Hidrometeorologai skelbia, kad nepaisant vietomis pasitaikiusių kritulių pastarosiomis dienomis, sausra Lietuvoje išlieka. Sausros padarinius jaučia ir ūkininkai, kurie vieningai sako, kad užklupusi sausra turės pasekmių ne tik šiemet, bet ir ateinančiais metais. Padėtį skirtinguose žemės ūkio sektoriuose ir šalies regionuose apžvelgėme kartu su Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) nariais ir agronomijos mokslų daktaru, profesoriumi Vaclovu Bogužu.
Rūpestis dėl pašarų
Lietuvos hidrometeorologijos duomenimis, šią savaitę stichinė sausra toliau fiksuojama Rokiškio bei Palangos ir Šiaulių miesto savivaldybėse, beveik visoje Kretingos, Neringos, Mažeikių, Šiaulių r., Biržų, Radviliškio, Kėdainių bei kai kuriose Telšių, Plungės, Šilutės, Pasvalio, Ukmergės ir Panevėžio r. sav. seniūnijose. O sausra, kaip pavojingas reiškinys, fiksuojamas šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje.
Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) tarybos pirmininkas Rimantas Kairys sutinka, kad sausra daugiausia nuostolių padarė Rytų Lietuvoje, Dzūkijoje. Ūpo nedaug besidairant ir pievose, kur sudorotas pirmasis pašarų derliaus, laukiama atolo. Pasak pašnekovo, šiuo metu ūkininkai nepasiruošė nė pusės tiek pašarų, kiek jų buvo paruošta pernai tuo pačiu metu. Nemažai nerimo ir dėl pašarų kokybės.
„Pašarų kokybė vizualiai gali atrodyti visai nebloga, bet prisiminus pernykščių pašarų tyrimus, matėme, kad tada dėl sausros jų energetinė vertė buvo sumažėjusi, mažesnis ir baltymų kiekis. Tai atsiliepia ne tik avinukų augimui, bet ir jauniklių embrionų vystymuisi, gimusių avinukų sveikatingumui, gyvybingumui. Tai ilgalaikės pasekmės. Jei norime jų išvengti, turime duoti daugiau kombinuotų pašarų su mineralais. Tiesa, jie nėra pigūs, kelia auginimo savikainą. Kaip žinia, avininkystė nėra pati pelningiausia žemės ūkio šaka, dėl to visi ūkių savininkai skaičiuoja“, – dėsto R. Kairys.
Bandys suremti pečius
Jis pabrėžė, kad kartu su ŽŪR diskutuos dėl bendros pozicijos ir planuoja kreiptis į Žemės ūkio ministeriją dėl žalos, kurią patyrė gyvulininkystės sektorius. „Reikia vienytis ir drauge su kitomis ŽŪR organizacijomis kreiptis į ministeriją. Esame jėga, kai susivienijame, tuomet sprendimų priėmėjai mus geriau girdi. Daug kas sako, kad draudimas išgelbės ūkininkus. Bet aš dar nemačiau tokio draudimo, kuris apdraustų nuo pašarų kokybės ir kiekių netekimo“, – įsitikinęs LAAA tarybos pirmininkas R.Kairys.
Žala dviem sezonams
Ne ką geresnės nuotaikos mūsų šalies uogynuose. Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius sako, kad nemaža dalis juodųjų serbentų augintojų neteko net 90 proc. derliaus. Didžiąją dalį pasiglemžė šalnos, o vėliau dar džiovino ir sausra. Šalnų išvengę krūmai subrandino uogų, tačiau jau dabar akivaizdu, kad jų mūsų rinkai neužteks. „Sausros padariniai matosi prieš pat derliaus skynimą. Uogos mažesnės, sausesnės, ne tokios sultingos. Kita problema yra dar ir tai, kad per sausrą vaiskrūmiai lėtai auga, ūgliai jų silpnesni. O juk nuo jų kitąmet rinksime naują derlių. Šiemet ūgliai maži, todėl kitąmet bus taip pat mažiau uogų“, – tvirtina A. Jasinevičius.
Uogų augintojų vadovas jau bendravo ir su vienu didžiausių lietuviškų serbentų supirkėju. Pastarieji prašo virš 300 t juodųjų serbentų, tačiau uogininkai tokio kiekio pasiūlyti negali, mat uogų nedaug ir jos smulkios. „Šiemet prognozuojama žema serbentų supirkimo kaina. Pernai daug kas uogų prisipirko brangiai, šaldytuvuose dar jų yra. Kartais serbentų skinti net nebeapsimoka, nes mechanizuotas jų skynimas kartais atsieina brangiau už visas auginimo sąnaudas, o tie, kurie uogas skins rankomis galės jas parduoti nebent turguje. Skynimas rankomis niekuomet nebūna rentabilus“, – tikina A. Jasinevičius.
