ŽŪR nariai aptarė siūlymus LRV Programos veiklų planui

Sausio 20 d. įvyko Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) posėdis, kuriame buvo aptarti pasiūlymai XIX –osios Vyriausybės Programos įgyvendinimo veiklų planui.

Kaip informavo ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, XIX Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane (VPNĮP) Žemės ūkio ministerija įvardino 5 prioritetinius darbus: Žemės ūkio ir maisto sektoriaus strategišką svarbą šalies nacionaliniam saugumui; Tvarios žemės, maisto ūkio bei žuvininkystės gamybos plėtrą; Žemės ūkio ir maisto produktų vertės grandinės stiprinimą; Gyvulininkystės sektoriaus gyvybingumo didinimą; Gyvybingo kaimo kūrimą.

ŽŪR nariai turėjo konkrečių pasiūlymų, kaip būtų galima užtikrinti Vyriausybės programos tikslų įgyvendinimą.

Sektoriniai klausimai ir siūlymai

ŽŪR vicepirmininkas ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas atkreipė dėmesį, kad rengiant programą svarbu atsižvelgti į patvirtintą Vyriausybės programą, o lėšas skirstyti teisingai, kadangi šiandien yra skirta 40 mln. pieno sektoriui, tačiau nuskriaustas gyvulininkystės sektorius. „Manau, kad turime siekti teisingo lėšų paskirstymo. Jei trūksta lėšų, tada reikia ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. Pasigendu dėmesio ir melioracijai, kuri šiandien yra kritinėje būklėje. Reikia atsižvelgti į patvirtintą Vyriausybės programą ir siūlyti atkurti harmoningą bendradarbiavimą tarp valdžios ir savivaldos, kas užtikrintų veiksmingą prisidėjimą prie Vyriausybės programoje numatytų tikslų įgyvendinimo“, – kalbėjo A.Baravykas.

ŽŪR vicepirmininkas ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkas Vytautas Buivydas pasigedo dėmesio ir prioritetų jauniesiems ūkininkams, kadangi per pastarąjį dešimtmetį iš žemės ūkio sektoriaus pasitraukė apie 50 procentų jaunimo, todėl svarbu užtikrinti jaunų žmonių įtrauktį į ūkininkavimą, kad veikla ūkiuose būtų patraukli gaunant stabilias pajamas, kad būtų žinoma ilgalaikė strategija, kuri leistų pasiekti geresnių ekonominių rezultatų bei būtų galima tinkamai pasiruošti prie ateities iššūkių.

ŽŪR tarybos narys, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) vadovas dr. Algis Gaižutis pasiūlė pakeisti Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą siekiant skatinti investicijas ir plėtoti kooperaciją žemės ir miškų ūkyje, tikslinti žemės ūkio ministro prioritetą Nr. 2, įtraukiant miškų ūkį. Taip pat siūlė optimizuoti saugomas teritorijas, nustatyti biurokratinius apribojimus, pakeisti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą. Paliestas ir melioracijos finansavimo klausimas bei kooperacijos skatinimo ne tik žemės ūkyje, bet ir miškų sektoriuje.

„Šiandien turėtume žinoti kokios veiklos numatytos 2027 m. Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai. Kaip ateityje numatomi spręsti su žemės naudojimo politika susiję klausimai, ar jie bus palikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos? Taip pat svarbu, kad per šią kadenciją Žemės ūkio ministerija tinkamai parengtų naują BŽŪP Strateginį planą ateinančiam finansiniam laikotarpiui“ – kalbėjo dr. A.Gaižutis.

Andžej Kulevičius, Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas pasigedo pasėlių draudimo schemų, kurias siūlė įtraukti į planą ir skatinti.

