Seimo Kaimo reikalų komitetas lapkričio 3 d. svarstė daugiausia su žemės ūkio finansavimu ir valstybės pagalba susijusius klausimus: 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto dalį, susijusią su žemės ūkiu, taip pat padėtį kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriuose.
Posėdyje dalyvavo ir pasisakė žemdirbių savivaldos atstovai – Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, vicepirmininkas ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMŽSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis.
Siūlo numatyti papildomų asignavimų
Žemės ūkio ministerijos vadovai akcentavo, kad 2022 metams žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės valstybės veiklos sričiai planuojama skirti 1,192 mlrd. Eur – tai 13 proc. daugiau (arba 130,6 mln. Eur) palyginti su patikslintu šių metų biudžetu. Daugiausia didėja ES paramos lėšos, 11,6 mln. Eur – bendrojo finansavimo lėšos, 9,6 mln. Eur numatoma daugiau valstybės asignavimų.
Tačiau pagal projektą patenkinami ne visi žemės ūkio poreikiai. Didžiausiu galvosūkiu tampa melioracija, apie kurios apgailėtiną būklę nuolat diskutuojama. Taip pat trūksta asignavimų Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT). Projekte dar nėra numatyta, tačiau ŽŪM mano, kad reikės papildomų lėšų kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams.
ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pasidžiaugė, kad yra galvojama apie krizę patiriančius sektorius, kuriems reikalinga valstybės pagalba, tačiau ragino apginti ir gyvybinius melioracijos finansavimo poreikius. „Reikia keisti ratus, o numatyta tik keliems ventiliams“, – melioracijos finansavimo būklę su automobilio remontu vaizdingai palygino ŽŪR pirmininkas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldybių žemės ūkio skyriai apskritai turėtų būti gerokai labiau remiami. Derėtų didesnį dėmesį skirti ūkininkų paramai, švietimui, informavimui, nes nuo to priklausys kaimo vizijos įgyvendinimas.
KRK išklausė nuomones, apsvarstė gautus pasiūlymus ir pritarė, kad jie yra pagrįsti. Papildomai žemės ūkio reikmėms iš viso reikėtų apie 158 mln. Eur. 36 mln. Eur siūloma papildomai skirti melioracijai (17 mln. Eur melioracijos statinių rekonstravimui ir 19 mln. Eur valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise). 9 mln. Eur papildomai prašoma valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms vykdyti. Taip pat KRK prašo papildomų 3 mln. Eur VMVT (pasienio veterinarijos postų pastatų bei įrenginių remontui bei darbo užmokesčiui finansuoti). KRK dauguma balsų pritarė ir grupės Seimo narių pasiūlymui papildomai numatyti 110 mln. eur valstybės biudžeto asignavimų Susisiekimo ministerijai, kurie būtų skirti kelių priežiūrai ir plėtrai finansuoti.
Aptarė padėtį kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriuose
KRK aptarė kritinę padėtį, susidariusią kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriuose. ŽŪM yra numačiusi preliminarų lėšų poreikį ir svarsto rengti naujas valstybės pagalbos schemas, kurioms reikės Vyriausybės pritarimo, jas bus privalu notifikuoti Europos Komisijoje.
LKAA direktorius A.Baravykas apgailestavo, kad kol kas negirdi, kokie bus konkretūs veiksmai. Visoje ES nukritusi kiaulienos kaina, dėl užstrigusio eksporto susidaręs produkcijos perteklius. „Visos šalys galvoja, kaip gelbėti augintojus, mes esam paskutinėj vietoj, Lietuvoj kaina pati žemiausia“, – sakė jis atkreipdamas dėmesį, kad yra akivaizdus dempingas, ir tuo reikėtų rimtai užsiimti. Apie tai reikėtų kalbėti EK, ginti vietos rinką nurodant tvarios gamybos nuo lauko iki stalo argumentą. Taip pat A.Baravykas svarstė, kad prie keblios mūsų rinkos situacijos prisideda PVM klausimas, o svarbiausia dabar – kad pagalbos priemonės būtų kuo greičiau surastos.
Paukštininkystės sektoriuje krizė kitokia – ją lėmė 25 proc. pabrangę pašarai, dvigubai pabrangusi energetika. O produkcijos kainos nekinta jau ketverius metus. Drastiškai padidėjus gamybos sąnaudoms paukštynai kas mėnesį skaičiuoja nuostolius.
Šiandien receptas, kaip padėti ekonominius sunkumus išgyvenančioms įmonėms, dar nerastas. Tačiau ŽŪM vadovai įtikino, jog sprendimų aktyviai ieškoma. KRK aktyviai tęs parlamentinę kontrolę, tarpininkaus ieškant pagalbos schemų.
Imasi žemės servitutų problemos
KRK pradėjo diskusiją, kaip spręsti žemės nuosavybės atkūrimo laikotarpiu padarytas klaidas. Problemos dvejopos: dėl žemės servitutų (kai nėra privažiavimo prie žemės sklypo), taip pat kai žemė po pastatais suteikta ne tų pastatų savininkams. Ir vienu, ir kitu atveju turto savininkas negali visa apimtimi naudotis savo turtu.
Dėl servitutų savininkai gali susitarti geruoju arba ginčą spręsti teisminiu keliu, kuris, deja, yra labai ilgas. KRK posėdyje aptarus problemą buvo prieita prie išvados, kad vis dėlto čia tam tikros lyderystės turėtų imtis ŽŪM, pasiūlyti reglamentavimą dėl servitutų nustatyti administraciniu aktu.
Seimo komitetas pasiūlė ministerijai rengti konkretų teisės akto projektą, jį pateikti iki pavasario sesijos pradžios.