ŽUR Naujienos

ŽŪR nariai aptarė Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“

2023 m. sausio 20 d. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) nariai nuotoliniu būdu rinkosi aptarti, padiskutuoti ir pateikti siūlymus šiuo metu rengiamai Valstybės pažangos strategijai „Lietuva 2050“.

ŽŪR nariams Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ pristatė Modesta Kairytė, kuri informavo, kad – tai ilgesnės negu 20 metų perspektyvos dokumentas, kuriame bendros kūrybos būdu kartu su ekspertais, piliečiais, kitais bendrakūrėjais nustatoma valstybės pažangos (Lietuvos ateities) vizija, jai įgyvendinti reikalingos valstybės vystymosi kryptys (strateginės ambicijos) ir poveikio rodikliai, rodantys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu. Projektą „Lietuva 2050“ numatoma baigti rengti ir pateikti Seimui iki 2023 m. kovo 10 d.

Ateities įžvalgomis pagrįsta Lietuvos ateities vizija leidžia drąsiau mąstyti apie norimą ateitį ir geriau pasirengti galimiems iššūkiams bei galimybėms. Taip Lietuva gali tapti dar atsparesnė, o jos gyventojai, institucijos, verslas ir nevyriausybinės organizacijos įgyti papildomos motyvacijos imtis tam reikalingų pokyčių jau dabar.

ŽŪR organizacijų lyderiai išsakė savo pastebėjimus ir pateikė siūlymus.

Viktorija Švedienė – Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos prezidentė: „Man kaip kaimo žmogui, kaip gamybininkui kyla klausimas, iš kur tas visas gėris ateis? Todėl siūlyčiau į strategiją įrašyti sinergijos tarp žmogaus, gamtos, maisto, gyvūno, svarbą. Taip gyvename jau tūkstančius metų – drauge su gamta, gamindami vietinį (natūralų) maistą, sugyvendami su gamta, kuri taip pat yra didelė vertybė“.

Saulius Daniulis – Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas

„Daug kalbame apie tvarumą, tačiau jei kalbame, tai turime ir daryti. Tam, kad daryti strategija turi turėti ir konkretų veiklos planą. Jei nėra veiksmų plano, tikėtina, kad strategijose surašyti tikslai liks tik ant popieriaus. Ambicijos yra geros, bet labai abejotina, ar jas galima įgyvendinti su šiandienos švietimo sistema. Visų pirma valstybė turi atkreipti dėmesį į švietimą, jaunosios kartos ugdymą. Reikia gražinti į kaimą jaunas šeimas su vaikais, kas inspiruos darbo vietas kaimiškose vietovėse, gražinti sveikatos paslaugas ir kt. Jei kaime nebus jaunimo – tai nebus ir jokios regionų ateities. Regionus užpildyti privalu, kol dar visko nesugriovėme.

Prof. Artūras Stimbirys – Lietuvos triušių augintojų asociacijos vadovas

Šiandien žemės ūkio sektorių stokojame specialistų, todėl svarbu kaimo vaikus motyvuoti pasirinkti šias specialybes ir sugrįžti į kaimą. Pastaraisiais dešimtmečiais valstybė dėjo didelį indėlį, kad pasirūpintų stambiais ūkiais, tačiau pamiršo pasirūpinti šeimos ūkiais, kurie gali duoti didžiausią proveržį regionų plėtrai.

Sigitas Dimaitis – ŽŪR direktorius

Strategijoje privalo būti skiriamas dėmesys apsirūpinimui maistu, nes tai yra nacionalinio saugumo klausimas, taip pat įtakojantis ir ūkių atsparumą. Šiandieninė situacija, kai vyksta karas Ukrainoje, ir ką parodė covid laikotarpis, parodė,  kad atspariausias yra  smulkus ir vidutinis šeimos ūkis. Negalima nepaminėti ir visuomenės atsinaujinimo (gimstamumo) įtakos, pilietiškumo ugdymo nuo darželinio amžiaus vaikų svarbos, suaugusiųjų švietimo ir nuolatinio kompetencijų tobulinimo. O strategijų kūrime turėtų dalyvauti žmonės,  turintys kompetenciją atitinkamais klausimais, kad strategijose numatyti tikslai galėtų būti realiai įgyvendinti ir neštų gėrį ateities perspektyvoje, o neliktų tik popieriuje.

Pasitarime dalyvavusi Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žoštautienė akcentavo maisto grandinės ir tvaraus žemės ūkio svarbą. Turėtume susigyventi su sąvoka – kad tvarus žemės ūkis – gaminantis, atsakingas, ekonominiu ir socialiniu požiūriu. Apsirūpinimas maistu turi būti strateginis prioritetas.

Visą Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ rasite https://epilietis.lrv.lt/lt/konsultacijos/lietuva-2050-vizija

Jei ir Jūs turite pastebėjimų ir pasiūlymų, juos galite pateikti el. paštu: modesta.kairyte@lrv.lt