ŽUR Naujienos

Visi sutarė: melioracijos fondas reikalingas

2022 m. spalio 7 d. Žemės ūkio rūmų organizuotoje konferencijoje „Melioracijos fondo steigimo ir naudojimo principai ir perspektyvos” pranešimą pristatė žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis.

Konferencijos dalyvius pasveikino Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas, palinkėjęs prasmingos ir konstruktyvios diskusijos.

Po pranešimo vyko vieša ekspertų (specialistų) diskusija, kurioje dalyvavo žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis, Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos vadovas Eugenijus Alesius, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Jonas Račas, VDU ŽŪA prof. dr. Rimantas Dapkus.

Kaip informavo konferencijai moderavęs ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis, ŽŪR prieš keturis metus – 2018 m. organizavo respublikinę konferenciją melioracijos klausimams spręsti, po kurios pateikė siūlymus žemės ūkio ministerijai, į kuriuos buvo atsižvelgta.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis įsitraukęs į diskusiją pažymėjo, kad dabartinė situacija rodo, jog melioracijos sistema Lietuvoje yra žlugusi. „Fondas reikalingas, jis turėtų būti pavestas savivaldybėms, o lėšos turėtų būti skiriamas ir iš valstybės, ir iš ES fondų. Valstybė turėtų peržiūrėti prioritetus ir numatyti trūkstamas lėšas. Žemės savininkai turėtų prisidėti savo lėšomis iki 10 proc. nuo bendros projekto vertės. Žmonės turi būti motyvuoti gerinti melioracijos būklę. Štai visi miško valdytojai moka privalomuosius 5 proc. atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomuose miškuose, taip pat už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką, tačiau neaišku, kur tie mokesčiai nukeliauja, nes nors ir buvo žadėta sutvarkyti miško kelius, kaip matome to nėra”, – sakė dr. A. Gaižutis.

Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos vadovas Eugenijus Alesius pažymėjo, kad melioracijos fondas reikalingas. „Jau 15 metų apie tai kalbame. Marijampolės savivaldybė skiria apie 280 tūkst. eurų melioracijai, Kauno r. – apie 300 tūkst. eurų per metus. Taigi kasmet šalies savivaldybės skiria apie 2 mln. eurų melioracijos funkcijoms įgyvendinti. Fondas galėtų būti bendras, tačiau surinktos lėšos turėtų sugrįžti į savivaldybes. Dėl fondo veiklos reikalinga diskusija”, – sakė E. Alesius.

„Melioracija – sistema, kuria naudojasi ne tik žemės savininkai ir ūkininkai, bet visa Lietuva. Visų pirma būtina pasitvirtinti taisykles, nustatyti įkainius, kad efektyviai tvarkyti ir valdyti valstybės turtą. Štai pavyzdžiui dėl netvarkingos melioracijos ūkininkai kasmet patiria didelius finansinius nuostolius. Taigi valstybė turėtų už tai atsakyti. Fondas tikrai reikalingas, tačiau visų pirma būtina pasitvirtinti tvarką”, – kalbėjo LEŪA vadovas S.Daniulis.

VDU ŽŪA prof. Rimantas Dapkus pažymėjo, kad eilę metų mažėja studentų priėmimas į melioracijos studijas. „Tiesiog studentai nesirenka tokios specialybės. Dėstytojai ir mokslas nėra finansuojamas adekvačiai. Nusimato didelė praraja, kadangi šiandien rengiamuose strateginiuose planuose pasigendama žemės ūkio ministerijos ir finansų ministerijos bendradarbiavimo ir žinoma, finansavimo modelio melioracijai numatymo”, – sakė prof. R.Dapkus.

Kad pagaliau pradeda judėti pirmyn melioracijos reikalai, pasidžiaugė Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Jonas Račas. „Melioratorių požiūriu – fondas būtinas, nes  turime 2,5 mln. ha nusausintų žemių ūkio naudmenų, iš kurių net  2,0 mln. ha drenažo yra kritinės būklės. Yra rekonstruota apie 750 tūkst ha, o užpelkėjusių dar turime apie 250 tūkst. ha. Taigi lieka sutvarkyti 1,5 mln. ha žemių. Kiekvienais metais turėtume rekonstruoti apie 83 tūkst. ha, tačiau tempai yra kur kas menkesni ir tesiekia po 11-12 tūkst. ha kasmet, t.y. tempai mažesni 5-6 kartus nei reikėtų. Dar neturėtume užmiršti ir magistralinių kelių, kuriais taip pat visi naudojamės”, – akcentavo J.Račas.

Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis pažymėjo, kad suinteresuotumas ir perspektyvos sukūrimas yra pradžių pradžia. „Turime galvoti plačiau. Melioracijos sistema turi būti daroma baseinų principu, nes savivaldybės niekada neturės pakankamai lėšų. Bus patvirtinti melioracijos fondo principai, išrinkta ir patvirtinta taryba, aiškiai numatyta metodika, kaip bus skirstomos lėšos. Aišku, kad fondo lėšos turi būti daugiau negu pusė, o kita pusė ir proporcijos – yra diskusijų objektas”, – paaiškino D.Dudutis.

Į diskusiją įsitraukęs individualios įmonės savininkas Algimantas Žiukas pabrėžė, kad melioracijos fondas būtinas. „30 metų dirbu melioracijos sistemoje, sprendžiame įvairius inžinerinius klausimus bei sunkius techninius sprendimus. Rezultatą pasiekiame, kai sutaria dvi šalys, turime ne vieną gerą pavyzdį. Fondo dalininkai (fiziniai ir juridiniai) asmenys turi turėti daugiau kaip 50 proc., kad būtų galima kalbėtis su valdžios institucijomis, dalyvauti projektuose ir pan.”, – informavo A.Žiukas.

Žemės ir nekilnojamojo turto departamento (ŽiNTD) direktorė Aura Šalugienė priminė fondo sudarymo principus.

Žemės ūkio viceministro Donato Dudučio PRANEŠIMAS