Kai kur situacija kritinė
Sausra nepašykštėjo išbandymų ir šalies daržininkams. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Indrė Lukoševičienė pripažįsta – ne regionai nukentėjo nuo užsitęsusios pavasarinės sausros, nukentėjo visa Lietuvos teritorija, nes lietaus nebuvo praktiškai niekur iki pat birželio vidurio. Anot jos, nors Lietuva nėra didelė, tačiau klimatinės sąlygos čia labai skirtingos.
„Nors labai ilgai lauktas lietus pagaliau atkeliavo ir atgaivino laukus, lietus skirtingai paveiks regionus, nes viename regione ar net rajone kritulių kiekiai skirtingi, kritulių iškritimo laikas skirtingas, nes jei lietus lijo smarkiai, žemė nespėjo jo sugerti ir pasisotinti, kitame rajone galbūt lijo lėtai ir žemė spėjo sugerti visą drėgmę. Deja, ilgai užsitęsusi pavasarinė sausra apsunkino daržovių sudygimą ir tuose ūkiuose, kurie neturi laistymo sistemų, padėtis yra kritinė, dalis daržovių sudygo, dalis daržovių pradėjo dygti tik po lietaus. Tačiau laukuose sudygimas, vegetacija ir daržovių derliaus nuėmimas nebus tolygus“, – dėsto daržovių augintojų asociacijos vadovė.
Kai kur praradimai siekia net 90 proc.
I. Lukoševičienės teigimu, šiais metais dėl sausros tam tikruose laukuose praradimai yra akivaizdūs. Pavyzdžiui, 30 ha laukas buvo užsodintas svogūnais, tačiau sudygimas siekė tik 10 proc. Akivaizdu, kad šio lauko praradimas yra net 90 proc. planuojamo derliaus. Ir tokių praradimų ūkiuose yra gana daug. „Vis dėlto, skaičiuoti Lietuvos mastu praradimus yra sudėtinga dėl ūkių dydžių ir gamtinių sąlygų, kad ir dėl lietaus kritulių kiekio, kuris skirtingai paveikia regionus. Tiek sausros, tiek ilgalaikio laistymo pasekmės pasimatys šiek tiek vėliau. Kad derlius nukentės jau matome, tačiau kokie bus kokybės ar derliaus praradimai dar sunku prognozuoti. Derliaus praradimus ar kokybę, tiksliausiai įvertinti galėsime rudenį, kuomet derlius suguls į saugyklas, tikimės, kad šiemet bus kuo užpildyti saugyklas“, – neskuba daryti išvadų LDAA direktorė.
Jos teigimu, dėl laukų laistymo daugiausia iššūkių kyla mažesniems ar vidutiniams daržininkystės ūkiams, kurie neturi laistymo sistemų. Daržininkystės ūkiai 15–20 metų palaipsniui investuoja į laistymo sistemas. Tačiau reikia keisti pasenusias laistymo sistemas į taupesnes ir tikslesnes. „Matydami besikeičiantį klimatą, tikimės, kad ES paramos užteks ūkiams, kurie planuoja įsidiegti pažangias laistymo sistemas, nes vis dažniau pasitaikančios ilgesnės sausros nei įprastai turi įtakos derliaus kokybei ir kiekiui“, – tikisi LDAA vadovė I. Lukoševičienė.
Atolas auga prasčiau nei pirma žolė
Tuo metu situacija kiek lengvesnė Kauno r., Reginos Galminaitės Bernatonienės pieno ūkyje. Čia yra šimtas melžiamų karvių, joms jau nupjautas pirmos sėtinės pievos derlius, ruošiami pašarai. Pirmąja žole ūkininkė patenkinta. „Tačiau gerą pirmąjį derlių turime ne be priežasties. Iš pavasario pievą tręšėme kompleksinėmis trąšomis. Vis tik, nežinome kas bus su antru derliumi, nes žolė jau taip sparčiai nebeauga, o kitos žolės labai greitai išleido smilgas. Nors mes ir gavome lietaus, manau, kad antras pievos derlius bus prastesnis. Atolas kol kas retas, dar sunku prognozuoti ar pilnai apsirūpinsime šią vasarą pašarais. Turime pasėję avižas su įsėliu, tai visas įsėlis praktiškai nesudygo. Avižos gana prastos, jos greitai išplaukė. Į silosą dėsime avižas, bet pašarų bus mažiau nei tikėjomės“, – tikina R. Galminaitė Bernatonienė.
