ŽUR Naujienos

Skerdenų vertinimas: jau yra įrankis abejonėms išsklaidyti

Užaugintus gyvulius, ypač jeigu jie yra gero įmitimo, raumeningumo bei riebumo, augintojai mėsos perdirbimo įmonėms paprastai parduoda ne pagal gyvą svorį, o pagal skerdenos vertinimą. Tačiau dažnas gali papasakoti apie atvejus, kurie kelia abejonių: ar visada mėsos perdirbimo įmonėje skerdena įvertinama teisingai? Jau veikia Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) inicijuota sistema, kuri padeda išsklaidyti abejones. Apie naujovę sužinoję ūkininkai džiaugiasi, nes dabar pagaliau tarp pirkėjo ir pardavėjo atsirado skaidrumo įrankis, nepriklausomas auditas.

ŽŪR projekto konsultantas Alvydas Pečiulaitis patikina, jog pažangi sistema šimtu procentų veikia jau nuo gegužės mėnesio. O dabar yra siekiama žinią kuo plačiau paskleisti gyvulių augintojų bendruomenėje. Jau apvažiuota daugiau nei dvi dešimtys rajonų rengiant susitikimus mėsinių galvijų augintojų ūkiuose. Susitikimų ciklas jau artėja prie pabaigos, tačiau neabejojama, jog ūkininkams naudinga žinia bendruomenėje taip pat plinta iš lūpų į lūpas.

Į susitikimus susirinkę ūkininkai būna maloniai nustebinti sužinoję apie ŽŪR su partneriais įgyvendintą projektą, giria už naudingą iniciatyvą bei stebisi, kad į projektą buvo įtrauktos komercinės mėsos perdirbimo įmonės. Netrunka išsiplėtoti diskusijos. Kiekvienas gyvulių laikytojas iš savo asmeninės ar kaimyno patirties turi kartėlį palikusių atvejų: mėsai parduodamas gyvulį iš įmonės tikėjosi, tarkime, tūkstančio eurų, o gavo tik du šimtus… Apgavo – dažnas daro išvadą. Prisimenant konkrečius atvejus kartu svarstoma, kaip tuomet teisingiau reikėjo pasielgti, ir kokios galimybė yra šiandien.

Komentuodamas tokius probleminius atvejus A.Pečiulaitis pastebi, jog augintojo lūkesčiai dėl gautinos kainos kai kada būna per aukšti. Labai retai, bet pasitaiko atvejų, kai parduodamas gyvulys atrodo sveikas, bet tarsi vangesnis nei turėtų būti, o įmonėje apdorojus paaiškėja problema – kažkur yra užkrėtimas, infekcija. Dėl to reikia šalinti kažkurią skerdenos dalį ar net nustatoma, kad maistui netinkama visa skerdena.

Nuo gegužės mėnesio technologinis procesas dokumentuojamas – filmuojamas. Vaizdo įrašas tampa nenuginčijamu įrodymu tais atvejais, kai iškyla abejonių dėl skerdenų vertinimo. Skaidrumas labai padės didinti gyvulių augintojų pasitikėjimą, be kurio neįsivaizduojamas bendradarbiavimas su mėsos perdirbimo įmonėmis.

Vaizdo kameros sumontuotos trijose didžiausią rinkos dalį turinčiose mėsos perdirbimo įmonėse: UAB „Agaras“, AB „Krekenavos Agrofirma“ ir UAB „Utenos mėsa“.

Skerdena filmuojama skerdimo technologinio proceso paskutiniame etape, kai nustatomas skerdenos svoris, raumeningumas, riebalingumas. Ji fiksuojama tiek iš nugarinės, tiek ir iš pilvo pusės.

A.Pečiulaitis paaiškina, ką ir kaip fiksuoja vaizdo kameros. Filmuojama kiekviena skerdena nepriklausomai nuo kieno nors noro. Jos įsijungia automatiškai, nes kamerų veikimas susietas su skerdenų vertintojo darbo vietos programa. Kai tik įjungiamas darbo vietos kompiuteris norint vertinti skerdenas, pradeda veikti ir vaizdo kamera.

