2022 m. lapkričio mėn. 13-21 dienomis Vilniuje vyksta Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos Globos atlaidai.
Lapkričio mėn. 14 d. buvo aukojamos Šv. Mišios už žemdirbius, kuriose dalyvavo ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, ŽŪR organizacijų lyderiai bei atstovai, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
„Tęsiame gražią tradiciją ir drauge su ŽŪR nariais dalyvaujame Šv. Mišiose, skirtose maldai už žemdirbius. Kiekvienais metais, po didžiųjų žemės ūkio darbų laukuose, svarbu akimirkai susimąstyti ir padėkoti žemei, gamtai ir žemdirbiui, už naują derlių ir jo triūsą auginant maistą”, – sako ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
Homiliją pasakė Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Darius Trijonis (tekstas žemiau)
Žemdirbiai – padėka Dievui
Kaip jūs manote, kokia buvo pirmoji profesija pasaulyje? Kiek suglumę ir besišypsantys veidai žvelgiantys į mane, turbūt galvoja apie visai kitokį užsiėmimą, kurį dažnai mėgsta minėti visuomenė, kai kalbama apie pirmąją pasaulyje profesiją. Tačiau tiesa yra visai kitokia. Užtenka atsiversti Šventąjį Raštą ir pamatysite, jog pirmoji profesija yra žemdirbystė. O dar tiksliau – sodininkystė. Pradžios knygoje 2 skyriaus 15 eilutėje sakoma: „VIEŠPATS Dievas paėmė žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad jį dirbtų ir juo rūpintųsi“. Nebereikia aiškesnių žodžių, kad žinotume, kokia profesija yra pirmoji Žemėje. visų pirma Dievas sukūrė ūkininką. Atrodo, tiek daug kitų garbingų profesijų turime, tačiau turime suprasti ir gerbti Dievo pasirinkimą, nes nuo jo priklauso visų mūsų likimas. Taigi, tie, kurie rūpinasi vaismedžiais ir žemės ūkiu turi žinoti, jog jų profesija yra seniausia ir labai reikalinga.
Įdomu, jog ši profesija buvo suteikta kaip privilegija ir kaip tiesioginis pašaukimas, kurį suteikia Dievas žmogui, tam dar nespėjus net pagalvoti ir pačiam pasirinkti, kuo jis norėtų būti. Viešpats pirmajam tėvui suteikia ypatingą privilegiją – rūpintis Viešpaties sukurtu sodu. Taigi, galime sakyti, jog žemdirbio profesija yra ypatingas pašaukimas, kurią neretai šiandienis pasaulis nuvertina. Žemdirbys rūpinasi, jog mes kiekvieną dieną turėtume ko valgyti. Taigi, ši profesija yra mūsų visuomenės pagrindas, nes ant jos laikosi visų mūsų gyvenimas. Ir kas dabar galės paneigti, kai net pats Šv. Raštas apie tai kalba?
Jei žmonių paklaustume, kokios profesijos būtų paklausios šiandien? Išgirstume visokių nuomonių. Praėjusių metų Pasaulio ekonomikos forumo dalyvių vertinimu, perspektyviausios profesijos ateityje galėtų būti tos, kurios susijusios su nuotoline veikla, su sveikata, bei su internetine veikla. Daugumoje žmogaus veiklos sričių žmones netrukus pakeis robotizuotos technologijos. Pasaulyje vyksta naujo tipo pramoninė revoliucija, kuri palies visus. Tačiau neįmanoma visiškai pakeisti žmogaus tik keliose šakose: medicina ir sveikatos priežiūra; švietimas ir auklėjimas; nekilnojamasis turtas ir statyba. Tarp perspektyviausių profesijų ateityje paminėti inžinieriai, technologai, statybininkai, gydytojai. Tačiau tarp jų buvo paminėta ir agronomo specialybė. Vis dėl to suprantama, jog be žemės ūkio darbuotojų nebus mūsų ateities.
Tačiau šiandienos visuomenė yra per daug yra nuvertinusi tuos žmonės, kurių dėka laikosi visos visuomenės gyvenimas. Nes jų darbas sunkiai pastebimas, matome tik produktus, kurie pasiekia mūsų parduotuves, turgaus stalus. Tačiau visada turime išmokti pažvelgti į pradžią. Iš kur visas maistas atkeliauja mūsų stalo.
