Tiesioginės sėjos technologija – aplinkos tausojimas, bioįvairovės didinimas, gamybos kaštų mažinimas

Žemės ūkis be saiko alindamas dirbamos žemės resursus susiduria su iššūkiais bioįvairovės išsaugojimo ir klimato kaitos srityje. Pastaraisiais dešimtmečiais stebimi akivaizdūs klimato kaitos ekstremumai, įtakojantys žemės ūkio veiklą – sausros, intensyvūs krituliai, sumažėjusi sniego danga. Ekstremalūs įvykiai gamtoje kelia ne tik pavojų augalininkystei ir gyvulininkystei, bet neša ekonominius nuostolius žemdirbiams. Žemės ūkio veiklai tinkami dirbami žemės plotai taip pat yra riboti, todėl siekiama optimaliai išnaudoti jų potencialą – išauginant didžiausius derlius. Tuo tikslu Žemės ūkio rūmai inicijavo projektą, kurio pagalba ūkiuose buvo bandoma tiesioginės sėjos technologija, optimizuojanti laiko bei energetinių išteklių sąnaudas, kas tiesiogiai prisideda prie aplinkos tausojimo, bioįvairovės didinimo, gamybos kaštų mažinimo, nemažinant pagrindinių kultūrų derlingumo. Dar prieš tris dešimtmečius, neariamųjų technologijų iniciatorės buvo JAV, Lotynų Amerikos šalys, Australija. Vis dažniau dirvą, aplinką ir energiją tausojančias technologijas taiko Europos ir Azijos šalių ūkininkai. Ne išimtis ir Rytų Europos valstybės, tarp jų, ir Lietuva.

„Šiandien žemės ūkio sektoriaus plėtros ir konkurencinio pranašumo jau negalime įsivaizduoti be naujų technologijų diegimo ir jų praktinio naudojimo. Gerai, kad ir Lietuvos ūkininkai domisi supaprastintu žemės dirbimu, biopreparatų ir natūralios kilmės biostimuliatorių nauda dirvožemiui. Dalyvaudamas projekte pastebėjau, be to ir mano ūkyje atlikti tyrimai paliudijo, kad tiesioginė sėja sumažino gamybos kaštus ir prisidėjo prie bioįvairovės didinimo ir aplinkos tausojimo.  Suprantama, kad svarbu dalintis patirtimis ir ūkininkauti atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso rekomendacijas, kurios nubrėžia gerokai aukštesnius nei iki šiol aplinkos ir klimato kaitos srities tikslus ateinančiam penkerių metų laikotarpiui. Įgyvendinant žaliąjį kursą bus naudojami visi politikos svertai: reglamentavimas ir standartizacija, investicijos ir inovacijos, nacionalinės reformos, dialogas su socialiniais partneriais ir tarptautinis bendradarbiavimas. Todėl mums, ūkininkams, būtinos žinios ir inovacijos, kurias galėtume taikyti savo ūkiuose, o jų rezultatai tiesiogiai prisidėtų prie tvarumo užtikrinimo “, – pažymėjo ūkininkas Rimantas Šerlinskas.

„Plėtojant inovacijų diegimo žemės ūkyje galimybes ir skatinant žemdirbius įgyvendinti novatoriškus sprendimus ūkiuose buvo įrengti parodomieji bandymai, pademonstravę  įnovatyvią tiesioginę sėją į ražienas, optimizuojant ūkio sąnaudas. Bandymai buvo įrengti skirtingo intensyvumo augalininkystės bei gyvulininkystės ūkiuose skirtinguose Lietuvos regionuose. Bandymai atlikti su Lietuvoje auginamomis kultūromis – žirniais, pupomis, kukurūzais bei žolių mišinių sėklomis, siekiant įrodyti, kad taikant tiesioginės sėjos technologijas galima sutaupyti nuolat brangstančius energetinius išteklius, optimizuojant važinėjimų po dirvą skaičių, taip tausojant aplinką bei prisidedant prie bioįvairovės didinimo ir klimato kaitos reguliavimo. Projekto rezultatais pasidalinome tarptautinėje konferencijoje, kurioje dalyvavo ne tik šalies ūkininkai, konsultantai, mokslininkai, bet ir užsienio šalių mokslininkai – praktikai“, – pažymi projekto vadovė, Žemės ūkio rūmų konsultantė – praktikė dr. Laura Masilionytė.

Konferencijoje buvo pristatyti tiesioginės sėjos technologijos pritaikymo dirbamose žemėse ir ganyklose, siekiant ekosistemų bioįvairovės išsaugojimo tyrimų rezultatai ir rekomendacijos, įspūdžiais dalinosi ūkininkai Rimas Šerlinskas, Jonas Kuzminskas, Arvydas Mikalauskas bei įmonių EWA, Agrotaka atstovai. Biopreparatų naudą dirvožemio derlingumo atstatyme pristatė biopreparatų kūrėjai  Sergej Osipenko ir (Ukraina) ir Andrej Poltavčiuk, tausojančiojo žemės dirbimo principus pristatė prof. dr. Vaclovas Bogužas, natūralios kilmės biostimuliatorių naudojimą, užtikrinant dirvožemio tvarumą ir stabilią ekosistemą – dr. Vytautas Zalatorius.

Dirvožemio erozija sumažėja minimaliai dirbant žemę. Siekiant stabdyti dirvožemio išteklių degradaciją, vis dar per mažai persiorientuojama į neariminį žemės dirbimą, tiesioginę sėją, sėjomainos taikymą, dirvožemio kalkinimą, tręšimą organinėmis trąšomis, biologinių stimuliatorių naudojimą, perteklinį azotą iš dirvos kaupiančių tarpinių augalų auginimą, neapartų ražienų laukų palikimą per žiemą, juodojo pūdymo atsisakymą, jį pakeičiant žaliuoju pūdymu, eroduotų žemės plotų keitimą pievomis.

Žemės ūkio rūmų projektas „Tiesioginės sėjos technologijos pritaikymas dirbamose žemėse ir ganyklose, siekiant ekosistemų bioįvairovės išsaugojimo“, buvo įgyvendintas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.