Pristatytos išvados dėl plynųjų kirtimų

Aplinkos ministerija pristatė aplinkos ministro Kęstučio Navicko 2018 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. D1-864 sudarytos darbo grupės išvadas dėl plynųjų kirtimų mažinimo valstybiniuose miškuose. Pasak ministro, tai padės keisti ligšiolinę praktiką, kai gamtos apsaugos interesus nusverdavo ūkiniai. „Aplinkos ministerija skiria ypatingą dėmesį vertingųjų miškų apsaugai ir saugomoms teritorijoms, kur ūkinė veikla turi keistis, – pirmiausia siekiant išsaugoti gamtos vertybes“, – pabrėžė 2018-10-19 AM išplatintame pranešime Kęstutis Navickas. Panagrinėjome, o kas gi keisis ir nuo kada. 

Darbo grupė, išnagrinėjusi miško kirtimų vykdymą valstybiniuose miškuose pasiūlė (pateikiame tik svarbiausiuosius pasiūlymus):

– Uždrausti pagrindinius miško kirtimus draustinių bei rekreaciniuose miškuose (II miškų grupė). Juose būtų leidžiami tik specialieji, o išskirtinio pavojaus atveju – ir sanitariniai kirtimai. Leidžiama vykdyti ugdomuosius miško kirtimus (IIA gr. -išskyrus einamuosius kirtimus. Ši nuostata valstybiniuose miškuose bus pradėta taikyti jau nuo š. m. lapkričio 1 dienos.

– Apsauginiuose miškuose (III gr.) siūloma drausti plynuosius miško kirtimus, išskyrus būtinus miškui atkurti atskirus atvejus (pelkinių ar užmirkusių augaviečių medynus; eglynus, kurių pirmojo ardo eglių medžių tūris sudaro nemažiau kaip 56 proc. medyno pirmojo ardo tūrio;  kai atkuriami pušynai želdinant). Šiais atvejais plynų biržių plotas turės būti ne didesnis kaip 3 ha. Ši nuostata valstybiniuose miškuose bus pradėta taikyti nuo 2019 m. sausio 1 dienos.

– Regioninių parkų valstybiniuose ūkinės paskirties (IV gr.) miškuose darbo grupė siūlo nuo 8 ha iki 3 ha sumažinti plynųjų kirtimų plotą. Visi miško kirtimai ir medienos ištraukimas iš jų būtų draudžiami nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio d., išskyrus labai pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno pavojingi kenkėjai, kirtimus. Taip pat siūloma šiuo laikotarpiu uždrausti visus miško kirtimus bei medienos ištraukimą ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose, išskyrus pažeistų medžių kirtimus. Gretima pagrindinių plynųjų miško kirtimų biržė būtų kertama tada, kai anksčiau iškirstoje biržėje yra atkurtas miškas pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus ir vyraujančių tikslinių rūšių medžių vidutinis aukštis – didesnis kaip 1 m (reikalavimas dėl minimalaus biržių šliejimo laiko, t. y. 5 metai nuo leidimo kirsti mišką, išduoto anksčiau iškirstai biržei, galiojimo ar pratęsimo pabaigos nesikeistų). 

–  Buveinių apsaugai svarbiose teritorijose (BAST) ir vietovėse, atitinkančiose BAST atrankos kriterijus, esančiuose EB svarbos miško buveinių plotuose nepriklausomai nuo faktinės miškų grupės (t.y. net ir apsaugos statuso neturinčiuose miškuose) turėtų būti taikomi IIA miško grupei siūlomi nustatyti apribojimai. Tuo tikslu laikinai, iki 2019 m. lapkričio 1 d., siūloma išskirtose BAST valstybiniuose miškuose susilaikyti nuo miško kirtimų vykdymo iki jų ribų ir apsaugos statuso nustatymo.

Darbo grupė pasiūlė Aplinkos ministerijai pradėti konsultacijas, kad aukščiau išvardinti apribojimai valstybiniuose miškuose turėtų būti taikomi ir privačių miškų valdose, atitinkamai keičiant Miškų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas.

Lietuvos miško savininkų asociacijos (LSMA) informacija