Tyrimas dėl agurkų kokybės ir ženklinimo pažeidimų nustatymo

Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA) narius pasiekė informacija apie galimai Lenkijoje klastojamą agurkų kilmės šalį, kurie patenka iš Rusijos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ėmėsi tyrimo dėl agurkų kokybės ir ženklinimo pažeidimų nustatymo.
Vartotojams primename, kad informacija apie nefasuotas šviežias daržoves turi būti pateikta aiškiai ir įskaitomai lietuvių kalba. Privaloma informacija ant parduodamų produktų: produkto pavadinimas, kilmės šalis, kokybės klasė (privaloma nurodyti ženklinant bulves, saldžiąsias paprikas, pomidorus, salotas ir garbanotąsias bei plačialapes trūkažoles), veislė (privaloma nurodyti ženklinant bulves), dydžio nuoroda (kai rūšiavimas būtinas), produkto kaina bei kita reikalinga informacija.
VMVT gavusi pranešimą dėl agurkų kokybės, atliko patikrinimą Šiaulių turgelyje. Patikrinimo metu imant agurkų mėginius inspektorių dėmesį patraukė ant dėžės lenkų kalba pateikta informacija apie agurkų kilmę: užauginti Rusijoje, eksportuoti iš Baltarusijos, o į Lietuvą pateko per Lenkiją. Tačiau pardavėjo pateiktuose pirkimo dokumentuose agurkų kilmės šalis – Ukraina.
Atsekus, kad agurkai įsigyti Kaune, VMVT patikrino įmonę UAB „Transfrukta“ ir aptiko 239 kg neženklintų agurkų, su nuplėštų etikečių žymėmis. Įmonės atsakingas asmuo pateikė agurkų įsigijimo dokumentus, rodančius, jog įmonė agurkus įsigijo iš Lenkijos tiekėjo ir tuose pačiuose dokumentuose kilmės šalis, kaip ir turgaus pardavėjo, nurodyta Ukraina.
Siekiant išsiaiškinti tikrąją agurkų kilmę ir nustatyti, kuriame tiekimo grandinės etape buvo pakeista dokumentuose nurodyta kilmės šalis, VMVT kreipsis į Lenkijos kompetentingą instituciją ir apie atvejį informuos Europos Komisiją. Tikimasi, kad tarpvalstybinis tyrimas padės atskleisti įtariamus maisto klastojimo atvejus.

LŠA atkreipia dėmesį, kad importuotos daržovės yra realizuojamos net kelis kartus pigiau, nei užaugintos Lenkijoje, Lietuvoje ar Latvijoje. Taip yra todėl, kad energetinės sąnaudos Rusijos Federacijoje, dėl jai taikomų sankcijų yra ženkliai mažesnės nei Europos Sąjungoje, nemokami jokie taršos ar klimato kaitos mokesčiai, nemaža dalis produkcijos yra realizuojama šešėlinėje rinkoje, siekiant išvengti galiojančių mokesčių mokėjimo. Tai ženkliai įtakoja nesąžiningą konkurenciją, kuri griauna visą Europos Sąjungos formuojamą politiką t.y. žaliąjį kursą, trumpąsias maisto tiekimo grandines, darbo vietų kūrimą kaimiškose vietovėse. LŠA atkreipia dėmesį ir į tai, kad klastojami dokumentai, o dėl blogo ženklinimo klaidinami  vartotojai.

Dar 2024 m. balandžio mėn. LŠA raštu, kurį pasirašė Valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas, kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su prašymu imtis veiksmų, kad produkcijos importas iš Rusijos Federacijos būtų sustabdytas. Taip pat buvo prašyta įpareigoti atsakingas institucijas tikrinti šiltnaminės produkcijos tikrąją kilmės šalį, kad šešėlinės produkcijos importas iš Rusijos Federacijos būtų sustabdytas, nes tai kenkia ne tik šiltnamių sektoriaus konkurencingumui Lietuvoje, bet ir kelia pagrįstą vartotojų nepasitikėjimą visa Lietuvoje užauginta ir parduodama produkcija.

Skip to content