Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė atkreipia dėmesį, kad nerimą kelianti tendencija tęsiasi – bulvių ir prekinių daržovių auginimas traukiasi, nors iš pasėlių deklaravimo duomenų tikrasis vaizdas ne visai atsiskleidžia.
Ir vėl mažiau deklaruota bulvių
Bulvių plotai, deja, vis dar mažėja, nors ne taip smarkiai kaip 2021 m., kai augintojai, išsigandę dar vieno karantino dėl Covid-19 pandemijos, plotus sumažino kone 1 200 ha. Tai priežastis, kodėl šiemet ganėtinai anksti patyrėme kokybiškų bulvių stygių ir kainų šuolį.
Bulvių deklaruota 9 435,67 ha. Tai 276 ha mažiau nei praėjusiais metais. Prekiniai ūkiai turi įsipareigojimų, negali trauktis, o artimiausia perspektyva baugina. Situacija, kuri susiklostė naujojo derliaus pradžioje, neskatins sodinti daugiau bulvių, ypač ankstyvųjų.
„Dabartinės politikos fone augintojai susiduria su didesniais nei bet kada kainos ir pardavimų derybiniais iššūkiais“, – akcentuoja Z.Cironkienė. Į mūsų rinką, kaip ir kitas Baltijos šalis, buvo nukreipta lenkiška produkcija, kuri buvo skirta Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos rinkai. Vartotojui ji dažnai pateikiama kaip vietinė produkcija. Deja, kontroliuojančios institucijos situacijos nesuvaldė.
Ne visur auginama prekinė produkcija
Daržovių auginimas po atviru dangumi priklauso nuo gamtos sąlygų. Šiemet buvo vėlyvas pavasaris, kai kuriuose rajonuose iškrito rekordiniai kritulių kiekiai ar net praūžė augalus niokojusi kruša. Tačiau anaiptol ne vien orai lemia tendencijas daržininkystės sektoriuje.
Bendras deklaruotų daržovių plotas tarsi didėja. Šiais metais jis išsiplėtė 815,35 ha (13,49 proc.) – iki 6 791,14 ha, o uždaro grunto daržovių deklaruota 67,04 ha (jų plotas sumažėjo 1 ha).
Po statistiškai teigiama lauko daržovių auginimo plėtros tendencija slepiasi senos bėdos – susietųjų ir kitų išmokų „medžiotojai“, kurių tikslas yra ne užauginti prekinę produkciją, o padidinti ekonominį valdos dydį. Tuo tarpu faktinis užauginamos prekinės produkcijos derlius traukiasi.
Nepagrįstai didėja moliūgų plotai. Jie siekia 1616,17 ha – palyginti su pernai išsiplėtė net 716 ha, arba 80 proc. Tiek neauginama morkų ar kopūstų (atitinkamai 602 ir 560 ha), kiek per metus deklaracijose išauga moliūgų laukų.
Prie abejotinų moliūgų plotų pridėjus tokius pat ridikų (beveik 328 ha), krapų (jų plotai pagaliau ženkliai mažėja, bet jaunieji ūkininkai vis bando su jais „prasisukti“), taip pat burokėlių bei bulvių pasėlius, kurie tik užsėjami ar užsodinami, tačiau derlius neimamas, susidarys mažiausiai 1 400 ha. Tai kone penktadalis bendro deklaruojamų daržovių ploto!
Apie problemą ir galimus jos sprendimo kelius LDAA kalba ne vienus metus. Išmokų „medžiotojai“ ženkliai sumažina susietąsias išmokas prekinę produkciją auginantiems ūkiams, kurie patiria dideles sąnaudas išaugindami derlių. Susietųjų išmokų tikslas yra ne didinti plotus, o pagelbėti sunkumus patiriančiam sektoriui bei užtikrinti apsirūpinimą produkcija. Opi problema nebuvo nutylėta ir neseniai vykusiame metiniame asociacijos renginyje, kuriame viešėjo aplinkos bei žemės ūkio ministrai.
„Būtina susietąsias išmokas „pririšti“ prie parduodamos produkcijos, kad nenukentėtų prekinę produkciją auginantys augintojai“, – daržininkų siūlymą primena LDAA direktorė Z.Cironkienė. Pasak jos, įvedus šią nuostatą išnyktų ydinga praktika, ekonominis valdos dydis didėtų realiai, ne tik popieriuje. Asociacija netgi sutiktų svarstyti galimybę panaikinti prioritetą daržininkystės ūkių įsikūrimui.