Vertintojas apžiūri į pasvėrimo zoną patekusias skerdenas. Sudeda reikalingus spaudus, įmonės programos atspausdintą lipduką su visais kokybiniais rodikliais. Vaizdo raiška labai gera: galima įžiūrėti ant skerdenų uždėtus spaudus, gyvulio turėtus ausų įsagus su identifikavimo numeriais bei lipdukuose įrašytą informaciją, iš kurios galima suprasti, kas lemia pardavėjui didžiausius pinigus ir ar teisingai nustatyti kokybę nulemiantys rodikliai.

Augintojui svarbu žinoti, kad dabar yra galimybė išsklaidyti abejones ir įsitikinti, ar nebuvo apgautas, skerdena įvertinta sąžiningai. Skaudžiausi atvejai, kai gyvulys buvo sergantis. Pasak A.Pečiulaičio, svarbu ne tik kraštutiniai atvejai, bet ir raumeningumo klasės vertinimas: „Žmogus tikisi, kad bus aukščiausia raumeningumo ir riebalingumo klasė, o pinigus gauna kaip už vidutinę ar net žemesnę klasę. Vietoje U3 gavo sąskaitą kaip už O1. Labai gerai, kai yra galimybė pasitikrinti“.

„Skerdenų vertinimo sistema yra sąžininga, jei abi pusės yra teisingos. Augintojas maksimaliai įdėjo, kad gyvulys būtų kokybiškas. Antra pusė – perdirbėjas, kuris nustato teisingą bazinę kainą. Tada abi pusės patenkintos, gali bendradarbiauti toliau ir ateityje“, – teigia ŽŪR projekto konsultantas pabrėždamas, kad bet kokiu atveju iškilusias abejones (pagrįstas ar ne) verta išsklaidyti.

Taigi kaip veikia sistema?

Pardavus gyvulius ir įmonėje pasidomėjus skerdenos vertinimo rezultatais ar gavus sąskaitą, jei pateikti skaičiai neatitinka augintojo lūkesčių, reikėtų nedelsti – kreiptis į įmonę ir, nurodžius gyvulio indentifikavimo numerius, paprašyti, kad į ŽŪR būtų atsiųsta medžiaga.

Užklausą galima pateikti ne tik dėl įmonei parduoto galvijo, bet ir dėl bet kurio kito gyvulio.

Kreiptis galima per vieną mėnesį, tačiau viską reikėtų daryti kaip galima greičiau. A.Pečiulaitis paaiškina, jog kylant abejonių galima imtis veiksmų tuo metu, kol skerdena yra vėsinama (brandinimui neskirta skerdena šaldytuvuose laikoma iki dviejų parų). Įmanoma net sustabdyti skerdenų iškaulinimą. Pasak pašnekovo, operatyviai veikiant, kai nepakanka vaizdo įrašo, papildomai galima nuvykti į įmonę: „Aš asmeniškai kaip ŽŪR konsultantas pasiruošęs važiuoti į įmonę ir parodyti, kaip natūroje atrodo skerdena“.

Mėsos perdirbimo įmonė vaizdo įrašus pagal galvijo augintojų užklausas siunčia ŽŪR. Konsultantas A.Pečiulaitis yra atsakingas išsiaiškinti, kas yra teisus, ir augintojui pateikti išvadą: augintojas iš tiesų nuskriaustas, o gal jo lūkesčiai per dideli ir nustatyta kokybė yra reali.

ŽŪR projektas „Mėsinės produkcijos vertės didinimas“ įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014−2020 metų programos priemonės ,,Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“. Projekto partneriai Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ūkininkai bei mėsos perdirbimo įmonės: UAB „Agaras“, AB „Krekenavos Agrofirma“ ir UAB „Utenos mėsa“.

 

X