Liepos 11-12 d. Vilniuje vyko Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) drauge su Vilniaus verslo ir pramonės asociacija, Lietuvos inovacijų centru ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra organizuota tarptautinė konferencija – kontaktų mugė „Išmaniosios skaitmeninės technologijos žemės ūkyje – verslas verslui“. LR ŽŪR yra 2019 m. gegužės 9 d. EK įregistruoto Lietuvos Agro Space skaitmeninių inovacijų cento (Agro Space DIH) viena steigėjų. Taigi apie inovacijas žemės ūkyje mintimis dalinasi LR ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
Žemės ūkis – imlus inovacijoms sektorius
Žemės ūkis buvo ir bus imlus inovacijoms sektorius, tačiau naujos technologijos ir priemonės turi nešti ūkininkams realią naudą. Technologijos turi tarnauti jų vartotojui. Tai turi būti pagrindinis inovacijų prioritetas. Šiandien visame pasaulyje plačiai kalbama apie žemės ūkio skaitmenizavimą, kuris suteiks galimybę užtikrinti aukštesnio lygio maisto saugą ir padės efektyviau kovoti su klimato kaita. Tarp skaitmeninių technologijų, padėsiančių ūkyje, yra lauko robotai, efektyvesnis pesticidų naudojimas, platesnis mikrobiologinių preparatų panaudojimas, skaidresnė kainodara, platesnė informacijos sklaida. Inovacijos ir nauji sprendimai ir stebina, ir džiugina.
Kur link juda žemės ūkis?
Sakyčiau žemės ūkis juda inovacijų, naujų sprendimų pritaikymo praktikoje link. Pastaruoju metu stebime pasaulinę tendenciją, kai žemės ūkyje vis dažniau ir įvairiau yra taikomos GIS (geografinių informacinių sistemos) technologijos, precizinis tręšimas, kuris leidžia taupyti trąšas ir tręšti augalus pagal poreikį. Naujausios sumaniosios precizinio ūkininkavimo technologijos sudaro galimybes sudaryti tręšimo žemėlapius pagal skirtingas dirvožemio fizikines arba chemines savybes atskiriems dirvos paviršiaus ploteliams. Tręšimas pagal poreikį mažina sunaudojamų trąšų kiekius, nebelieka pertręšimo, taupomos lėšos, tausojama aplinka ir dirvožemis. Žinoma, kad svarbiausias tikslas – saugaus ir aukštos kokybės maisto produktų gamyba, geriau išnaudojant susijusių ekosistemų paslaugas, tuo pačiu užtikrinant konkurencingas ir mažai anglies dioksido išskiriančias paskirstymo grandines. Taip būtų spartinamas perėjimas prie tvarios bioekonomikos Europoje.
Kaip Lietuvos žemės ūkis bendrame kontekste
Dar 2018 m. spalio mėn. Europos Komisija (EK) Lisabonoje surengė žemės ūkio inovacijų aukščiausio lygio susitikimą, kuriame pabrėžė naujų technologijų svarbą užtikrinant gyvybingą žemės ūkio sektorių ir siekiant užtikrinti vis didėjančią maisto paklausą.
Žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai taiko inovacijas, siekdami didinti efektyvumą ir reaguoti į socialinius iššūkius. Ūkininkai yra pasirengę keisti ūkių valdymo praktiką ir taikyti naujas priemones bei techniką, jei tai yra inovatyvu ir naudinga ekonomiškai. Todėl svarbu atsižvelgti ir į inovacijų socialinius ir ekonominius aspektus. Visgi vidutinės ES žemės ūkio pajamos sudaro tik 40% kitų sektorių pajamų, todėl ne visos technologinės naujovės yra prieinamos ūkininkams.
Galiu tik pasidžiaugti, kad Žemės ūkio rūmai, įgyvendindami mokslinius inovacinius projektus taip pat prisideda prie inovacijų žemės ūkyje. Tikriausiai esame lyderiai, nes dar prieš 7 metus (2012 m.) startavome su projektu, kuris atvėrė galimybes žemės ūkio veiklos subjektams atlikti tvartų ir galvijų kompleksų higienizavimą ir biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą taikant biotechnologinius metodus. Po to sekė tokie projektai, kaip dirvos struktūros ir kokybės gerinimas (atstatymas), naudojant mikroorganizmus ar azoto junginių emisijos mažinimas, išsaugant augalų produktyvumą, naudojant naujos kartos mikroelementus, mikrobiologinių preparatų pritaikymas daržovių produktyvumui ir atsparumui fitopatogenams didinti bei dirvožemio ekosistemos būklei pagerinti, integruotos tiksliosios augalininkystės sistemos naudojimas siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą ir gerinti produkcijos kokybę. Svarbu tai, kad šios priemonės skatina ūkius sparčiau diegti technologines naujoves ir didinti veiklos pelningumą, drauge mažinant neigiamą žemės ūkio poveikį aplinkai, užtikrinant didesnį išteklių naudojimo tvarumą.
