Rugpjūčio 1 d. Šilalės rajono ūkininkai rinkosi į lauko dieną „Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemos sukūrimas naudojantis aerodistanciniais – spektometriniais metodais”.
Lauko dienoje buvo pristatytas Europos inovacijų partnerystės (EIP )veiklos grupės pagrindinis tikslas – vykdyti išsamius kompleksinius tyrimus, siekiant skatinti tausų ir ekonomiškai efektyvų augalų apsaugos produktų naudojimą, užtikrinti maisto produktų saugą, subalansuotą žemės ūkio vystymąsi, apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo augalų apsaugos produktų naudojimo keliamos rizikos, užtikrinti augalų apsaugos produktų naudotojų, platintojų ir augalų apsaugos konsultantų švietimą, skatinti integruotą kenksmingųjų organizmų identifikavimo ir kontrolės taikymą. Minėtų problemų sprendimas aktualus įvairiuose žemės ūkio sektoriuose (grūdininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės ir kt.), taip pat auginant tiek ekologinę ar nacionalinės kokybės produkciją, tiek ir tradicinę produkciją.
Ekonominė nauda
Vieno purškimo cheminėmis priemonėmis kaina – apie 30 EUR/ha. Apsaugos priemonių įkainis hektarui yra panašus pasėliams, sodams ar daržams. Kviečiai augalų apsaugos priemonėmis purškiami vidutiniškai 5 kartus per metus, obelys – 8-10 kartų, juodieji serbentai – 2-3 kartus, bulvės – 6-7 kartus per metus. Laiku identifikavus kenksmingus organizmus, sutaupoma 1-2 purškimai per metus, kurių kaina – 30 EUR/ha. 100 ha ūkiui sutaupoma 3000-6000 EUR per metus. Vertinant tai, kad laiku sustabdytas ligų ir kenkėjų plitimas leis išsaugoti bent 15 proc. daugiau derliaus, tai vidutinis kviečių augintojas, iš 100 ha gaunantis 500 t kviečių derlių, padidins produkciją 75 t grūdų arba 10500 EUR (vidutinė grūdų tonos kaina – 140 EUR) per metus. Ūkininkas sutaupys ne tik išlaidas augalų apsaugos priemonėms, bet taip pat ir kurą, darbo valandas. Lietuvos mastu tai ženklūs skaičiai. Įdiegus integruotą kenksmingųjų organizmų identifikavimo ir kontrolės sistemą, statistinis 100 ha dydžio ūkis gaus ne mažesnę kaip 13500 eurų naudą per metus.
Aplinkosaugos gerinimas
Projekto rezultatai taip pat turės teigiamą aplinkosauginį poveikį. Optimaliai naudojant augalų apsaugos priemones, sumažės aplinkos ir vandenų tarša pesticidais, bus išsaugotos ekosistemos ir natūrali bioįvairovė. Mažinant laukų, sodų, daržų apdorojimo apsaugos priemonėmis skaičių, sumažės kuro suvartojimas bei dirvožemio erozija dėl žemės ūkio technikos veiklos, taip bus mažinama įtaka klimato kaitai.
Projekto eiga
Atlikti nuotolinių ir tiesioginių neinvazinių augalų stebėjimo metodų, augalų atspindėtos šviesos savybių, sveikų ir kenkėjų pažeistų augalų paviršiaus atspindėtos šviesos savybių, sveikų ir ligų pažeistų augalų paviršiaus atspindėtos šviesos savybių tyrimai ir sukurta integruota kenksmingųjų organizmų identifikavimo ir kontrolės sistema, kuria galės naudotis žemės ūkio veiklos subjektai.
Įgyvendinant projektą skraidymo aparatų skrydžių metu gauti pirminiai duomenys apdorojami, kuriama informacinė sistema, kurioje kaupiami duomenys. Skraidymo aparato skrydžių metu fiksuojami vaizdai skirtinguose šviesos spektro ruožuose bei skraidymo aparato padėties koordinatės apdorojamos programinės įrangos, kuri sudaro lauko parametrų objektus bei vektorinius informacinius žemėlapius, susietus su koordinačių tinklu. Gauti nauji, informatyvūs žemėlapiai pateikiami informacinėje sistemoje, kurioje suteikiami įrankiai analizuoti rezultatą skirtingais sluoksniais ir zonomis. Esant bazinei duomenų imčiai, naudojant informacines technologijas kuriama skaitmeninė platforma, kurioje skraidymo aparatų skirtinguose šviesos spektro ruožuose fiksuojama faktinė situacija vaizduojama GIS platformoje (erdvinėje plotmėje). Skaitmeninė sistema automatiškai nustatys probleminius kenksmingų organizmų židinius bei sudarys augalų apsaugos priemonių poreikio žemėlapius. Vadovaudamasis šia programa, ūkininkas galės racionaliai naudoti išteklius bei techniką, išvengti produkcijos nuostolių ir taip padidinti ūkio produktyvumą bei sumažinti neigiamą ūkininkavimo poveikį aplinkai. Ūkininkas, naudodamasis sistema galės atsinaujinti, sekti ir tvarkyti savo ūkio duomenų bazę.
Lauko dieną vedė lektorius Linas Didžiulevičius (nuotraukoje apačioje)
„Dėl kintančių ūkininkavimo sąlygų, klimato šiltėjimo, identifikuojami visiškai nauji kenksmingieji organizmai, vis labiau plinta jau žinomi, sukeldami epidemijas ir atnešdami didelius ekonominius nuostolius. Patiriami ne tik kiekybiniai, bet ir kokybiniai derliaus nuostoliai. Įvertinus praradimus dėl suprastėjusios kokybės, suniokotos aplinkos, nuostoliai pasidaro kritiški ne tik ekonomine, bet ir socialine prasme, o šių praradimų paaiškinimui dažniausiai trūksta mokslo žinių. Todėl projektas tikrai aktualus ir labai savalaikis“, – po lauko dienos mintimis dalinasi LR ŽŪR savivaldos organizatorė Birutė Dromantienė, rajono ūkininkus pakvietusi dalyvauti lauko dienoje.
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.