Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) įvairiuose Lietuvos rajonuose pradėjo informacinių – mokomųjų seminarų pieno gamintojams ciklą, kuriame aptariamos pieno gamybos savikainos mažinimo galimybės. Seminaruose dalyvauja ne tik pienininkystės bei veislininkystės specialistai, bet ir patirtį turintys patys pieno gamintojai.
Seminarų geografija
Seminarai jau įvyko Kelmės, Alytaus bei Prienų savivaldybėse, o artimiausiu laiku bus surengti Vilkaviškio, Šilutės, Rietavo ir kitose savivaldybėse.
Kur ir kada vyks ŽŪR seminarai pieno gamintojams:
https://www.zur.lt/wp-content/uploads/2018/11/PIENO_SEMINARAI_2018_last.pdf
Šį kartą pateikiame informaciją iš seminaro Prienų r., kuriame dalyvavo ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) prezidentė, ūkininkė Viktorija Švedienė ir originaliai gyvulių sveikatingumu ūkininko Sauliaus Gaidžiūno ūkyje Kėdainių r. besirūpinanti LGVA narė, veterinarijos gydytoja Rasa Bitaitienė, bei apie biotechnologijas ir mikroorganizmus išmanantis prof. Rimas Budrys.
Apie „Veršelių matematiką“
ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas pasidalijo LGVA patirtimi.
„Svarbu žinoti, kokia yra bandos veislinė vertė – kai žinome, kokia yra tikroji padėtis, tada galime priimti efektyviausius sprendimus, kaip padidinti bandos efektyvumą“, – sakė E.Gedgaudas.
Taigi beveik būtina sąlyga – ūkis turi dalyvauti Gyvulių produktyvumo kontrolėje (GPK).
E.Gedgaudas prieniškiams pieno gamintojams pateikė pavyzdžius, kai buvo imamasi konkrečių priemonių ir ūkio ekonominiai rodikliai pasikeitė iš esmės.
LGVA naudoja vadinamąją programą „Veršelių matematika“. Taigi šioje programoje vienas dalyvavęs ūkis veislininkystės specialistų patarimu, panaudota 80 proc. seksuotos ir 20 proc. mėsinių gyvulių spermos.
„Ši programa parodo ne tik kiek ir ko reikia naudoti, bet ir apskaičiuoja ekonominį efektą. Šiuo atveju 111 karvių turintis ūkis per metus gavo 8011 EUR naudos vien dėl šio metodo naudojimo. Tokie buvo šio ūkio rezervai“, – remdamasis konkrečiais skaičiavimais išvadą padarė E.Gedgaudas.
Žinoma, tai tik vienas atvejis iš daugybės. Tik nuo ūkininko aktyvumo priklauso ar jis pasinaudos šia ir kitomis LGVA rekomenduojamomis galimybėmis.
Mažas ūkis moka skaičiuoti
Kėdainių r. pieno gamybos ūkį turinti V.Švedienė pasidalijo patirtimi ir įrodė, kad įmanoma išgyventi turint palyginti nedidelį ūkį ir ne bet kur, o gyvenvietėje, kai plėsti ūkį galimybių nėra. Buvęs mišrus ūkis, versdavęsis pieno gamyba, grūdų auginimu ir cukriniais runkeliais, nuo 2006 – ųjų pasirinko tik pieno gamybos kryptį. Kažkada ūkininkė laikė 25, o šiuo metu – tik 13 melžiamų karvių, deklaruoja 53 ha žemės.
Ūkininkė labai išsamiai ir suprantamai prieniškiams pateikė informaciją, kaip ūkį šlifavo, tobulino, neretai klysdama, bet mokydamasi iš savo klaidų, pasiekė palyginti gerų rezultatų.
„2003 – iaisiais daugiausia dėmesio skyriau bandos produktyvumui didinti, po to atėjo laikas atrinkti gyvulius ir daugiau dėmesio skirti pieno sudėčiai – baltymams ir riebalams. Dar vėliau susitelkiau prie gyvulių vaisos“, – patirtimi dalijosi V.Švedienė.
Ne vienas ūkininkas stebėjosi palyginti nedidelio ūkio savininkės drąsa investuoti. Juk paklausti apie išlaidas spermai daugelis ūkininkų tik numoja ranka – esą neturiu tokiems reikalams pinigų. Ar daug jų reikia?
„Sperma brangi, tačiau štai pažiūrėkite į mano skaičiavimus. Išlaidos spermai sudarė 1,29-2,23 proc. visų išlaidų, arba 211-292 EUR. Pinigų švaistyti nereikia, tačiau iš tikrųjų juos mėtai, kai neskaičiuoji“, – sakė V. Švedienė.
