Sėkminga ūkininkų pažintis ir patirtis su daugianariais pasėliais

2021 m. gegužės 25 d. vyko Žemės ūkio rūmų organizuota konferencija „Inovatyvių daugianarių pasėlių technologijų panaudojimas ekologinio žemės ūkio optimizavimui“, sudominusi gausų, beveik dviejų šimtų ūkininkų ir konsultantų būrį.

Konferencijos dalyvius ir pranešėjus bei projekte dalyvavusius ūkininkus ir mokslininkus pasveikino Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis. „Žemės ūkio rūmai skatina ūkininkus diegti biotechnologines naujoves ir didinti veiklos pelningumą, siekiant užtikrinti užaugintos ekologinės produkcijos konkurencingumą, dirvožemio derlingumo, biologinės įvairovės ir aplinkos išsaugojimą. Šiandien jau visi esame susipažinę su Europos Komisijos rekomendacijomis 50 proc. sumažinti naudojamų cheminių pesticidų kiekį ir jų keliamą riziką, bent 20 proc. sumažinti naudojamų trąšų kiekį, ne mažiau kaip 50 proc. sumažinti maistinių medžiagų netekimą, kartu užtikrinant, kad nenukentėtų dirvožemio derlingumas, 50 proc. sumažinti antimikrobinių medžiagų, naudojamų ūkiniams ir akvakultūros gyvūnams, pardavimo apimtį, o ekologinių ūkių žemėnaudų plotus padidinti iki 25 proc. ES žemėnaudų ploto.  Šis projektais realiais pavyzdžiais – įrengtais bandymais ūkininkų ūkiuose bei nuolatiniu bendravimu su mokslininkais bei Žemės ūkio rūmų konsultantais įrodė, kad naujos technologijos ir jų taikymas ūkiuose yra ne tik įdomus, bet ir ekonomiškai naudingas. Dėkoju visiems mokslininkams, kurie itin atsakingai ir pasiaukojančiai dirbo projekte, atliko tyrimus, rengė rekomendacijas, nuoširdus ačiū ūkininkams, kurie domisi naujovėmis ir jas taiko savo ūkiuose, rodydami gražų pavyzdį kaimynams ir kolegoms, dėkui ir konsultantams, kurie dalinasi geraisiais projekto rezultatais. Kaskart įsitikiname, kad tik nuolat tobulindami savo žinias ir taikydami naujas technologijas galime pasiekti ūkiui naudingų rezultatų“, – kalbėjo S. Dimaitis.

Žemės ūkio rūmų įgyvendinamo projekto mokslininkų komandą pristatė projekto vadovė, Žemės ūkio technologijų skyriaus vyr. specialistė – konsultantė dr. Edita Karbauskienė.

Projektas, kuris startavo dar 2018 m. birželio 6 d. ir turėjo būti užbaigtas 2020 m. gegužės 20 d. , tačiau dėl covid19 buvo pratęstas dar vieneriems metams.

Projekte dirbo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Joniškėlio bandymų stoties mokslininkų komanda: dr. Vidas Damanauskas, dr. Aušra Arlauskienė, dr. Danutė Jablonskytė – Raščė, dr. Antanas Satkus, dr. Aleksandras Velykis.

„Įgyvendinant šalies ūkininkų ūkiuose parodomuosius bandymus sprendėme biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos dirbamoje žemėje, dirvožemio biologinio aktyvumo mažėjimo, mitybos elementų balanso atstatymo problemas bei skatinome inovatyvių daugianarių (dvinarių ir trinarių) pasėlių auginimo technologijų diegimo praktiką, didinant augalų įvairovę bei intensyvinant ekosistemų atstatymą ir pagerinimą ekologiniuose ūkiuose. Tuo pačiu siekėme užtikrinti gaminamos produkcijos derlingumo stabilumą, kokybę ir mažinti gaminamos produkcijos savikainą, kartu atkuriant, saugant ir pagerinant dirvožemio biologinę įvairovę ir ekosistemą.  Mokslininkai atliko projekte dalyvavusiųjų ekologinių ūkių dirvožemio analizes,  augalų biometrinius tyrimus, derliaus kokybinius ir kiekybinius tyrimus ir apibendrino rezultatus, kurie pateikiami rekomendacijose ūkininkams“, – informavo dr. Edita Karbauskienė.

