Utenos krašto ūkininkų sambūryje

Utenos rajono ūkininkų sąjunga, kuri veikia jau devintus metus, atsinaujino. Pasibaigus ankstesnės sudėties valdymo organų trejų metų kadencijai, prieš porą savaičių uteniškiai susirinko į suvažiavimą ir išsirinko naujos sudėties tarybą bei pirmininką – šiame krašte ūkininkaujantį Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininką dr. Arūną Svitojų.

Liepos 13-ąją naujoji taryba surengė pirmąjį posėdį. Išrinko pirmininko pavaduotojus – žinomą mėsinių galvijų augintoją Mindaugą Kinderį bei jaunąją ūkininkę Brigitą Mosiejauskę. Taip pat aptarė problemas, laukiančius darbus.

Nuotraukoje: Utenos rajono ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kinderis

 

Nuotraukoje: Utenos rajono ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotoja Brigita Mosiejauskė

Paklaustas apie Utenos krašto ūkininkų aktyvumą dr. Arūnas Svitojus sako, kad bėda visur ta pati: rajone apie du tūkstančiai ūkininkų, bet aktyvūs yra, į asociaciją jungiasi apie šimtą. Pasyvumui, prastesnėms nuotaikoms galimai atsiliepė pandemija, kuri apribojo kontaktus, bendravimą. O dabar metas yra toks, kad keičiasi visokie reikalavimai ir taisyklės, atsiranda naujų. Informacijos stoka akivaizdi – tai matyti iš klausimų, kuriuos tenka girdėti iš paprastų ūkininkų.

Dalyvavimas asociacijų veikloje nėra privalomas kaip kai kuriose kitose šalyse. Pasak dr. A.Svitojaus, situacija turi keistis ūkininkams pajutus suinteresuotumą aktyviai dalyvauti asociacijų veikloje.

Štai kodėl Utenos rajono ūkininkų sąjungos tarybos posėdyje pirmiausia siekta identifikuoti ūkininkų poreikius.

Tarybos nariai atstovauja skirtingų seniūnijų žemdirbiams, taigi jų lūkesčius gerai žino. Svarbiausia –  užpildyti komunikacijos spragas ir suprantamai pateikti aktualią informaciją apie įvairiausius reikalavimus, jų pakeitimus iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, kitų institucijų. Taisyklės keičiasi, kyla įvairiausių neaiškumų, o su kuo pasikonsultuoti – žmonėms nežinia. Su naująja BŽŪP, naujomis žalinimo taisyklėmis turėsime svarstyti, kaip padidinti ūkių atsparumą.

Paminėjęs keletą įžvalgų apie lūkesčius, išsakytus Utenos krašto ūkininkų, dr. A.Svitojus pastebėjo: bėdų yra – turi būti ir sprendimai. Ketinama kviesti konsultantus iš įvairių institucijų, rengti atviras diskusijas, jose kartu aiškintis rūpimus dalykus. Jau rikiuojasi aktualiausių temų tokiems konsultaciniams susitikimams temos, tarp jų trumposios grandinės, projektų rengimo ypatumai, BŽŪP, ES politikos gairės ir kt.