2021 m. kovo 24 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) posėdžiavo net keturias valandas. Daug klausimų vienaip ar kitaip buvo susiję su lėšų trūkumu.
Diskutavo dėl kofinansavimo lygio
Klausimas KRK dienotvarkėje atsirado, nes daug žemdirbių, kaimo bendruomenių atstovų kreipiasi į Seimo narius dėl kofinansavimo lygio pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ 2021 m. įgyvendinimo taisykles. (Paraiškas galima bus teikti gegužės-birželio mėnesiais.)
Besvarstant galiausiai paaiškėjo, kad yra kelios problemos, kurios suplakamos į vieną: tai valstybės prisidėjimas prie ES paramos iš biudžeto (kofinansavimas), paramos intensyvumas bei diferencijavimas.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pastebėjo, kad visi ūkininkai norėtų didesnio kofinansavimo ir intensyvumo. Priminė, kad valstybėms narėms prie paramos savo lėšomis leidžiama prisidėti iki 26 proc.; ekonominės krizės metais Lietuvoje ši dalis buvo sumažinta iki 15 proc., paskui pakilo iki 20 proc. ir dabar siekia apie 21 proc. Lūkestis ir noras būtų, kad kofinansavimas kiltų iki 25 proc.
Kas dėl paramos intensyvumo, ŽŪR pirmininkas pasisakė už jos diferencijavimą, didesnio intensyvumo paramą numatyti kooperatyvams, gamintojų grupėms.
Už principą labiau remti bendrą veiklą, o ne paskirus ūkius, ir taip su tais pačiais pinigais pasiekti didesnį efektą pasisakė ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis: „Per bendradarbiavimo kryptį, per kooperaciją, bendrą gamybą, nenusmulkinti, bet kiekvienam ūkiui skirti po 70 proc.“
Šią nuomonę palaikė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė: „Paramos intensyvumo didinimas didina paramos medžiotojų išradingumą“. Yra pripažinę ir užsienio ekspertai, kad viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje vangiai juda kooperacija, – investicijoms į valdas labai palankios sąlygos individualiems pareiškėjams.
Žemės ūkio ministerijos ES reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė patikino žemdirbių atstovus bei Seimo narius, kad visoms diskusijoms dėl paramos intensyvumo dar yra laiko. Liūdnesnė pusė yra nacionalinis prisidėjimas pereinamuoju laikotarpiu, nes lėšų biudžete tam, deja, nėra.
…Ir dėl LEADER finansavimo perspektyvos
Vietos veiklos grupės (VVG) yra sunerimusios, nes 2021–2027 m. finansinėje perspektyvoje LEADER priemonei palyginti su pasibaigusiu laikotarpiu numatyta 5,5 proc. mažiau asignavimų. Visi supranta, kad VVG yra tarsi kaimo žiburiai, nes padeda kurti pridėtinę vertę ir spręsti socialines problemas, yra sukūrusios daugiau negu 2 tūkst. darbo vietų, todėl tikimasi ir adekvataus finansavimo.
ŽŪM atstovė J.Stakėnienė siūlė į situaciją pažvelgti truputį kitokiu rakursu: palyginti su kitomis Kaimo plėtros programos priemonėmis, kurioms finansavimas kerpamas 15 proc., VVG asignavimai mažinami simboliškai. LEADER krepšelis padidintas kitų sektorių sąskaita. Atsižvelgiant į praeities klaidas daugiau lėšų bus nukreipta ne miestams, o skurdesniems rajonams.
ŽŪR pirmininkas dr. A.Svitojus pasisakė už tai, LEADER priemonei, ypač regionų VVG, būtų rasta galimybė skirti didesnį biudžetą, kompensuoti jų atžvilgiu darytą skriaudą, siūlė pasidomėti kitų ES šalių patirtimi: „Estija, Vengrija skyrė daug didesnę paramą. Estijoje labai stiprūs regioniniai centrai, labai aktyvūs seniūnijų lygmeniu – jie mus pralenkė“.
KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis, matydamas problemos apimtį, tuokart klausimo svarstymą baigė, tačiau patikino, kad šia tema bus inicijuota atskira diskusija.
Sprendimas dėl sezoninių darbuotojų
Praėjusiame posėdyje KRK svarstė sezoninių darbuotojų trūkumo žemės ūkio sektoriuje problemas, išklausė žemdirbių organizacijų nusiskundimus, kad sudėtinga įdarbinti samdomus darbuotojus iš užsienio, o vietos žmonės, deja, dažnai neturi motyvacijos dirbti. Atsakingų valstybės institucijų atstovai išdėstė, kokios yra sąlygos atvykti dirbti iš trečiųjų šalių pagal supaprastintas migracijos procedūras. Valstybės tarnautojų požiūriu, reikalavimai yra visai nesudėtingi, nors darbo jėgos trūkstantiems ūkiams atrodo priešingai.
Dabar Seimo komitetas priėmė sprendimą.
