Lapkričio 23 d. Žemės ūkio rūmuose rinkosi EIP veiklos grupė, kuri aptarė įgyvendinamo projekto „Dirvos struktūros ir kokybės gerinimas (atstatymas), naudojant mikroorganizmus. Azoto junginių emisijos mažinimas, išsaugant augalų produktyvumą, naudojant naujos kartos mikroelementus“ tarpinius rezultatus.
Žemės ūkio rūmų konsultantai įgyvendina projektą bendradarbiaudami su mokslo institucija – Valstybiniu mokslinių tyrimų institutu Gamtos tyrimų centru ir 11 ūkininkų – žemės ūkio veiklos subjektų (7 grūdinių kultūrų, 2 daržininkystės, 2 uogininkystės ūkiai).
Projekto kryptis ir pagrindinis tikslas – sujungus mokslininkų, konsultavimo institucijos ir žemdirbių žinias, patirtį ir kompetenciją atlikti parodomuosius bandymus ir spręsti dirvožemio kokybės gerinimo, azotinių trąšų naudojimo mažinimo ir produkcijos derlingumo didinimo bei kokybės gerinimo problemas, siekiant didinti augalininkystės efektyvumą ir išteklių naudojimo tvarumą. Projektas numato didinti ūkių pelningumą, mažinant azotinių trąšų naudojimą, naujos kartos mikroelementų dėka išlaikant ar net pagerinant produkcijos derlingumą bei mikroorganizmų pagalba gerinant (atstatant) dirvožemio struktūrą bei produkcijos kokybę.
Įgyvendinant projektą buvo įvykdyti bandymai 11 ūkių:
- Šiaulių r. ekologinis ūkis, esantis palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – pupos;
- Joniškio r. chemizuotas ūkis, esantis palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – pupos;
- Ukmergės r. ekologinis ūkis, esantis mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – pupos;
- Vilkaviškio r. chemizuotas ūkis, esantis palankiose ūkininkauti vietovėse, – bandoma kultūra – avižos;
- Anykščių r. chemizuotas ūkis, esantis mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – miežiai;
- Šalčininkų r. chemizuotas ūkis, esantis mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – miežiai;
- Šalčininkų r. ekologinis ūkis, esantis mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – grikiai;
- Pasvalio r. nacionalinės kokybės produktų gamybos ūkis, esantis palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – morkos ir kopūstai;
- Pasvalio r. ekologinis ūkis, esantis palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – morkos, kopūstai;
- Šiaulių r. chemizuotas ūkis, esantis palankiose ūkininkauti vietovėse, – bandoma kultūra – braškės;
- Biržų r. ekologinis ūkis, esantis palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – juodieji serbentai.
Probiohumus ir NaturGelio poveikį daržovių ir uoginių augalų augimui ir derliaus kokybei pristatė Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. Sigita Jurkonienė.
Ekologiniame ūkyje morkų vystymąsi ir derliaus formavimąsi skatino ProbioHumus (du kartus po 3l/ha purškimui). Vidutinė vieneto masė padidėjo 21%, didėjant sausų medžiagų kaupimuisi. ProbioHumus ir NaturGelio poveikyje karotenoidų kiekis šakniavaisiuose padidėjo 8%, cukrų 24%, askorbo rūgšties 12%. Antioksidantinio aktyvumo pokyčių neaptikta. Nitratų kaupimasis mažai pakito lyginant su kontrole.
Neekologiniame ūkyje augintų svogūnų derliaus formavimąsi skatino tiek %ProbioHumus (4 l/ha, dirvos apdorojimui, du kartai po 3 l/ha purškimui) – vidutinė svogūno masė padidėjo 12%. Bandymo variante su ProbioHumus + NaturGeliu 13%.padidėjo cukrų kiekis, o nitratų kiekis liko nepakitęs lyginant su kontrole.
Atlikus bandymus su braškėmis buvo nustatyta, kad tiriamieji junginiai įtakojo braškių vystymasi: uogos masė lyginant su kontrole padidėjo vidutiniškai 23 proc. Nežymus vitamino C kiekio padidėjimas gautas uogose augusiose lauke su NaturGeliu + ProbioHumus.
Neekologiniame ūkyje morkų vystymąsi ir derliaus formavimąsi intensyviausiai skatino ProbioHumus (du kartus po 3 l/ha purškimui) – vidutinė vieneto masė padidėjo 21%. Didžiausias cukrų (24%) ir askorbo rūgšties (12%) kiekio padidėjimas nustatytas bandymo variante ProbioHumus +NaturGelis. Antioksidantinio aktyvumo padidėjimas (33%) gautas su ProbioHumus. Tirtosios medžiagos nežymiai mažino nitratų kaupimasis morkose lyginant su kontrole.
Ekologiniame ūkyje burokėlių vystymąsi ir derliaus formavimąsi skatino ProbioHumus (du kartai po 3 l/ha purškimui). Vidutinė vieneto masė padidėjo 27%. Tiek ProbioHumus, tiek ir ProbioHumus panaudotas kartu su NaturGeliu cukrų ir askorbo rūgšties kaupimuisi šakniavaisiuose poveikiu nepasižymėjo Nustatytas nežymus antioksidantinio aktyvumo padidėjimas (5% ) ProbioHumus poveikyje. Nitratų kiekis bandyminiuose variantuose buvo nežymiai mažesnis lyginant su kontrole.
