ŽŪR organizacijos nepritaria Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planui

Žemdirbių, miško savininkų ir kaimo lyderiai nepritaria Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planui: nemažinama biurokratijos našta, nestiprinamos savivaldos organizacijos, nesprendžiamos esminės žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo problemos.

Kovo 12 d. spaudos konferencijoje žemdirbių, miško savininkų ir kaimo plėtros organizacijų lyderiai atkreipė dėmesį, kad į jų konkrečius ir pagrįstus siūlymus nebuvo atsižvelgta, todėl reiškia susirūpinimą, atkreipia politikų ir visuomenės dėmesį ir į tai, kad nėra atsižvelgta ir į 2024 m. gruodžio 12 d. Seimo nutarimu patvirtintos XIX-osios Vyriausybės programą.

Žemės ūkio rūmų organizacijos aptarė XIX-osios Vyriausybės programą ir raštiškai pateikė žemės ūkio ministerijai ir Vyriausybės kanceliarijai pasiūlymus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta.

Spaudos konferencijoje dalyvavo: Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas dr. Algis Gaižutis, Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkė Kristina Švedaitė, Lietuvos šeimos ūkių sąjungos vicepirmininkė Eglė Markevičiūtė, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Mindaugas Petkevičius, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas, Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas.

ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pažymėjo, kad pastabos, kurias teikė savivaldos organizacijos žemės ūkio ministerijai nebuvo įtrauktos į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą. „Tai neramina ūkininkus, kaimo gyventojus, miško savininkus. Problemos ignoruojamos, arba nesuprantamos, pastabos ir siūlymai neįtraukiami, biurokratija nemažinama, nenumatytos jokios priemonės biurokratijos mažinimui. Jei numatyta Vyriausybės programoje skatinti savivaldą, tai turi būti numatytos ir konkrečios priemonės, kaip tai bus įgyvendinama. Nepakanka kalbėti, reikia konkrečių priemonių, kurios galėtų užtikrinti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimą”, – kalbėjo dr. A.Svitojus.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkas Vytautas Buivydas pasigedo dėmesio jauniesiems ūkininkams. „Šiandien šalyje turime tik 12 proc. jaunų ūkininkų. Jaunieji ūkininkai susiduria su žemės įsigijimo problemomis, didėja biurokratinis aparatas, nėra savivaldos stiprinimo ir kt. Jaunam žmogui, kuris gyvena kaime turi būti sudarytos sąlygos pirmojo būsto įsigijimui. Norint palaikyti gyvybingumą, darbo vietas – būtina ne didinti biurokratinį aparatą, o atsižvelgti į žmones, gyvenančius kaime. Galima būtų pritarti naujos regionų ministerijos įkūrimui, jei būtų naikinamos žemės ūkio ir aplinkos ministerijos”, – kalbėjo V.Buivydas.

„Nors Vyriausybė skelbia, kad žemės ūkis yra ypač svarbus Lietuvos nacionaliniam saugumui, tačiau tai neatsispindi Vyriausybės priemonių plane. Būtina mažinti biurokratiją, didinti paramą smulkiems ir vidutiniams ūkiams, ekologiškai ūkininkaujantiems.  Didesnė gyvulininkystės ūkių dalis dirba nuostolingai, jei nebūtų tiesioginių išmokų, gyvulininkystė Lietuvoje neišgyventų. Neišgyventų nei maži, nei dideli ūkiai. Daug kas kalba apie kaimo kūrimą, tačiau nereikia kaimo kurti, mes jį turime, tačiau turime išsaugoti smulkius ir vidutinius ūkius, kurie yra gyvybingumo kaime pagrindinė sąlyga. Tai yra tvirta grandis, kuri gali vartotojus aprūpinti kokybiškais vietiniais maisto produktais. Paramos prieinamumas šeimos ūkiams turi būti remiamas intensyviau. Nėra teisinga, kai smulkūs ir vidutiniai ūkiai už savo produkciją gauna mažesnę kainą. Taip pat aktualus tvarus ūkininkavimas, apsirūpinimas lietuviškais maisto produktais, tačiau to nematome Vyriausybės priemonių plane. Žemės ūkis yra strateginė šalies ūkio šaka, tačiau nematome deramo dėmesio ir konkrečių priemonių”, – pažymėjo Lietuvos šeimos ūkių sąjungos vicepirmininkė Eglė Markevičiūtė.