KRK rekomenduos Žemės ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo bei Vidaus reikalų ministerijoms ir Užimtumo tarnybai, tarpusavyje imantis veiksmų, informuoti žemės ūkio subjektus apie supaprastintas sezoninių darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo procedūras.
Taip pat nutarta siūlyti Vyriausybei svarstyti galimybę peržiūrėti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą neapmokestinamųjų pajamų dydį, padidinti jį iki šiuo metu galiojančio neapmokestinamo pajamų dydžio (3560 Eur). Tai sudarytų palankesnes sąlygas sezoninius darbus dirbti vietos žmonėms.
Ar prieinamos kaimo vaikui žemės ūkio studijos
Skaudi tema: kaimo vaikui ne dėl jų kaltės ar gabumų trūkumo, o švietimo sistemos netolygumo aukštasis mokslas dažnai nepasiekiamas. Tuo pat metu žemės ūkio studijų programose nesurenkamas planuojamas studentų skaičius, Lietuvoje vis labiau trūksta kvalifikuotų agronomų, veterinarijos gydytojų, kitų žemės ūkio bei miškininkystės srities specialistų.
Opus klausimas KRK buvo svarstytas sausio mėnesį. Tęsdamas parlamentinę kontrolę Seimo komitetas pakvietė Švietimo, mokslo ir sporto, Žemės ūkio, Aplinkos ministerijų, Vytauto Didžiojo universiteto, Žemės ūkio rūmų atstovus. Klausimas vienas: kas padaryta?
Paaiškėjo, kad nors ministerijos tariasi ir svarsto, problema praktiškai neišspręsta. Pinigų motyvuotiems, patirties žemės ūkyje turintiems vaikams šiemet ir vėl veikiausiai bus sudėtinga patekti į universitetines žemės ūkio krypties studijas.
VDU yra pasirengęs tiesti pagalbos ranką – apie 100 jaunuolių, kurie neįveiks nustatytos balų kartelės, pakviesti studijuoti kaip laisvus klausytojus. Per tuos metus jie galėtų sėkmingai kompensuoti ir mokyklines žinias. Vėliau reikėtų perlaikyti egzaminus, tačiau 2022-aisiais universitetas šiems jaunuoliams pastangas ir darbą užskaitytų, studijas jie tęstų jau kaip visateisiai antrakursiai.
Išeitis keista ir laikina, kol ministerijos ras tvaresnį sprendimą bei lėšas tiksliniam finansavimui. Tačiau ir dabar pinigai yra problema, nes ne visi jaunuoliai, priimti laisvųjų klausytojų teisėmis, dėl finansinių priežasčių galės pasinaudoti šia galimybe.
Žemės ūkis taip pat nukentėjo nuo COVID-19
Žemės ūkis taip pat nukentėjo nuo COVID19, tačiau tai reikia nuolat įrodinėti.
KRK domėjosi, kodėl žemdirbiai išbraukti iš sąrašo, pagal kurį praėjusiais metais galėjo pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis. Nukentėjusiais per COVID-19 pandemiją pripažįstami siuvėjai, drožėjai ir kiti individualiai dirbantys žmonės, tačiau ne žemdirbiai.
Paaiškėjo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija praėjusiais metais individualių veiklų sąrašą sudarė savo nuožiūra, o dabar vadovaujasi Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų patvirtintu veiklų sąrašu.
Tačiau, kaip buvo patikinti Seimo nariai, turi teisę kreiptis ir kiti individualiai dirbantieji, pateikti prašymą. Yra galimybė būti įtrauktam į sąrašą asmenų, kuriems gali būti atidėti mokėjimai.
Asmenys, kurių pajamos per metus sumažėjo 30 proc. pajamų, turėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą.
Tokia sąlyga smulkiesiems ūkininkams spaudžia ašarą, nes jie neturi galimybių įrodyti, kad neteko tokios dalies pajamų. Kita vertus, žemės ūkyje pajamos yra kiek kitais skaičiuojamos negu įprastuose versluose.
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė siūlė atkreipti dėmesį į sodininkų specifiką bei nepavydėtiną padėtį: „Niekaip negalime įsiterpti į tuos 30 proc., ta pati šalnų problema, negalime įrodyti, kad kritusios pajamos. Mokyklos, darželiai nedirba, obuoliai pernoksta. Padėtis sudėtinga“.
KRK nariai supranta sodininkus. Kitą savaitę prie šio klausimo ketinama grįžti.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas atkreipė posėdžio dalyvių dėmesį į asociacijų svarbą keliant visiems žemės ūkio sektoriams aktualius klausimus. Todėl asociacijoms itin svarbu nuolat dalyvauti valdžios institucijų posėdžiuose bei įvardinti visiems žemės ūkio sektoriams bei visuomenei aktualius klausimus; tikslinga ne tik išsakyti problemas, bet ir siekti tiesioginio valdžios institucijų dalyvavimo jas sprendžiant.