
Konferencijoje pranešimą „Žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų pirminiame profesiniame rengime ir tęstiniame profesiniame mokyme svarba darniam vystymuisi ir mokymo poreikio permainų būtinybė” perskaitė Žemės ūkio rūmų Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vyr. Specialistė Irmina Kudarauskienė, kuri pažymėjo, kad šiandien tradicinės žemės ūkio ir pramonės šakos pereina prie žaliųjų technologijų, atsiranda naujos profesijos ir specializacijos, keičiasi reikalavimai darbuotojų kvalifikacijai. Žalieji įgūdžiai – tai žinios, gebėjimai ir kompetencijos, reikalingos kuriant tvarią ekonomiką. Jie apima tiek technines žinias, tiek bendrąsias kompetencijas. Šie įgūdžiai tampa vis svarbesni visose ekonomikos srityse, todėl rengiamos naujos mokymo programos ir atnaujinamos senosios pagal moderniausius tvarumo ir technologijų reikalavimus.Pastebėta, kad būtina modernizuoti mokymo programas, atsižvelgiant į žaliosios transformacijos principus ir tvarumo reikalavimus, sukurti praktinio mokymo bazę, sudarant pažangių ūkių ir įmonių tinklą, kuris leistų mokymo tiekėjams efektyviai organizuoti praktikas ir mokymus bei sustiprinti (atnaujinti) pedagogų kompetencijas, sudarant sąlygas pedagogams kelti kvalifikaciją žaliųjų kompetencijų srityje.
Žemės ūkio rūmai nuo pat atsikūrimo, skiria itin didelį dėmesį ūkininkų švietimui, įtraukiant tvarumo prioritetą, dalyvauja tarptautiniuose Horizon 2020, Erasmus + projektuose, kurių tiksluose numatytas pienininkystės atsparumas, ŠESD mažinimas, skiriant didelį dėmesį ūkininkų švietimui ir dalinimuisi žiniomis.
Darnus vystymasis apima tris pagrindines dimensijas: ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę, taigi šiandien tai ne tik teorinė koncepcija, bet ir būtinybė užtikrinti ateities kartų gerovę, o ūkis, verslas ir pramonė turi surasti būdus prisitaikyti prie darnaus vystymosi principų.
Aukštaitijos profesinio rengimo centro ir užsienio šalių patirtis
