ŽUR Naujienos

Šakių rajone aptartos EK pastabos dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano

2022 m. birželio 4 d. Šakių rajono Girėnų kaimo bendruomenės namuose buvo aptartos Europos Komisijos pateiktos pastabos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 2027 m. strateginiam planui.

Komisija siūlo BŽŪP planą patobulinti, kad būtų pasiekti nustatyti rezultatų rodikliai.

Komisija akcentavo apsirūpinimo maistu svarbą ir kartu priklausomybės nuo išorinių išteklių (trąšų, energetinių resursų) mažinimą bei žemės ūkio atsparumo didinimą dėl Rusijos karo Ukrainoje pasekmių. Valstybės raginamos pertvarkyti savo gamybinius pajėgumus taikant tvaresnius gamybos būdus.

Raginama didinti planuojamų priemonių aprėptį ir ambiciją ūkininkų padėties vertės grandinėje gerinimo srityje – remiant trumpas grandines, bendradarbiavimą, kooperaciją.

Lietuva kviečiama paaiškinti, kodėl nerems pripažintų gamintojų organizacijų kūrimosi kituose sektoriuose (išskyrus vaisių-daržovių sektorių) ir kaip skatins gamintojų bendradarbiavimą.

Komisija palankiai vertina tiesioginių išmokų viršutinės ribos taikymą, tačiau mano, kad vis dar yra galimybių pagerinti teisingesnį/sąžiningesnį smulkiausių ūkių atžvilgiu tiesioginių išmokų paskirstymą.

Lietuva raginama patobulinti arba labiau pagrįsti pasirinktą perskirstymo išmokos modelį.

Komisija pažymi, kad BŽŪP plane pateikiami svarbūs sprendimai su aplinka ir klimatu susijusiems iššūkiams spręsti, įskaitant privalomąsias sąlygas (GAAB, VR) ir ekoschemas, galintys paskatinti geresnį tvarios praktikos taikymą, tačiau atkreipia dėmesį, kad reikėtų aiškiau apibrėžti „žaliąją architektūrą“ ir jos elementus, įrodant, kad naujoji ambicija yra didesnė palyginti su dabartiniu laikotarpiu.

Suplanuotose intervencijose nepakankamai atsižvelgiama į poreikį sumažinti ŠESD iš gyvulininkystės, poreikį gerinti maistinių medžiagų valdymą, prisitaikyti prie klimato kaitos, būtinybę geriau tvarkyti EB svarbos buveines ir rūšis, taip pat Lietuvos prašoma geriau atsižvelgti į „Natura 2000“ Prioritetinių veiksmų programą.

Lietuva raginama pasinaudoti BŽŪP plano teikiamomis galimybėmis didinti tvarią atsinaujinančiosios energijos, įskaitant biodujas, gamybą ir naudojimą šalies viduje, bei mažinti energijos suvartojimą.

Lietuva primygtinai raginama atsižvelgti į nacionalinius tikslus, kurie bus nustatyti ES Reglamentuose

Komisija palankiai vertina Lietuvos planus iki 2030 m. ekologinio ūkininkavimo plotus padidinti beveik dvigubai iki 15 proc. Atsižvelgdama į ekologinio ūkininkavimo naudą ir lėtą šio sektoriaus augimą pastaraisiais metais, Komisija rekomenduoja Lietuvai išnagrinėti galimybes nustatyti didesnę siektiną reikšmę.

Komisija palankiai vertina Lietuvos planus didinti biologine įvairove turtingų kraštovaizdžio elementų kiekį taikant ekoschemas ir ragina įvertinti ar siūlomų intervencijų apimtis yra pakankama siekiant nacionalinio tikslo (2030 m. – 10 proc. ŽŪN).

Komisija teigiamai vertina tai, kad siūlomas asignavimas jauniems ūkininkams gerokai viršija minimalų reikalavimą ir kad yra naudojamas įvairių priemonių derinys siekiant išspręsti kartų atsinaujinimo poreikį sektoriuje.

Pažymi, kad nustatyta daug poreikių, susijusių su kaimo vietovių socialine ir ekonomine struktūra, tačiau siūlomos intervencijos tik iš dalies sprendžia problemas, o didžioji dalis jų tenka vietos plėtrai (LEADER). Lietuva raginama peržiūrėti intervencijos strategiją šioje srityje, taip pat papildyti strategiją aprašant sąsajas ir papildomumą su kitais ES fondais, ypač socialinės įtraukties kaimo vietovėse srityje.

Norint pereiti prie atsparesnio ir tvaresnio žemės ūkio ir kaimo plėtros, reikia įdėti daug pastangų konsultavimo, mokymo ir naujovių srityse. Šiomis prielaidomis Komisija ragina Lietuvą stiprinti savo žinių ir inovacijų strategiją, ypatingą dėmesį skiriant žinių mainams.

Komisija siūlo žinių sklaidos priemonėms skirti daugiau lėšų, siekiant užtikrinti efektyvią žinių sklaidos sistemos veiklą.

Komisija ragina Lietuvą tobulinti skaitmeninimo strategiją ir apsvarstyti, kaip ji bus visapusiškai sprendžiama Plane ir kartu su kitomis politikos priemonėmis, įskaitant ES plačiajuosčio ryšio kaimo vietovėse tikslų įgyvendinimą.

Lietuva raginama 2025-iems metams nustatyti greitojo plačiajuosčio interneto aprėpties siekį, kuris atitiktų ES bendrąjį tikslą – 100 % kaimo vietovių aprėptį.

Renginį organizavęs ŽŪR konsultantas Rimantas Valiukas pažymi, kad ne tik ūkininkai, bet ir visi kaimo gyventojai domisi naujuoju BŽŪP laikotarpiu.

ŽŪR projektą „Žemdirbių savivaldos stiprinimas“ finansuoja Žemės ūkio ministerija.

X