„Kiekvienas planas pasensta iš karto, kai tik yra pradedamas realiai įgyvendinti, nes jį reikia koreguoti atsižvelgiant į faktinę situaciją”, – pastebėjo Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) vadovas dr. Algis Gaižutis.  „Asociacija aktyviai dalyvavo tiek XIX – osios Vyriausybės programos nuostatų, tiek ir jos įgyvendinimo veiklų plano projektų svarstymuose, teikėme konkrečius ir argumentuotus pasiūlymus. Svarbu, kad į LMSA pastabas dėl energetikų užmojų platinti proskynas nuo 3 iki 20 m., ir kad būtina numatyti sąžiningą kompensavimą privačių miškų savininkams už pagrindinių miško kirtimų apribojimus jų valdose Vyriausybės kanceliarija atsižvelgė – atitinkamai pakoreguotas galutinis plano variantas. Gaila, kad į didelę dalį pasiūlymų, svarstymų metu teiktų Aplinkos ministerijai, nebuvo įsiklausyta. Situacija panašėja į I.Krylovo pasakėčioje nupasakotą istoriją: gulbė, vėžys ir lydeka – kiekvienas traukia vežimą į save, o vežimas nevažiuoja. Reik tikėtis, kad gyvenimo realijos privers sustyguoti vykdomas veiklas, kad judėtume Lietuvos žmonėms naudinga kryptimi”.

Vietos veiklos grupių tinklo (VVGT) vadovė VG Kristina Švedaitė atkreipė dėmesį į Vyriausybės programos dalį dėl naujai kuriamos regionų ministerijos ir stebėjosi, ar tai yra svarbiausias šios Vyriausybės darbas – XXI amžiuje kurti dar vieną ministeriją. „Apie tokios ministerijos kūrimą girdime tik iš gandų, pasigendame diskusijos su visuomene. Tik iš nuogirdų sužinome, kad 2026 m. tokia ministerija pradės darbą. VVGT ir kaimo bendruomenės dirbo ir šiandien dirba su žemės ūkio ministerija, įgyvendindami LEADER priemonę. Mes esame pasirengę dirbti ir ateityje, tačiau naujos ministerijos kūrimui be diskusijų, be bendradarbiavimo su bendruomenėmis ir socialiniais parteriais, nepritariame”, – kalbėjo VVGT vadovė Kristina Švedaitė.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Mindaugas Petkevičius informavo, kad LEŪA nariai išnagrinėjo programą ir pamatė daug neatitikimų, kadangi, tai, kas numatyta Vyriausybės priemonių plane, neatsispindi veiklos plane: lengvatiniai tarifai ekologiškiems produktams, neturime ekologinio žemės ūkio plėtros veiksmų plano, kuriuos turi visos ES šalys, išskyrus Graikiją ir Lietuvą. Nematome vartotojų skatinimo naudoti ekologišką produkciją priemonių.

Algis Baravykas, žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, apibendrindamas spaudos konferenciją pažymėjo, kad visos žemės ūkio rūmų asociacijos šiandien patiria ignoravimą, todėl, kad nebuvo atsižvelgta į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planui pateiktus siūlymus. Nepaisant to, kad į XIX-osios Vyriausybės programoje įrašyta, kad stiprins Žemės ūkio rūmus, deja, realybė kur kas kitokia. Didžiausias priekaištas šiandien, tikriausiai yra žemės ūkio ministrui, kuris nesuranda laiko susitikti su didžiausia žemdirbių ir kaimo gyventojų interesams atstovaujančia organizacija – Žemės ūkio rūmais. Praėjus 100 ministro darbo dienų, neįvyko susitikimas su žemdirbių savivaldos organizacija, vienijančia žemdirbius ir kaimo procesų dalyvius.  Vasario 11 d. įvykęs susitikimas su Premjeru nebuvo dalykinis, todėl, kai žemės ūkio ministerija neatsižvelgė į žemės ūkio rūmų organizacijų siūlymus, kreipėmės į Premjerą, kad konstruktyviai aptarti konkrečias priemones, deja kol kas rimto pokalbio šiuo klausimu neturėjome. Tokia situacija neramina, nes partnerystė su socialiniais partneriais nėra stiprinama, nors atstovaujame žemės ūkiui.

Žemiau galite susipažinti su žemės ūkio rūmų siūlymais ir gautais atsakymais:

Žemės ūkio rūmų organizacijų siūlymai pateikti žemės ūkio ministerijai 2025-01-21 dėl XIX Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano 

Žemės ūkio ministerijos 2025-02-18 atsakymas žemės ūkio rūmams dėl XIX Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo

Žemės ūkio rūmų 2025-03-06 raštas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projekto patvirtinimo“.

Nuotraukos: Robertas Riabovas / BNS

Skip to content