra privačios, taigi ir nuo jų noro daug priklausys, juk negalime jų priversti. Jie sudarė sutartis keliems metams ir negalime tų sutarčių nutraukti“.
Kol kas viešuosius pirkimus nesunkiai laimi įmonės, pasiūliusios pigiausias paslaugas. Tuo tarpu ūkininkų tiekiami produktai yra aukštos kokybės ir brangesni nei eksportuoti iš kitų šalių. Žemės ūkio ministras A.Palionis suteikė viltį, kad jau nuo kito sezono nemokamai bus maitinami ne tik pirmos, bet ir iki 4 klasės mokiniai. Ir pagal šiam reikalui skiriamas lėšas, pasak ministro, mokymo įstaigos įstengtų pirkti brangiau kainuojančius ūkininkų užaugintus bei pagamintus maisto produktus.
Tačiau J. Zailskienė priminė: „Neužtenka ŽŪM skiriamų lėšų – mes, savivaldybė, primokame. Šiam reikalui pusei metų skiriame 8 tūkst. EUR, lyg ir nedaug, tačiau jeigu reikės skirti ne tik pirmos klasės, bet iki ketvirtos klasės mokiniams, tai reikės gerokai daugiau lėšų“.
Ministras A.Palionis ūkininkams pasiūlė pasinaudoti CPO (Centrinė perkančioji organizacija) paslaugomis. Tai svarbu tais atvejais, kai ūkininkas, pavyzdžiui, negali garantuoti konkretaus produkto tiekimo visą sutarties laikotarpį. Nupirks CPO, tačiau kas ūkininkų produktus surinks ir pristatys pirkėjams? Juk neapsimokėtų kiekvienam ūkininkui atskirai vežti savo produktus į vieną ar kelis vaikų darželius.
„Turi atsirasti kažkoks logistinis centras, kuris tuo užsiimtų. Gal pirmiausia būtų naudinga turėti, pavyzdžiui, parduotuvę, į kurią būtų atgabenami visi produktai, o iš jos jau visi produktai būtų pristatomi konkrečiam vaikų darželiui ar mokyklai“, – svarstė ministras, primindamas, kad parduotuvei įrengti užtektų iki 120 tūkst. EUR, kuriuos gali gauti ūkininkai, pateikę paraišką būtent trumpajai maisto tiekimo grandinei kurti. Beje, kovo 16 d. jau bus galima teikti paraiškas.
Iš ūkininkų reikalaus atsakomybės
Ūkininkas M.Butkevičius daug vilčių sieja su Prienų rajono savivaldybės vadovų moraline parama. Žodžiais ūkininkų iniciatyvai šį kartą pritarė meras Alvydas Vaicekauskas, tačiau ar žodžiai pavirs darbais tada, kai šalia nebus nei ŽŪM, nei ŽŪR vadovų?
Kitas niuansas – ūkininkų atsakomybė. Ar jie ne tik žodžiais, bet ir iš tikrųjų kokybišką produkciją tieks ne tik pirmą mėnesį, bet ir po pusmečio, po metų? Tokių abejonių yra.
„Mes turime kelias savarankiškai veikiančias valgyklas – iš viso per dieną maitiname apie 800 žmonių, taigi galėtume pirkti jūsų produktus. Vertiname pasiūlymus, skaičiuojame. Galėtume pirkti ir brangesnius jūsų gaminamus produktus – mūsų mokiniai galėtų mokytis, tobulėtų kaip virėjai, gamindami eksperimentinius patiekalus. Tačiau mums svarbi kokybė. Pavyzdžiui, pirkome bulves iš ūkininkų ir nusivylėme. Iš pradžių tiekė kokybiškas, o po to pradėjo gudrauti. Ar jie laimėjo? Ne, nes mes iš jų daugiau nebepirksime. Mes irgi mokame skaičiuoti“, – sakė Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras.