Šiandien stebime sparčiai vykstančius industrializacijos, urbanizacijos ir globalizacijos procesus, kurie tiesiogiai veikia žmonių mitybą. Keičiasi žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos, maisto produktų gamyba, paskirstymas, rinkodara, kainos. Nors maisto produktų prieinamumas ir jų įvairovė didėja, tačiau atsiranda daug menkaverčių produktų, kurių vartojimą skatina agresyvi reklama. Išaugo didelės energinės ir mažos maistinės vertės produktų, turinčių daug riebalų ir cukraus, vartojimas. Užkandžiaujama greitojo maisto produktais, vietoj vandens vis dažniau geriami saldinti gėrimai, o daržovių, vaisių ir mažai perdirbtų grūdinių produktų vartojama nepakankamai. Tokie mitybos pokyčiai skatina nutukimo, lipidų apykaitos sutrikimų, arterinės hipertenzijos, hiperglikemijos ir kitų lėtinių ligų rizikos veiksnių atsiradimą. Lėtinės neinfekcinės ligos yra svarbiausia XXI amžiaus visuomenės sveikatos problema. Jos labai paplitusios ir Lietuvoje – čia mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra didžiausias Europoje.
Kadangi Žemės ūkio rūmai vienija organizacijas, kurių nariai yra maisto gamintojai ir perdirbėjai, todėl spalio 5 d. Prienų rajone įsikūrusiame Visuomenės Harmonizavimo parke surengė konferenciją „Gerieji sveiko maisto pavyzdžiai – nauda žmogui ir visuomenei“, kuriame pranešimus skaitė ir mokslininkai, ir ūkininkai, ir vertingo maisto parduotuvių vadovai.
„Vis daugiau vartotojų Lietuvoje atidžiau renkasi, kokius maisto produktus verta pasirinkti. Todėl renkantis maisto produktus, visų pirma turime atsigręžti į Lietuvos kaimą, į lietuvių užaugintus vaisius, daržoves, mėsos produktus ir kt. Būtent tokius produktus auginantys ūkininkai yra susibūrę į Žemės ūkio rūmus: Lietuvos ekologinių ūkių asociacija, Lietuvos šiltnamių augintojų asociacija, Lietuvos daržovių augintojų asociacija, Lietuvos verslinių sodų asociacija „Vaisiai ir uogos“, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija ir kitos, kurių nariai dalyvauja trumposios maisto tiekimo grandinės procesuose. Konferencijoje kalbėjome, kad svarbu ne tik didinti lietuviškų produktų, ypač ekologiškų ir pagamintų pagal nacionalinę kokybės sistemą (NKP) apimtis, bet ir ugdyti vartotoją, populiarinti šiuos produktus, parodant ekologiškų ir NKP pridėtinę vertę bei ugdyti vartotojo pilietiškumą ir skatinti pasirinkti būtent lietuvišką produktą“, – kalbėjo ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
Ne atsitiktinai pasirinkta konferencijos vieta
Žemės ūkio rūmai organizuoti konferenciją Prienų rajone įsikūrusiame Visuomenės Harmonizavimo parke pasirinko ne atsitiktinai, o todėl, kad čia veikia ŽŪB „Agroharmonija“, kuriai vadovauja Asta Grušnienė, apžvelgusi pagrindines ūkio veiklas. „Turime apie 240 ha žemės, kuriose auginame grūdines kultūras, įvairiausias daržoves, turime šiltnamių, sodą. Auginame angusų veislės galvijus. Ūkis turi savo mėsos gamybos cechą – čia brandiname, pjaustome ir gaminame produktus. Ūkyje nenaudojame jokios chemijos, gaminame viską natūraliai, tačiau nesame sertifikavę ūkio kaip ekologiško, nes gąsdina dideli biurokratiniai sertifikavimo reikalavimai“, – į konferenciją susirinkusius informavo A. Grušnienė.
Apie maisto ateitį ir inovacijas, palankias sveikatai
Kauno technologijos universiteto Maisto instituto vadovė dr. Alvija Šalaševičienė savo pranešime pristatė, kad žmogaus sveikatą įtakoja ne tik maistas, bet ir supančios „aplinkos epigenetiniai faktoriai“, žmogaus epigenetiniai mechanizmai ir žmogaus genomas. Mokslininkė pateikė mokslo tyrimų duomenis, kurie rodo, kad traumuojantys įvykiai ir neigiamos mintys (pyktis, dirglumas) gali paveikti DNR metilinimo procesą ir sutrikdyti genų raišką įvairiose ląstelėse, tuo pačiu paskatinti prasidėti ligą.
Ateitis – tvarume. Turime sukurti daugiau maisto, o sunaudoti mažiau vandens, energijos, resursų. O kas tai yra tvari ir sveika mityba? Tai mitybos modeliai, kurie skatina visus žmonių sveikatos aspektus ir gerovę, nedaro didelio poveikio aplinkai, produktai yra prieinami, įperkami, saugūs ir teisingi bei „kultūriškai“ priimtini. Europos maisto saugos tarnyba rekomenduoja, kad suvartojamos energijos kiekis turi būti lygus energijos sąnaudoms. Bendras suvartojamų riebalų kiekis turi sudaryti mažiau nei 30 proc. visos suvartojamos energijos, o riebalų vartojimas turi būti keičiamas iš sočiųjų riebalų į nesočiuosius, ir turi būti atsisakoma pramoninių transriebalų. Taigi mokslininkė rekomendavo riboti pridėtinio cukraus suvartojimą iki mažiau nei 10 proc. (ar net mažiau nei 5 proc.) visos suvartojamos energijos, druskos suvartojimą riboti iki mažiau nei 5 g per dieną ir per dieną suvalgyti ne mažiau kaip 400 g vaisių ir daržovių.
Naujausių tyrimų su gyvūnais ir žmonėmis rezultatai rodo, kad apribojus energijos suvartojimą galima pailginti gyvenimo trukmę apie 30–40 proc. Taip pat, mokslininkai nustatė, kad apribojus energijos suvartojimą tam tikrą laiko tarpą – maždaug 12–16 val., galima pagerinti sveikatos rodiklius ir apsisaugoti nuo ligų (širdies ir kraujagyslių sistemos, metabolinio sindromo ir kt.) atsiradimo.
Maisto įvairovė – kokybės požymis, atitinkantis sveikos mitybos poreikius
Apie maisto produkto ar jo žaliavos kokybės pagrindines charakteristikas, fizinius ir išorinius rodiklius, cheminę sudėtį ir įvairovę bei trumpos tiekimo grandinės svarbą kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto dr. Violeta Razmaitė. Mokslininkė akcentavo, kad aplinka ir vartotojų nuostatos suformuoja tradicinius produktus – svarbų krašto identiteto, kultūrinio paveldo įvairovės elementą, rodantį ūkininkavimo praktiką, kulinarinius įpročius, perduodamus iš kartos į kartą, todėl turėtume ne tik didžiuotis, bet ir rinktis nemasinės gamybos sertifikuotus gamintojų produktus, pagamintus rankomis iš tradicinių žaliavų arba naudojant senąsias ar jas atitinkančias naujas technologijas, išsaugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį. Trumpųjų maisto gamybos tiekimo grandinėse svarbu skatinti Tautinio paveldo ir inovatyvių produktų gamybą ir juos sertifikuoti su specifine nuoroda į išsaugotas lietuviškas veisles.
Apie gyvulininkystės ateitį
Informacija iš Europos ir pasaulio gyvulininkystės kongreso dalinosi Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius dr. Edvardas Gedgaudas, kuris pateikė įdomių faktų: štai pvz., Prancūzijoje, mėsos suvartojimas vienam gyventojui per 20 metų sumažėjo 3,2 proc., 85 pasaulio šalys turi maitinimo programas mokyklose ir skiria ypatingą dėmesį maisto kokybei, jo atsekamumui ir tikslesniam maisto produktų žymėjimui.
ES išsikėlė tikslą iki 2050 m. pasiekti nulinę emisiją ir šiandien jau yra būdų, kaip išmintingai valdyti žemės ūkį ir maisto sistemą – pasitelkiant pagalbon genetiką, metano kiekį iki 2050 metų galima sumažinti 20 proc. Taigi didinti produktyvumą iš gyvulio yra vienintelis sprendimas: didinti efektyvumą ir produktyvumą; Atrajotojus geriau integruoti į žiedinę ekonomiką ir juos pritaikyti prie aplinkos; Didinti organinę anglį žemėje, ganyklose.
Ateitis priklauso genetikai, čia didžiausią proveržį yra padarę olandai, kurie akcentuoja tai, kad siekiant tvarios pienininkystės, reikia veisti optimalaus dydžio karves, kurios duoda daugiau pieno ir mažiau ėda.
„Šiandien didelių rezultatų pasiekta gyvulių veislininkystėje – didėja genominio tyrimo tikslumas, ūkininkai ir veisėjai gali priimti geresnius sprendimus ūkio vadyboje su individualiais gyvuliais, kas tiesiogiai įtakoja bioįvairovę ir gerina ūkinių gyvulių sveikatą, gerovę ir produktyvumo požymius“, – akcentavo dr. E.Gedgaudas.
Apie vertingo maisto namus „Rupūs miltai“
2020 – aisiais Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA) ir „BIO LEUA“ startavo su trumpos maisto grandinės projektu – Kaune atidarė vertingo maisto namus „Rupūs miltai“, kurioje vartotojai gali įsigyti ekologiškos, šviežios ir patikimai pagamintos produkcijos. BIO LEUA tiekia ekologiškus produktus ugdymo ir švietimo įstaigoms – vaikų darželiams, mokykloms. BIO LEUA direktorius Nikolajus Dubnikovas įvardijo ekologiškų produktų realizavimo problematiką – vartotojo nepasitikėjimas, menka sklaida apie ekologiškus produktus ir jų naudą sveikatai, na ir žinoma, ženkliai per mažas dėmesys iš valstybės institucijų, kad ekologiški maisto produktai pasiektų vartotoją. „Maža rinka, gamintojai nemato perspektyvos, t.y. trumpųjų tiekimo grandinių „startuoliams“ ekologiško maisto gamyba ir realizavimas yra per didelė našta“, – sakė N.Dubnikovas.
Kodėl verta dalyvauti NKP gamybos sistemoje?
Ženklu „Kokybė“ pažymėti produktai išsiskiria iš masinio gamybos srauto ir dėl savo išskirtinių savybių yra paklausesni rinkoje, juose mažesni mineralinių trąšų ir augalų apsaugos priemonių kiekiai sąlygoja mažesnę taršą. Tokie produktai, kurie yra sertifikuoti, o jų gamybos procesas yra kontroliuojamas nepriklausomos sertifikavimo įstaigos, pelnys vartotojų pasitikėjimą, vadinasi įgis konkurencinį pranašumą. Pažymėtina ir tai, kad gaminant NKP diegiamos aplinkai palankesnės gamybos technologijos ir mažinama aplinkos tarša, kas šiandien yra itin svarbu ir ką akcentavo ŽŪR Sertifikavimo skyriaus vedėjas Ramūnas Stonkus.
Apie švietimo ir komunikacijos svarbą
UAB „Kietaviškių gausa“ savo komunikacija, teisinga reklamine kampanija ir produkcijos ženklinimu išmokė vartotojus į prekių krepšelius krauti nekondicines prekes. Iki tol visos nestandartinės išvaizdos daržovės buvo perdirbamos arba parduodamos kavinėms, restoranams. Tačiau projektas „Gražuolė ir pabaisa“, kai ant pakuotės buvo klijuojamas specialus ženklinimas, parinktos kitos reklaminės priemonės parodė, kad galima pelningai parduoti ir nestandartinių formų daržoves. Šiandieną pirkėjai jau šio prekės ženklinimo yra išmokyti, kad skoniui forma nesvarbi. Tai lėmė, kad prekybos tinkle nekondicinės daržovės išperkamos itin greitai. Taigi, gauta dviguba nauda: vartotojas prisideda prie to, kad būtų švaistoma mažiau maisto, turi galimybę įsigyti pigesnes daržoves, o kartu augintojas gali daugiau uždirbti iš nekondicinių daržovių. Šią UAB „Kietaviškėse“ sukurtą strategiją ėmė kopijuoti ir kitose šalyse veikiantys šiltnamiai.
„Noriu pagirti ir kitus ŽŪR narius, pvz., Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ūkininkus Abukauskus, kurie sėkmingai sukūrė prekės ženklą „Raugiam viską“. Nuvykus į prekybos vietas, kuriose jie prekiauja savo produkcija, visuomet nusidriekia eilė. Šie augintojai parodė, kad raugti galima ne tik kopūstus ir agurkus, bet pademonstravo itin platų produkcijos asortimentą. Be to, jų produkciją puošia ženklelis „rankų darbas“, todėl vartotojams pademonstruojama, kad ūkininkai dirba patys, tai nėra masinės gamybos produkcija. Taip pat savo produkciją ženklina ir tautinio paveldo gamintojai, tradiciniai amatininkai, tačiau, verta pagalvoti apie vieningą produkcijos žymėjimo sistemą, nes į produkcijos kilmę ir jos ženklinimą atkreipia dėmesį vis daugiau vartotojų. 2019 m. atlikta apklausa atskleidė, kad trečdaliui pirkėjų yra svarbu, kad jų perkama prekė būtų lietuviška, o ketvirtadalis apklaustųjų už Lietuvoje pagamintas prekes yra pasiruošę mokėti brangiau. Vartotojai paprašyti nurodyti savybes, kurios lietuviškas prekes išskiria iš kitų, vardino šviežumą (58 proc.), naudą šalies ekonomikai (56 proc.), natūralumą (40 proc.), geresnį skonį (30 proc.) ir kokybę (27 proc.).“, – kalbėjo Lietuvos šiltnamių asociacijos valdybos narys Donatas Montvila.
Ekologiški produktai – tai maisto produktai, kurie yra gaminami siekiant gamtai daryti minimalų poveikį ir išsaugoti geriausias natūralias produktų savybes. Šie produktai yra sveikesnis ir saugesnis pasirinkimas žmogui ir aplinkai. Ekologiškų produktų sudėtyje nenaudojami sintetiniai maisto priedai, cheminės medžiagos, genetiškai modifikuoti produktai. Natūrali augalinė sudėtis užtikrina ekologiškų produktų saugumą ir puikias maistines savybes. Ekologiškiems produktams gaminti naudojami produktai, kurie yra išgaunami taikant rūpestingumo aplinka, ekologiškos žemdirbystės ir gyvulininkystės principus, naudojant tvarius metodus. Ekologiški produktai yra sveikesnė ir natūralesnė alternatyva masinės gamybos produktams, kuriuose susiduriama su žmogaus organizmui neigiamą poveikį turinčiais priedais. Šiuose produktuose nėra dažiklių, saldiklių ar konservantų, žemdirbystėje ir gyvulininkystėje nenaudojamos cheminės medžiagos, tokios kaip pesticidai, hormonai, antibiotikai ir kitos. Pasirinkdami ekologiškus maisto produktus savo stalui visada galite būti tikri natūralia jų kilme ir geriausiomis natūraliomis savybėmis. Ekologiškų produktų gamyba ir paruošimas yra kontroliuojamas tarptautinėmis teisės normomis, o patys produktai ženklinami atitinkamais žymenimis. Taip užtikrinama galimybė vartotojui lengvai atpažinti ir pasirinkti produktus, draugiškus tiek žmogui, tiek aplinkai.
NKP – tai produktai, kurie pasižymi savo natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimo aspektais. Šių produktų gamybos procese ribojamas mineralinių trąšų, pesticidų, vaistų naudojimo kiekis, dažnumas ir laikas, įgyvendinami paukščių auginimo be antibiotikų reikalavimai. Auginant augalus naudojamas tik minimalus trąšų kiekis, būtinas visavertei vegetacijai, apskaičiuotas pagal dirvos tyrimo rezultatus bei maisto medžiagų balansus. Perdirbant tokius produktus nenaudojami sintetiniai maisto priedai (konservantai, saldikliai, aromato ir skonio stiprikliai, dažikliai). Šie produktai yra šviežesni, nes pateikiami vartotojui per trumpesnį nei įprasta tos kategorijos produktams laikotarpį. Taikomi ekstensyvūs auginimo, gamybos bei maistingumą išsaugantys perdirbimo būdai, todėl produktai pasižymi išskirtiniu skoniu, kvapu, išvaizda ir konsistencija. Jų sudėtyje yra didesnis biologiškai vertingų medžiagų kiekis, sumažinta energinė vertė, nenaudingų organizmui riebalų, sočiųjų riebalinių rūgščių, druskos, cukraus kiekis. Juos gaminant naudojami geriausi prieinami gamybos būdai, aplinką saugojančios technologijos.
Projekto tikslas – didinti kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos apimtis, ugdant vartotoją ir populiarinant šiuos produktus.
Projektą finansavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