Todėl šiandien dėkodami visiems žemdirbiams už jų triūsą ir pastangas, kad nealktume, kartu meldžiamės, kad Viešpats laimintų mūsų laukus ir sodus. Ir esame kviečiami, žvelgdami į šią profesiją, atrasti alegorinių sąsajų su mūsų tikėjimu. Ko galėtume pasimokyti iš ūkininkų? Ir kuo jie yra artimi šiandienos atlaiduose, kai prisimename Švč. M. Mariją, kuriai brangus kiekvienas žmogus.
Visų pirma, žemdirbys – tai Dievo bendradarbis. Tas, kuris priima Dievo kvietimą rūpintis jam patikėtu uždaviniu. Jis sėja kantriai sėklą, bet kartu su pasitikėjimu laukia Dievo pagalbos. Tai yra tarsi aukos aukojimo momentas, su viltimi, kad Dievas priims mūsų pastangas ir leis, kad visa tai duos gausių vaisių ateityje. Prisiminkime Švč. M. Mariją, kuri su viltimi ir kantrybe viską svarstė savo širdyje. Neskubėjo daryti greitų išvadų. Ji laukė, mąstė ir vylėsi ir viską stebėjo savo mylinčiu kantriu žvilgsniu. Net ir stovėdama po kryžiumi.
Kantrybė yra būtina dorybė ne tik ūkininkams, bet visų profesijų žmonėms. Kai kuriems dalykams reikia daug laiko, nes jie diktuoja savo tvarkaraštį ir nustato savas datas. Daugelis iš mūsų galime pasakyti iš savo patirties, kaip yra svarbu išlaukti tinkamo meto, norint pasakyti žodį, ar ko paprašyti, pamokyti. Tai akivaizdžiai susiduria tėvai, auklėdami savo vaikus. Ne visada mūsų žodis bus išgirstas, suprastas. Bet pamažu, savo laiku pasakytas žodis ar parodytos pastangos, kurias atliekame duoda savo vaisių ateityje.
Tačiau mes gyvename amžinai skubančio ir bėgančio pasaulio sūkuryje. Daug galėtume vardinti nekantrumo pavyzdžių: kaip pavyzdžiui nekantrumas prie vairo ar noras kuo greičiau pasidalinti savo mintimis socialiniuose tinkluose, telefonuose. Tačiau tikrasis gyvenimas nėra panašus į tą virtualųjį pasaulį, kuris sugeria tiek daug mūsų laiko. Realus pasaulis vis dar lieka ta vieta, kurioje gyvena konkretūs žmonės, kamuojami įvairiausių problemų, kurių neįmanoma greitai ir lengvai išspręsti. Realiame pasaulyje žmonių širdys keičiasi pamažu. Tačiau apaštalas Paulius mums primena, jog „meilė yra kantri ir maloninga” (1 Kor 13, 4).
Nenuostabu, kad Jėzus tiek daug kalbėjo apie žemdirbystę. Kasdieniai darbai, užduotys ir dėmesys mažiausioms smulkmenoms padarė žemės ūkį nepamirštamai turtinga Jėzaus ir Jo mokymo metafora. Jie yra geras priminimas to, ko iš mūsų reikalaujama kiekvieną mūsų gyvenimo dieną.
Žmogiškoji širdis yra pati pirmoji dirva, kurią mums reikia kantriai įdirbti. Kaip dažnai joje tarpsta piktumo akmenys, nuodėmių piktžolės ir erškėčiai, kurie neleidžia gerai įsišaknyti Dievo Žodžiui. Tad šiandien melsdamiesi už žemės ūkio darbuotojus ir dėkodami už šiuometinį derlių, melskime kad Viešpats Dievas tinkamai išpurentų mūsų širdis ir mes taptume Jo Žodžio derlinga žeme, nešančia gausių išganymo vaisių. Tegul švč. M. Marija padeda mums tapti supratingais Jėzaus mokiniais. Amen.
Aukos liturgijos atnašas nešė ŽŪR narių atstovai, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, Valstiečių laikraščio vyr. redaktorius Gintautas Misiukevičius.