Liepos 1 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas imasi svarbios bylos (C-262/23 P), kurios sprendimas gali turėti didelį poveikį Europos žemės ūkio ateičiai. Bylos esmė – 2020 m. Europos Komisijos sprendimo uždrausti mankozebą, vieną iš plačiausiai naudotų fungicidų, peržiūra. Ši medžiaga buvo itin svarbi apsaugant bulves nuo vėlyvojo maro – vienos pavojingiausių ligų, kasmet keliančios didžiulius ekonominius nuostolius ūkininkams.
Ginčas kilo dėl to, kad Komisija, priimdama draudimą, neatsižvelgė į atnaujintas Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) gaires dėl toksiškumo reprodukcijai. Dabartiniai moksliniai vertinimai rodo, kad iki tol naudoti kriterijai galėjo būti pasenę ir neatspindėti realios rizikos, todėl sprendimas gali būti laikomas nepagrįstu.
Patogenų mutacijos lenkia apsaugos priemones
Šios bylos svarba dar labiau išryškėja dabartinių iššūkių kontekste: vėlyvasis bulvių maras vis dažniau pasireiškia ankstyvuoju sezonu, o patogenų mutacijos sparčiai vystosi, mažindamos tiek augalų selekcijos, tiek cheminės kontrolės veiksmingumą. Po mankozebo pašalinimo iš rinkos, daugelis ūkininkų liko be patikimų ir ekonomiškai prieinamų alternatyvų.
Nors rinkoje liko keletas fungicidų, jų efektyvumas greitai mažėja. Be to, kai kurios alternatyvios veikliosios medžiagos šiuo metu pačios iš naujo vertinamos, o tai dar labiau kelia neapibrėžtumą.
Copa-Cogeca: investicijos į tvarius sprendimus tęsiasi
Copa – Cogeca tęsia investicijas į tvarius apsaugos sprendimus. 2024 m. pradėtas Integruotosios augalų apsaugos (IPM) veiksmų planas, kuris apima atsparių veislių diegimą, geresnę vertės grandinės koordinaciją, tikslesnį purškimą ir biologinių metodų plėtrą. Tačiau net ir su šiomis pastangomis realios lauko sąlygos kasmet vis sudėtingesnės.
Daugiau nei teisminis ginčas: tai ir ES reguliavimo testas
Byla dėl mankozebo vertinama ne tik kaip techninis ar teisinis ginčas, bet ir kaip Europos Sąjungos gebėjimo priimti reguliavimo sprendimus, paremtus naujausiais moksliniais duomenimis ir žemės ūkio realijomis, testas.
Sektoriaus atstovai pabrėžia, kad būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp sveikatos ir aplinkos apsaugos bei ūkininkų galimybės naudoti veiksmingas apsaugos priemones. Jie ragina ES institucijas užtikrinti, kad politika neatsiliktų nuo mokslo pažangos ir neprieštarautų realioms sąlygoms, kurias kasdien patiria ūkininkai.
ES Teisingumo Teismo sprendimas gali tapti precedentu ne tik mankozebo klausimu, bet ir visai ES žemės ūkio reguliavimo kultūrai. Svarbu Europoje gebėti derinti mokslą, tvarumą ir ūkininkų poreikius vienoje politinėje linijoje.