Neekologiniame ūkyje burokėlių vystymąsi ir derliaus formavimąsi skatino ProbioHumus panaudotas kartu su NaturGeliu (4 l/ha dirvos apdorojimui 3 l/ha purškimui) – vidutinė vieneto masė padidėjo 29%. ProbioHumus + NaturGelis padidino cukrų (11-15% ) kiekį, antioksidantinį aktyvumą (22%), tačiau askorbo rūgšties kiekis prilygo kontrolei. Nitratų kaupimasis liko nepakitęs lyginant su kontrole.
Ekologiniame ūkyje tiek NaturGelis, tiek ProbioHumus (3 l/ha du kartai uogakrūmių purškimui) skatino juodųjų serbentų uogų vystymąsi. Uogos masė lyginant su kontrole padidėjo 28% ir 45% atitinkamai, didėjant sausų medžiagų kaupimuisi 38% ir 57%. Antioksidantinis aktyvumas paveiktų uogakrūmių uogose padidėjo neženkliai – paklaidų ribose, antocianinų sudėties analizė skirtumų tarp bandymo variantų neparodė. Askorbo rūgšties kiekiai juoduosiuose serbentuose paveiktuose ProbioHumus prilygo kontrolei, o bandymo variante su ProbioHumus + NaturGeliu padidėjo ~4%.
Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. Virgilija Gavelienė pristatė javų augimo, derliaus ir jo kokybės formavimo ProbioHumus ir NaturGelio poveikyje ypatumų tyrimus.
Įvertinus Humatų poveikį žieminių rapsų daigų augimui ir vystymuisi nustatytas aktyviausias junginys – NaturGelis (2 l/ha sėklų apvėlimui, 2 l/ha purškimui ).
Ekologiniame ūkyje Šiaulių r., kuris yra palankiose ūkininkauti vietovėse, atlikus bandymus su vasariniais kviečiais buvo nustatyta, kad naudojant NaturGel+ Probio Humus skatinamas augalų derliaus struktūros elementų formavimasis: grūdų skaičius varpoje padidėjo 18 poc., o 1000 sėklų masė – 3 proc. Gautas rezultatas: nors bandyminiame lauke nustatyta didesnė sėklų masė, tačiau lyginant su kontrole, derlingumas išliko nepakitęs.
Ekologiniame ūkyje Ukmergės r., kuris yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, atlikus bandymus su vasariniais kviečiais buvo nustatyta, kad intensyviausiai augalai augo lauke su NaturGeliu, o didžiausia sėklų masė buvo lauke su ProbioHumus. Gautas rezultatas: nors lauke Nr. 3 1000 sėklų masė padidėjo iki 5 proc., tačiau laukų Nr. 1, Nr. 2 ,Nr. 3 ir Nr. 4 derlingumas išliko nepakitęs.
Neekologiniame ūkyje Anykščių r., kuris yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, atlikus bandymus su vasariniais kviečiais buvo nustatyta, kad laukuose, kuriuose naudotas NaturGelis (Nr.2) ir ProbioHumus (Nr.3) 1000 grūdų masė padidėjo vidutiniškai 10 proc. Gautas rezultatas: paveiktų laukų derlius lyginant su lauku Nr. 1 padidėjo, didžiausias priedas siekė 1 t/ha, tuo pačiu nebuvo patirtos išlaidos trąšoms, todėl pelningumas padidėjo – 140 Eur/ha.
Neekologiniame ūkyje Joniškio r., kuris yra palankiose ūkininkauti vietovėse, atlikus bandymus su žieminiais kviečiais, didžiausias poveikis augalų augimui ir derliaus formavimuisi nustatytas lauke su NaturGeliu. Gautas rezultatas: lauko Nr. 2 derlius lyginant su lauku Nr. 1 nepadidėjo, tačiau nebuvo patirtos išlaidos trąšoms, todėl pelningumas padidėjo – 100 Eur/ha.
Neekologiniame ūkyje Telšių r., kuris yra palankiose ūkininkauti vietovėse, buvo nustatyta, kad avižų augalų aukštis lauke su ProbioHumus buvo didžiausias (20 proc. didesnis už Nr. 1) , tačiau aktyviausias derliaus formavimasis pastebėtas lauke su NaturGeliu. Gautas rezultatas: nors lauke Nr. 3 nustatyta didesnė sėklų masė, tačiau laukų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 derlingumas išliko nepakitęs.
Neekologiniame ūkyje Vilkaviškio r., kuris yra palankiose ūkininkauti vietovėse, atlikti bandymai su žirniais parodė, kad intensyviausias derliaus struktūros elementų formavimasis buvo stebimas lauke Nr. 2. ir Nr. 3. 1000 sėklų masė padidėjo atitinkamai 5 ir 3 proc., sėklų skaičius ankštyje – 12-10 proc. Gautas rezultatas: lauke su ProbioHumus baltymų kiekis sėklose padidėjo 7%, nežymiai keičiantis bendram azoto kiekiui pagal Kjeldalį. Nustatyta, kad bandymų laukų derlius atitiko kontrolinių laukų derlių, bet sumažėjus išlaidoms trąšoms, pelningumas padidėjo – 90 Eur/ha;
Projektas „Dirvos struktūros ir kokybės gerinimas (atstatymas), naudojant mikroorganizmus. Azoto junginių emisijos mažinimas, išsaugant augalų produktyvumą, naudojant naujos kartos mikroelementus“ Nr. 35BV-KK-15-1-07891-PR001 vykdomas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ įgyvendinimo taisykles.
