ŽŪR nepritaria kailinių žvėrelių sektoriaus naikinimui

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovė konservatorė Aistė Gedvilienė parengė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kad ūkinė veikla laikant ir veisiant kailinius žvėrelius specializuotose fermose būtų uždrausta nuo 2025 gruodžio 31 dienos. Pataisų aiškinamajame rašte, kailinių žvėrelių augintojams būtų numatytas pereinamasis laikotarpis veiklai nutraukti ir skiriamos kompensacijos.

***

Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) nepritaria kailinių žvėrelių sektoriaus naikinimui ir 2021 m. lapkričio 23 d. drauge su Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija viešai kreipiasi į visus Seimo narius

 

Gerb. Lietuvos Respublikos Seimo nary,

Dėl siūlymo uždrausti kalinių žvėrelių auginimą Lietuvoje. Mes, žvėrelių augintojai, kviečiame prieš imantis šio drastiško sprendimo aplankyti bent vieną fermą ir savo akimis pamatyti, kokiomis sąlygomis laikomi gyvūnai ir kokiomis sąlygomis dirba juos prižiūrintys žmonės.

Taip pat prašome įvertinti:

  1. Gyvūnų gerovė fermose užtikrinama mokslu grįstais metodais, žvėrelių auginimas – griežčiausiai reglamentuojama žemės ūkio šaka visoje Europoje, jokia gyvūno kančia ar diskomfortas nėra toleruojami.
  2. Kailio sektorius yra žiedinės ekonomikos dalis. Pirmiausia, auginant gyvūnus sunaudojamos žmogaus maistui netinkamos atliekos, o audinių mėšlas padeda atkurti apverktinos būklės dirvožemį. Kailiniai drabužiai yra ilgai dėvimi, persiuvami, neprarandantys vertės. Mes, kailininkai, atitinkame visus Europos Žaliojo susitarimo ( Green Deal) kriterijus. Galime drąsiai teigti, kad vieneri kailiniai nežudo tiek gyvybės, kiek viena sintetinė greitosios mados striukė. Pagrįstai laukiama, kad mada pasuks tvarumo linkme ir atsigręš į natūralias medžiagas.
  3. Kailinių žvėrelių augintojai dėl COVID-19 patyrė rekordinį pajamų kritimą, siekiantį net iki 90 proc., nes dėl karantino negalėjo parduoti kailių per aukcionus. Gautas paskolas su valstybės garantija teks grąžinti, be to kai kurie augintojai turi įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai, nes yra pasinaudoję Kaimo plėtros programos įsipareigojo tęsti veiklą.

Pagal indėlį į lėtąją madą, ūkininkavimo tvarumą, kokybiškų darbo vietų kūrimą ekonomiškai silpnose vietovėse ir mados sektoriuje Europoje kailininkystė vienareikšmiai yra tarp lyderiaujančių šakų. Vienintelis diskutuotinas klausimas – gyvūno naudojimo žmogaus poreikiams etika. Kailiniai žvėreliai prižiūrimi pagal aukščiausius reikalavimus, tačiau apie tai nėra taip lengva skleisti racionalią žinią, kuri bent kiek atsvertų į jausmus apeliuojančius aktyvistų pranešimus viešojoje erdvėje. 

Prašome suteikti mums progą informuoti Jus apie galimas žvėrelių fermų uždraudimo pasekmes, apie likusias pusantro šimto tuščių fermų – stoginių su narveliais, betonuotais takais, vandentiekio ir srutų surinkimo sistemomis, jokiai kitai veiklai nepritaikomomis mašinomis ir įrengimais, į kuriuos nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą investuota daugiau nei 100 mln. eurų. Apie keletą tūkstančių fermų darbuotojų, pašarų, įrangos gamintojų, kailio perdirbėjų, didmenininkų, statybos ir remonto specialistų, apie ilgiau nei du dešimtmečius veikiančius šeimos ūkius, svarbiausius darbdavius atokiose kaimo vietovėse. Lietuvai šiuo metu nereikia skubotų sprendimų.

Pridedame lankstinuką, kuris ruoštas 2019 metais, todėl kai kurie skaičiai pasikeitę. KVIEČIAME SUSIPAŽINTI

Taip pat pridedame Vilmorus apklausos apie Lietuvos gyventojų nuomonę dėl žvėrininkystės rezultatus. PERŽIŪRĖTI

Šiek tiek skaičių:

Šį sezoną Lietuvoje veikė apie 70 ūkių, kurie išaugino apie 1.300.000 kailių.

Šių metų produkcijos vertė dabartinėmis kainomis apie 50-60 mln. eurų.

Kailių fermose (įskaitant ūkininkus ir ūkyje dirbančius šeimos narius) bei pašarų gamyboje dirba apie 1500 žmonių, ir tai kaimo vietovėse, dažnai labai atokiose.

Sunku įvertinti kiek žmonių dirba aptarnaudami ir parduodami įrengimus, statydami ir t.t.

Pavyzdžiui AB „Vilkijos ūkis” (pagaminantis apie 8-10% Lietuvos kailių), kasmet į ilgalaikį turtą investuoja apie 1.000.000 eurų. Jis pagamina apie 8-10% Lietuvos kailių. Ilgalaikio turto (dažniausiai niekam kitam netinkamo) įsigijimo vertė virš 16.000.000 eurų.

Darbo užmokesčio duomenys per praėjusius 12 mėnesių:

Pavadinimas EUR
Priskaityta atlyginimo per metus 1 468 674
GPM per metus 277 974
Sodra per metus 345 345
Išmokėta darbuotojams per metus 845 355
Viso GPM ir SODRA per metus 623 319
Mokesčiai GPM ir SODRA per mėnesį 51 943
Tas pats per dieną įskaitant savaitgalius ir šventines dienas 1 731

Jeigu manoma drausti, verta paskaičiuoti, kiek tai gali kainuoti.

Turime draudimo precedentą Danijoje, kur Vyriausybė paskubėjo išsigandusi COVID-19.

Dabar dar vyksta derybos dėl kompensacijų. Kompensacijų skaičiavimo principas (negalutinis):

  1. Kiekvienas ūkininkas gaus po 35 DKK (3.9 eurų) už skubų kiekvienos audinės užmigdymą.
  2. Turi gauti ne mažiau kaip po 250 DKK (32.5 eurų) už kiekvieną užmigdytą audinę (skaičius ne galutinis, ūkininkai derasi dėl 350 DKK (45,5 eurų)
  3. Kiekvieno ūkio turtas (išskyrus žemę) bus išpirktas valstybės.
  4. Kiekvienas ūkininkas (ūkis) 9 metus (kasmet) gaus kompensaciją lygią paskutinių dešimties metų pelno vidurkiui.
  5. Ūkininkas už atskirą atlygį, galės griauti buvusį ūkį, o tai dar papildomos išlaidos valstybei.
  6. Įmonės kurios gamino pašarus, įrangą žvėrininkystei ar teikė kitas specializuotas paslaugas kailių augintojams, taip pat gaus kompensacijas.

Viso, vien tik ūkininkams kompensuoti Danijai ir ES tai kainuos ne mažiau nei 19 mlrd. DKK (2,5 mlrd. Eurų).

Lietuvos gamyba yra maždaug 10 kartų mažesnė, tai galima sakyti, vien ūkininkų kompensacijoms reikalinga suma gali siekti 250 mln. Eurų.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas dr. Česlovas Tallat-Kelpša