Parodomieji bandymai vyko 10-yje ekologinės augalininkystės ir mišrios gamybos krypties ūkininkų ūkiuose, palankiose ir mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse: Dariaus Lūžos ir Mindaugo Petkevičiaus ūkiuose – Rokiškio rajone; Daliaus Linkevičiaus ir Romualdo Misevičiaus ūkiuose – Biržų rajone; Sauliaus Daniulio ir Ramūno Nanartavičiaus ūkiuose – Ukmergės rajone; Daliaus ir Kęstučio Mykolaičių ūkiuose – Marijampolės sav.; Aušros Arlauskienės ir Joniškėlio bandymų stoties ūkiuose – Pasvalio rajone.

Ūkiuose buvo įrengti penkių grupių bandymai auginat trijų rūšių pasėlius: trinaris javų ir kt. augalų; dvinaris mišrus pupinių javų ir miglinių žolių; dvinaris/trinaris miglinių javų – daugiamečių pupinių žolių (taikant supaprastintą žemės dirbimą).

Parodomieji bandymai, įrengti 10 – tyje ūkių, buvo suskirstyti į 5 grupes:

I grupė: Dvinarių/trinarių miglinių javų mišinių ir daugiamečių pupinių žolių taikant supaprastintą žemės dirbimą auginimas  ekologiniuose ūkiuose MPŪV;

II grupė: Dvinarių/trinarių miglinių javų mišinių ir daugiamečių pupinių žolių taikant supaprastintą žemės dirbimą auginimas  ekologiniuose ūkiuose PŪV;

III grupė: Dvinarių mišrių pupinių javų ir miglinių žolių auginimas ekologiniuose ūkiuose MPŪV;

IV grupė: Dvinarių mišrių pupinių javų ir miglinių žolių auginimas ekologiniuose ūkiuose PŪV;

V grupė: Trinarių javų ir kitų augalų auginimas ekologiniuose ūkiuose PŪV.

Kaip informavo projekto vadovė dr. E.Karbauskienė, projekto vykdytų parodomųjų bandymų metu buvo įvertinta tiesioginės sėjos technologija – panaudotas juostinis žemės dirbimo ir sėjos padargas Mzuri PRO-Till.

Įgyvendinant projektą „Inovatyvių daugianarių pasėlių technologijų panaudojimas ekologinio žemės ūkio optimizavimui“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ šalies ūkininkai iš skirtingų apskričių susipažino su dvinariais, trinariais pasėliais, t. y., kai tame pačiame lauke auginami keli skirtingi augalai. Toks augalų auginimas leidžia pagerinti piktžolių kontrolę, išpildyti gerą sėjomainą.

Įgyvendinant projektą, atsižvelgiant į skirtingas Lietuvos klimatines sąlygas ir žemdirbystės intensyvumą buvo įrengta 10 demonstracinių dvinarių/trinarių pasėlių bandymų. Bandymai buvo vykdomi sertifikuotuose ekologiniuose ūkiuose, kur buvo įrengti trijų rūšių pasėliai: 1) trinaris javų ir kt. augalų; 2) dvinaris mišrus pupinių javų ir miglinių žolių bei 3) dvinaris/trinaris miglinių javų – daugiamečių pupinių žolių (taikant supaprastintą žemės dirbimą),“- informuoja Žemės ūkio technologijų skyriaus vedėjas Paulius Astrauskas.

Prieš parenkant tinkamiausią dvinarį/trinarį pasėlį, visų pirma buvo įvertinta ūkininko turima technika, patirtis, dirvožemio ir klimato sąlygos, atlikta sėjomainos analizė. Bandymai ūkiuose buvo įrengiami vadovaujantis iš anksto parengta metodika. Bandymų trukmė – 1-2 metai, priklausomai nuo pasirinkto pasėlio ir jo technologijos. Trinario javų ir kt. augalų pasėlio bei dvinario mišraus pupinių javų ir miglinių žolių pasėlio trukmė bus vieneri metai. Miglinių javų – daugiamečių pupinių žolių (taikant supaprastintą žemės dirbimą) pasėlių technologijos eiga buvo tokia: pirmais tyrimo metais buvo suformuotas daugiamečių pupinių žolių pasėlis, pritaikytos mechaninės priemonės sėklos guoliavietei paruošti ir atlikta žieminių kviečių sėja; antrais tyrimo metais buvo taikomos augalų konkurenciją ribojančios priemonės.

