TRK pasiūlė prisijungti prie protesto akcijos Briuselyje

Spalio 29 d. įvyko Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Tarptautinių ryšių komiteto (TRK) posėdis, kuriame komiteto nariai buvo supažindinti su spalio 18 d. protesto akcijos Briuselyje vertinimais ir galimybe priimti kaimynų lenkų pasiūlymą ES vadovams drumsti ramybę ir gruodžio 13 d. TRK nariai diskutavo dėl žemdirbių savivaldos organizacijų nuolatinio atstovo Briuselyje poreikio ir atstovavimo tarptautinėse organizacijose finansavimo galimybių, tarėsi dėl tolimesnės TRK veiklos.

Posėdyje dalyvavęs Žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas TRK nariams pristatė ŽŪM bandymus ieškoti svarių argumentų dėl tiesioginių išmokų Lietuvos ūkininkams didinimo 2021-2027 – aisiais.

„Tęsiame dvišalius susitikimus su ES narėmis bei su Europos Parlamento nariais. Pagrindas – 2013 m. ES vadovų tarybos pažadas pasiekti 90 proc. ES vidurkio. ŽŪM atliko įvairius skaičiavimus ir apsistojome ties mums palankiausiu argumentu – kiek kainuoja pagaminti 1 EUR vertės vidutiniškai Lietuvoje ir kitose ES šalyse ir susieti su tuo, koks TI vidurkis šiam eurui. Paaiškėjo, kad pagal šį kriterijų tik aštuonioms ES valstybėms pavyksta pagaminti 1 EUR vertės produktą investavus mažesnę sumą – nuo 0,83 iki 0,96 ct. Lietuvoje šis koeficientas siekia 1,15 EUR, o, pavyzdžiui, Olandijoje – 1,09 EUR. Tačiau yra vienas niuansas – tiek Olandijoje, tiek daugelyje ES šalių už tiesiogines išmokas ūkininkams reikia mokėti pajamų mokestį. Mūsų skaičiavimai tikslūs – naudojomės oficialiais Eurostat duomenimis“, – kalbėjo V.Griciūnas.

Tačiau, pasak viceministro, akcentuodami minėtą argumentą, galime reikalauti, kad TI turėtų būti didinamos sparčiau.

„Mūsų noras toks – TI išmokų 2021-2027 – aisiais vidurkis (t.y. septynerių metų vidurkis) Lietuvai turėtų būti 223 EUR/ha ir tai būtų 90 proc. ES TI vidurkio“, – sakė V.Griciūnas.

TRK nariai kritiškai vertino tokį tikslą.

„Jeigu tik tiek reikalautume, tai mums nevertėtų rengti protesto akcijų Briuselyje kartu su Lenkijos ir kitų ES šalių ūkininkais, nes jų reikalavimai yra gerokai didesni“, – sakė ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus.

O prie tokios protesto akcijos Briuselyje, gruodžio 13/14 d. vykstant Europos Vadovų Tarybos susitikimui, lietuviams siūlo kaimynai lenkai. Planuojama, kad šioje akcijoje be Lenkijos ir Lietuvos dar dalyvautų Latvijos, Estijos. Čekijos, Slovakijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Portugalijos žemdirbių savivaldos organizacijos.

TRK nariai teigiamai įvertino spalio 18 d. Briuselyje Lietuvos ŽŪR iniciatyva surengtą protesto akciją ir vienareikšmiškai nusprendė ŽŪR Tarybai pasiūlyti prisidėti prie protesto akcijos gruodžio 13 d. Užbėgdami įvykiams už akių, galime pranešti, kad spalio 29 d. ŽŪR Taryba pritarė TRK idėjai.

Be kita ko, TRK svarstė galimybę Briuselyje įdarbinti nuolatinį Lietuvos atstovą. Apytiksliais paskaičiavimais tokį atstovą ir atstovybę išlaikyti kainuotų 65-70 tūkst. EUR per metus.

„Šiuo metu, kai trūksta lėšų, būtų racionaliau stiprinti konkrečių žemės ūkio šakų atstovų dalyvavimo galimybes Briuselyje. Surasti vieną specialistą, kompetentingą visais klausimais, neįmanoma, o įdarbinti bet kokį specialistą, tikrai nebus naudionga“, – sakė ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.

TRK nariai pritarė šiai nuomonei.