Apie naujovių Lietuvos žemės ūkyje reikalingumą
Artimiausiu metu turime koncentruotis į tvarumą žemės ūkyje. Laikydamiesi visuotinai priimto darnios plėtros požiūrio, turime pripažinti, kad darnų ir nuoseklų žemės ūkio vystymąsi lemia trys svarbiausi veiksniai:
- Gyvybingas ir klestintis kaimas. Žemės ūkio verslas gali sukurti darbo vietas, pritraukti jaunimą, kad kaimas būtų gyvybingas ir prisidėtų prie ekonominės ir socialinės plėtros, įskaitant sveiko maisto tiekimą, sukuriant trumpąsias maisto grandines.
- Pelninga gamyba. Ekonominis aspektas: žemės ūkis turi būti pelningas ir ūkininkai galėtų pragyventi, skatintų gamybą ir tausotų bei saugotų aplinką.
- Tausojama aplinka. Ypač svarbi aplinkosauga – žemės ūkis turi sumažinti neatsinaujinančių energijos išteklių vartojimą, papildyti išnaudotus resursus, tausoti, apsaugoti ir pagerinti aplinką ir gamtinius išteklius.
Pagrindinis žemės ūkio uždavinys yra gaminti maistą, numatyti didėjantį apsirūpinimo maistu poreikį ir, tvariai, nepažeidžiant pusiausvyros, patenkinti didėjančią paklausą. Tvarumas ir darna žemės ūkyje reiškia, kad pagrindinių gamtinių išteklių, pavyzdžiui, dirvožemio, maisto medžiagų ir vandens, negalima vartoti netvarkingai, nesuvokiant, kas gera, o kas bloga. Todėl, priimant sprendimą dėl tvaraus ir darnaus ūkininkavimo, būtina numatyti būdus, kaip padidinti gamtinių išteklių naudojimo efektyvumą.
Mokymo (si) ir tobulėjimo svarba
Tikriausiai visi suprantame, kad be mokymosi ir tobulėjimo bei inovacijų – nė žingsnio į priekį. Inovacijos žengia priekin sparčiai visuose sektoriuose: žemės ūkio, verslo, IT, skaitmeninimo, dirbtinio intelekto panaudojimo, žinių ir informacijos sklaidos, konsultavimo ir kt., todėl kiekvienas siekiantis neatsilikti nuo gyvenimo privalo žvelgti pirmyn ir nuolat tobulėti.
Žemės ūkis yra svarbus pasauliniame darnaus vystymosi kontekste, nes žemės ūkio sektorius yra stambiausias darbdavys pasaulyje, atstovaujantis didžiausiam bendros žemės naudotojui pasaulyje, keliantis grėsmę natūralioms gamtinėms ekosistemoms ir yra atsakingas beveik už vieną ketvirtadalį viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Žemės ūkis atlieka lemiamą vaidmenį aprūpinant pasaulio gyventojus maisto ištekliais ir yra jautrus ir pažeidžiamas dėl klimato kaitos. Žemės ūkio sektorius ir maisto pramonė – pagrindiniai ir didžiausi pasaulinės ekonomikos dalyviai, o investicijos į žemės ūkį yra laikomos pelningiausiomis ir darančiomis geriausią poveikį vystymuisi – ekonomikos augimui, apsirūpinimo maisto ištekliais ir kovai su skurdu.
Todėl noriu ne tik pasidžiaugti, kad būtent LR ŽŪR yra 2019 m. gegužės 9 d. EK įregistruoto Lietuvos Agro Space skaitmeninių inovacijų cento (Agro Space DIH) viena steigėjų, bet ir tiesiogiai su ūkininkais bendradarbiaujanti organizacija. Kaip ir minėjau – inovacijos turi būti taikomos ir naudojamos ūkiuose, tai pagrindinis mūsų siekis.
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.