Įtikinamai atrodo, kai LGVA prezidentė savo argumentus grindžia savo ūkio rezultatais. Štai 2017 m. išlaidos 13 karvių sudarė 13 119 EUR, o pajamos – 19 228 EUR. Skirtumas – 6109 EUR. 2015 m., kai ūkininkė laikė 14 karvių, skirtumas tarp pajamų ir išlaidų buvo šiek tiek mažesnis – 4719 EUR. Tiesa, 2016 – aisiais dėl gamtos kaprizų išlaidos buvo beveik 200 EUR didesnės nei pajamos.
V. Švedienė prieniškiams pateikė labai daug informacijos, pavyzdžiui, apie dalyvavimo GPK naudą, apie bandos produktyvumo kitimo priežastis. Štai šį sezoną pirmaveršių produktyvumas siekė 7361 kg, o visų karvių – 7114 kg. Be abejonių, turėjo įtakos ūkio gyvulių veislinės vertės didinimas. Šiame seminare dalyvavę prieniškiai nuo šiol žinos, kuria kryptimi reikia eiti.
Veterinarijos gydytojos patarimai
Seminare patirtimi dalijosi netradicinė, originaliai dirbanti veterinarijos gydytoja Rasa Bitaitienė. Kai kuriems ūkininkams nelengva suprasti jos patarimus, tačiau kas nesupranta – apsimoka pasitikėti, nes rezultatai yra labai geri. Ir tai patyrė Kėdainių r. ūkininkas S.Gaidžiūnas, kurio ūkyje R.Bitaitienė atlieka sėkmingus eksperimentus.
„Ūkyje yra 187 karvės ( iš viso gyvulių per 300), tačiau prisipažinsiu, kad veterinarinio darbo šiame ūkyje man yra labai nedaug“, – sakė R.Bitaitienė.
Jums kas nors atrodo neįprasta? Galite neabejoti, kad tai patiks R.Bitaitienei. Štai Lietuvoje galima nesunkiai suskaičiuoti džersių veislės karves. Atspėjote – ši veislė patinka R.Bitaitienei.
„Tik pažiūrėkite, kokia ji meili, jauki. Nors duoda mažiau pieno ir reikia labai atsargiai elgtis su gležnučiais veršeliais, tačiau apskritai šios veislės galvijai nesukelia problemų. Mano argumentai ūkininkus įtikino“, – pasakojo R.Bitaitienė.
Dabar džersių veislės karvutė per parą duoda apie 30 litrų pieno, kurio riebumas siekia 5,7 proc., nesiskundžia ir dėl baltymų.
„Galvijų gydymas? Vaistus naudojame tik prireikus greitosios pagalbos. Ūkyje prireikia ir antimastitinių vaistų, tačiau galiu įrodyti, kad mastito priežastis – šėrimo klaidos“, – aiškino R.Bitaitienė.
Veterinarijos gydytoja ūkyje užsiima ir gyvulių sėklinimu.
„Mano patarimas – jeigu renkatės seksuotą spermą, tai turite pagalvoti ar veršį galėsite auginti tinkamomis sąlygomis. Kitaip – pinigus išleisite vėjais“, – atskleidė R.Bitaitienė.
Veterinarijos gydytojos patarimai labai sudomino prieniškius pieno gamintojus.
Probiotikų nauda
Vis daugiau ūkininkų žino, kas yra probiotikai. Tačiau probiotokus „Probiohelp“ ir „ProbioStopOdor“ platinančio prof. R.Budrio kontaktinius duomenis prieniškiai išgraibstė.
„Pirmasis skirtas gyvūnų virškinimo sistemos veiklai gerinti, o antrasis – patalpoms apdoroti, kvapams mažinti. „Probiohelp“ naudojamas, kai karvėms sumažėja apetitas, nusilpsta imunitetas, pradeda augti somatinių ląstelių skaičius. Latvijos mokslininkų atlikti išsamūs tyrimai parodė šių preparatų efektyvumą – per 1-2 mėnesius galima sėkmingai išspręsti paminėtas problemas“, – sakė prof. R.Budrys.
Lietuvoje šiuos probiotikus sėkmingai naudoja ekologiškai ūkininkaujanti bendrovė „Auga group“.
„Per pusmetį bendrovė pasiekė labai gerų rezultatų ir po to šiuos probiotikus naudoja profilaktiškai, nedidelėmis dozėmis“, – pasakojo R.Budrys.
Naudojimas labai paprastas – probiotikus galima sugirdyti, o galima tik pašarus apipurkšti. „ProbioStopOdor“ yra visiškai natūralus biologinis kvapo naikiklis su efektyviais mikrobais. Beje, šiuos probiotikus naudoja ir V.Švedienė.