Česlovas Tallat-Kelpša, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas akcentavo, kad kailinių žvėrelių verslo draudimo klausimas yra svarstomas Konstituciniame Teisme, laukiama sprendimo, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. „Mes norime tik leidimo dirbti, nepretenduojame į jokias paramas. Tačiau programoje mūsų sektoriui nieko nenumatyta. Manau, kad šiandien svarbu įvertinti realią padėtį ir priimti sprendimus, įvertinant šakos realius uždraudimo bei kompensavimo mechanizmus“, – kalbėjo dr. Č.Tallat-Kelpša.

Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ (LVSA) vadovė ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ekspertė Zofija Cironkienė atkreipti dėmesį į augalų apsaugos produktų (AAP) trūkumą Lietuvoje, dėl kurių stygiaus ir naujų ligų ir kenkėjų plitimo nebus įmanoma konkuruoti su kitomis šalimis. Išreikštas siūlymas praplėsti AAP.  

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Mindaugas Petkevičius pasiūlė visų pirma parengti Lietuvos Ekologinio žemės ūkio veiksmų planą, kurio iš visų ES šalių neturi tik Lietuva ir Graikija.

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius dr. Edvardas Gedgaudas programoje pasigedo konkretumo, kaip vyks rezultatų sklaida ir inovacijų diegimas. „Čia turėtų būti aiškiai apibrėžtas asociacijų vaidmuo. Ambicinga gyvulininkystės strategija be asociacijų įtraukimo neįmanoma. Visų pirma reikia surinkti duomenis, ką turėtų padaryti Žemės ūkio duomenų centras, tada juos apdoroti ir tikslingai naudoti inovacijų diegimui ir spartinimui – skatinti genomo tyrimus tiek pieniniams, tiek mėsiniams gyvuliams, siekiant didinti ūkio ekonominį efektyvumą”, – kalbėjo dr. E.Gedgaudas.

Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės programoje nors ir skiriamas dėmesys apsirūpinimui maistu, tačiau nenumatyta gyvulininkystės sektoriaus augimo strategija, nors šiandien neapsirūpiname kiauliena, o gyvulių skaičius sparčiai mažėja. Apsirūpinimas maistu yra strategiškai svarbus, todėl turime skatinti gamybą ir numatyti realius augimo rodiklius.

Gintarė Kisielienė, Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovė siūlė teikti susietą paramą skatinant genetinę kokybę ir perskaičiuoti Valdos ekonominį dydį (VED) už avis, nes net didesni avininkystės ūkiai negali pasinaudoti parama dėl labai mažos vertės. Šią problemą asociacija jau kelia eilę metų, tačiau pokyčių vis nesulaukiama.

Dr.Rūta Šveistienė, Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų ir Žemaitukų arklių augintojų asociacija vadovė siūlė skatinti nacionalinius mokslinius ir eksperimentinius tyrimus.

Biržų rajono žemdirbių asociacijos atstovas Kęstutis Armonas pasiūlė į programą įtraukti augalininkystės tarnybos ir valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos paslaugų prieinamumą rajonuose, nes pastaruoju metu jos tolsta nuo ūkininkų.

Saulius Daniulis, LEŪA vicepirmininkas siūlė įtraukti į programą baltyminių augalų auginimo skatinimą, ką daro mūsų kaimynai lenkai, vokiečiai.

Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos vadovas Rimantas Čiūtas pažymėjo, kad reikia skirti didesnį dėmesį nacionaliniam saugumui, kalbant ne tik apie maisto saugą, bet ir žaliavų tiekimo šaltinį. „Šiandien turėtų būti parengta Nacionalinė bioekonomikos verslų programa. Copa-Cogeca parengė memorandumą dėl kanapių verslo ir jį įteikė Europos Komisijai. Svarbu kurti didesnę pridėtinę vertę. Taip pat daug kalbama apie kooperaciją, tačiau neužsimenama apie naujausią kooperacijos formą – paramą gamintojų grupių organizacijoms“, – kalbėjo R.Čiūtas.