Prie ko veda intensyvi žemdirbystė?
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas prof. dr. Vaclovas Bogužas pabrėžia – sausa ateina ir ji kartosis vis dažniau. Jungtinės Tautos dar gegužę įspėjo, kad didėja tikimybė, jog šią vasarą gali išsivystyti orų reiškinys El Ninjo, kuris paskatins aukštesnę pasaulio temperatūrą ir galbūt naujus karščio rekordus.
Pasak profesoriaus, ūkininkams teks mokytis ūkininkauti kitaip nei buvo įpratę ištisus dešimtmečius, mat iš dalies patys žemdirbiai prisidėjo prie to, kad auginti derlių tampa vis sunkiau. Jie ilgus metus taikė skurdžias sėjomainas, neaugino tarpinių pasėlių, per intensyviai dirbo žemę pasiekė rezultatą, kad dirvožemyje praktiškai neliko organinių medžiagų, dirvose neužsilaiko drėgmė.
„Sausrų buvo ir seniau tačiau situacija aštrėja dėl netvaraus ir dirvožemį netausojančio ūkininkavimo. Viskas remiasi organinės medžiagos kiekiu dirvoje, o pastarasis per keliasdešimt metų yra itin sumažėjęs. Didžiojoje dalyje ūkių nebeliko gyvulių, laukuose praktiškai neliko mėšlo, sėjomainos labai supaprastintos, o kai kur augalų kaita išvis labai skurdi. Nors matome, kad šiemet tarpinių pasėlių bus auginama daugiau, bet reikia pasakyti, kad to nepakanka. Reikia sėti tuos tarpinius pasėlius ir tuo laiku, kai jie duos maksimalų organinės medžiagos sugrįžimą į dirvą, o ne pasėti bet kada tik tam, kad gautum išmoką. Jei tarpinius pasėlius, mišinius pasėjame iki rugpjūčio vidurio – puiku, bet dar geriau jei iš pavasario pasėsime įsėlinius tarpinius pasėlius. Šiuo atveju, tik nuėmus pagrindinę kultūrą, tarpinis pasėlis iškart atželia“, – dėsto agronomijos mokslų profesorius.
Išeitis – minimalus žemės dirbimas
Prof. dr. V. Bogužas ūkininkams rekomenduoja drąsiau atsigręžti į minimalaus žemės dirbimo technologiją vadinamąją „No-till“. Ją taikant žemė nedirbama nė vieno centimetro, sėjama į neįdirbtą dirvą. Taikant šią technologiją, naudojamos vos keturios žemės ūkio mašinos: ražieninė sėjamoji, trąšų barstytuvas, purkštuvas ir kombainas. VDU ŽŪA atliktas ilgametis, du dešimtmečius trukęs, mokslinis tyrimas parodė, kad bandomajame laukelyje, kur ir buvo taikoma ši technologija buvo net 55 proc. daugiau organinių medžiagų (viršutiniame 5 cm dirvos sluoksnyje) nei tame laukelyje, kur buvo taikomas giluminis žemės dirbimas. Anot profesoriaus, žemę dirbant per intensyviai kelis dešimtmečius, paviršiniame dirvožemio sluoksnyje prastėja dirvos struktūra, o dėl to oras prasčiau įeina į dirvožemį, daugiau išgaruoja drėgmės.
Šiemet vietoje žalinimo išmokos įvesta klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovės sistemos ekologinės sistemos arba ekoschemos išmoka. Jose dalyvaujantys ūkininkai gautų didesnes išmokas, tačiau V. Bogužas atviras – tai yra mažiausia, ką žemdirbiai gali padaryti dėl savo dirvos. „Kai dalyvavau susitikime su žemdirbiais jiems pasakiau, kad tai yra visiškas minimumas to, ką jie gali padaryti, skųstis dėl ekoschemų tikrai nereikia. Aišku, supratingi žemdirbiai rastų geresnių priemonių, bet ekoschemos sukurtos tam, kad ūkininkai išmoktų taikyti tvaresnes ūkininkavimo priemones“, – reziumuoja VDU ŽŪA prof. dr. V. Bogužas.