Patikimai plečiasi tik burokėlių pasėliai
Iš pagrindinių daržovių šiemet labiausiai plėtėsi tik burokėlių pasėliai – 217 ha, pasiekė beveik 1 458 ha. Z.Cironkienė pastebi, kad plėtra vyko daugiausia pas LDAA narius, tiksliau – kooperatyve „Suvalkijos daržovės“, nes produkcija tiekiama ne tik vietos rinkai, bet ir eksportui.
Kelerius metus augo svogūnų laukai – tai antroji lauko daržovė, Lietuvoje užimanti didžiausius plotus. Jų deklaruota 845 ha. Tačiau palyginti su pernai jų sumažėjo 18,6 ha. LDAA vadovė pokytį aiškina tuo, kad svogūnai pradedantiems ūkininkams per sudėtinga daržovė, per brangi jų sėkla.
Deklaruoti morkų pasėliai (beveik 601 ha) praėjusiais metais dėl veiksnių, susijusių su pandemija, mažėjo. Šiemet jų deklaruota 34 ha daugiau, tačiau į lygį, buvusį iki karantino, nesugrįžome.
Rinkoje trūksta baltagūžių kopūstų. Anot Z.Cironkienės, vietinių kopūstų stygius bus dar labiau jaučiamas. Pasėliai toliau traukiasi (palyginti su pernai sumažėjo 50 ha), o šiųmečiai orai kopūstams augti Vidurio Lietuvoje ypač nepalankūs.
Liūdina lauko salotų plotų mažėjimas. Buvo laikas, kai šie pasėliai siekė 90 ha, o šiemet jų deklaruota tik 58 ha, tai beveik 7 ha mažiau nei pernai. Pasak LDAA vadovės, šią neigiamą tendenciją daugiausia lemia priežastys, apie kurias asociacija nuolat signalizuoja valdžios institucijoms. Tai nelanksti emigrantų įdarbinimo sistema, už kurią atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bei Aplinkos ministerijos sukurta, bet neveikianti paviršinio vandens laistymui leidimų išdavimo tvarka. Ji nėra aiški, o augintojai priversti laukti mėnesiais. Aplinkos ministerija girdi augintojus, tačiau siūlo žvelgti į 2024 metus, kai įsigalios naujoji paviršinio vandens naudojimo tvarka. LDAA viliasi, kad leidimų išdavimas bus sureguliuotas anksčiau, kad ateinantį sezoną augintojai Lietuvos gyventojams galėtų pasiūlyti daugiau lauko salotų, kurioms įvežtinės negali prilygti šviežumu.
Pokyčiai kitų daržovių pasėliuose
Įvyko pokyčių ir kitų rūšių daržovių pasėliuose. Veikiant įvairiems veiksniams, vienų šiemet auginama šiek tiek daugiau, kitų – mažiau.
Pastarnokų plotai šiemet nebesiekia 3 ha (kažkada buvo išplėsti iki 26 ha). Komentuodama šį pokytį Z.Cironkienė pastebi, jog jis labai aiškiai parodo, ką augintojai praranda nesikooperuodami. Tai palyginti lengvai auginama, vertinga daržovė, tačiau ūkiuose išauginami kiekiai didiesiems pirkėjams yra per maži, o turgavietėms – per dideli. Nesikooperuojant prarandame rinką.
Šiek tiek (beveik 3 ha) sumažėjo deklaruojamų česnakų pasėliai, sudaro 188 ha. Jų paklausa didelė, tačiau daržovė reikalauja daug rankų darbo. Pastebima, kad po metų kitų mėginimo dalis jaunųjų ūkininkų česnakų atsisako, nors asociacijos nariai jų plotus stabiliai po truputį plečia.
Dėl panašios priežasties, taip pat patirties trūkumo, didelės konkurencijos su Lenkijos augintojais toliau mažėja deklaruoti kopūstinių daržovių plotai, nors produkcijos poreikis yra. Z.Cironkienės pastebėjimu, išimtis asociacijos ūkiai – jie kininių ir žiedinių kopūstų plotus išplėtė beveik 3 ha.
Sparčiai auga smidrų populiarumas. Jų deklaruota jau beveik 100 ha, iš jų trečdalis yra asociacijos narių plotai. Nėra dideli, tačiau beveik dvigubai išaugo deklaruojamų salierų plotai – iki 17 ha. Pasėlius išplėtė asociacijai priklausantys ūkiai.