Vytautas Barkauskas, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų asociacijos atstovas pasiūlė perskaičiuoti VED mėsiniams galvijams ir finansuoti genomo tyrimus bei paramą veislinei medžiagai įsigyti.

Socialinio dialogo skatinimas ir švietimo/konsultavimo svarba

Vyriausybės programoje numatyta įgalinti pilietinę visuomenę, nevyriausybines organizacijas ir jų susivienijimus, kurie turi įgyti daugiau teisių sprendžiant savivaldos ar valstybinės svarbos klausimus. Taip pat numatoma didinti tokių institucijų kaip Žemės ūkio rūmai įtaką formuojant valstybės politiką ir sprendžiant dėl viešųjų reikalų – joms būtina suteikti daugiau svorio.

LDAA ekspertė Zofija Cironkienė pažymėjo, kad skaitmeninimas yra svarbus elementas, tačiau šiandien stokojama konsultavimo paslaugų, nepriklausomų konsultantų, kurie gebėtų konsultuoti technologiniais daržininkystės klausimais.

LVSA vadovė Vitalija Kuliešienė taip pat akcentavo konsultantų trūkumo problematiką ir todėl siūlė aktyvinti asociacijų įtraukimą į ekspertinį darbą.

Lietuvos triušių augintojų asociacijos vadovas dr. Artūras Stimbirys, LGVA direktorius dr. Edvardas Gedgaudas, LEŪA vadovas Mindaugas Petkevičius, KAPVIA vadovas Rimantas Čiūtas, LAAA vadovė Gintarė Kisielienė pažymėjo konsultavimo, švietimo ir asociacijų specializuotų parodų organizavimo svarbą ir įtaką tolimesnei veiklai.

Europos Komisijos rekomendacijose dėl Lietuvos BŽŪP strategijos plano pažymima, kad Lietuvos žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema (ŽŪŽIS) dėl nepakankamos dalyvaujančių subjektų sąveikos yra susiskaldžiusi, fragmentuota ir nepakankamai nukreipta į ūkininkų poreikius. Todėl būtina didinti Lietuvos ŽŪŽIS integraciją ir bendrus veiklos rezultatus, geriau integruojant informaciją, žinias, rekomendacijas, inovacijas ir mokslinius tyrimus, kad būtų skatinamas žinių plėtojimas ir sklaida tarp jos dalyvių (visų pirma ūkininkų, konsultantų, mokslininkų).

Šiandien tik apie 5-7 proc. žemės ūkio veiklos subjektų turi galimybę pasinaudoti Konsultavimo paslaugomis, kadangi finansinių instrumentų stoka ir/arba ribotas biudžetas netenkina sektoriaus poreikių. Visiems žemės ūkio veiklos subjektams turi būti užtikrintos konsultacinės priemonės, kadangi nuo to tiesiogiai priklauso BŽŪP tikslų ir priemonių įgyvendinimas.

BŽŪP įgyvendinimo planuose tikslinga numatyti keitimosi žiniomis intervencijas (paramos priemones) ir informacijos sklaidą. Tarp jų yra tikslinga demonstracinė veikla ūkiuose, skatinanti sąveiką tarp ŽŪŽIS dalyvių, keistis ūkininkavimo praktikomis/ žiniomis vieniems su kitais (angl. peer-to-peer). Tikslinga taikyti pažangiose ES šalyse populiarias intervencijas: konsultantų, ūkininkų ir kitų kaimo plėtros dalyvių mokymus; Galimybes konsultantams išvykti į mokymus užsienyje; Ūkininkų diskusijų grupės ir pan.

Konsultavimo sistemos vaidmenį praplėsti ir patobulinti galėtų aktyvus šakinių, profesinių asociacijų įtraukimas, kuris būtų įteisintas per paramos įrankius.

Kaip informavo ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis, visi ŽŪR narių siūlymai bus pateikti Žemės ūkio ministerijai sausio 21 d.

Skip to content