Projekto metu buvo vertinami augalų produktyvumo formavimosi dėsningumai,  įtaka piktžolėtumui. Buvo nustatomas augalų prekinės produkcijos kiekis, imami augalų ėminiai ir juose nustatomos pagrindinės maisto medžiagos (NPK). Įvertinant augalų įvairovės naudą, remiantis surinktais duomenimis, pateikti ūkio maisto medžiagų balanso skaičiavimai. Taip pat buvo atlikti dirvožemio agrocheminiai tyrimai (Corg. ir Nsum.), šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija (naudojant infraraudonųjų spindulių dujų analizatorių SRS-SD 1000).  Pateiktos rekomendacijos dirvožemio savybių kitimą (struktūrą, organinių liekanų suirimą, makrofaunos kiekį ir kt.) įvertinti organoleptiškai.

„Vienas iš būdų padidinti sėjomainos augalų įvairovę, pagerinti ekosistemos būklę – erdvinis pasėlių įvairinimas, t. y. daugianarių pasėlių technologijos taikymas, daugiamečių želdinių ir tarpinių pasėlių auginimas. Projekto metu ūkininkai įgijo žinių apie tarpinių pasėlių panaudojimą sėjomainose, įvairių augalų tinkamumą tarpiniams pasėliams, tarpinių augalų įtaką dirvožemio gyvybingumui ir posėlinių augalų derliui. Svarbu ir tai, jog teorinės žinios buvo įtvirtintos praktiniais stebėjimais, apžiūrint lauko bandymus atskiruose ūkiuose“, – mintimis dalinasi projekto vadovė, dr. Edita Karbauskienė.

Konferencijos pabaigoje itin aktyviai į diskusiją įsijungė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas ir projekto dalyvis Saulius Daniulis ir Ukmergės r. ūkininkas Valentinas Genys.

Įgyvendinant projektą mokslininkai, drauge su ŽŪR konsultantais parengė rekomendacijas, kurios paskatins ekologinius ūkius aktyviau diegti inovatyvias daugianarių pasėlių auginimo technologijas, paremtas augalų įvairinimu, dirvožemį gerinančių augalų auginimu, žemės dirbimo supaprastinimu, padedančias atkurti / intensyvinti ekologines paslaugas, didinančias abiotinių išteklių naudojimą, dirvožemio praturtinimą biologiniu azotu ir organine medžiaga, dirvožemio gyvybingumą ir ekologinės produkcijos konkurencingumą.

PARENGTOS REKOMENDACIJOS, su kuriomis kviečiame susipažinti

MOKSLININKŲ PRANEŠIMAI

LR ŽŪR dr. Edita Karbauskienė, Projekto „Inovatyvių daugianarių pasėlių technologijų panaudojimas ekologinio žemės ūkio optimizavimui” tikslai, uždaviniai ir įgyvendinimas

LAMMC dr. Aušra Arlauskienė, Dvinario žieminių kviečių – pupinių žolių juostinės sėjos pasėlio derliaus formavimo ypatumai

LAMMC dr. Aušra Arlauskienė, Augalų įvairovės didinimas įsėliais, posėliais ir augalų mišiniais

LAMMC dr. Aušra Arlauskienė, Augalų įvairovė, paslaugų augalai sėjomainoje, jų vertė

LAMMC dr. Danutė Jablonskytė-Raščė, Inovatyvių daugianarių pasėlių technologijų panaudojimas ekologinio žemės ūkio optimizavimui: tyrimų rezultatai ir rekomendacijos

LAMMC dr. Vidas Damanauskas, Žemės dirbimo ir sėjos ypatumai bei galimybės daugianarių pasėlių technologijose

Projektas „Inovatyvių daugianarių pasėlių technologijų panaudojimas ekologinio žemės ūkio optimizavimui“ Nr. 14PA-KK-17-1-01507-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.

PROJEKTĄ REMIA LIETUVOS RESPUBLIKA