Lapkričio 25 d. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Vytautas Buivydas ir Žemės ūkio technologijų skyriaus vedėjas Paulius Astrauskas drauge su Lietuvos vidutinių pieno ūkių (LVPŪ) pirmininke Renata Vilimiene ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktore Vilma Živatkauskiene dalyvavo Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) organizuotoje diskusijoje dėl ekoschemų gyvulininkystės sektoriuje.
„Po diskusijų, kurias organizavome su ŽŪR nariais ir žemdirbiais, sulaukėme pasiūlymų ekoschemose daugiau dėmesio skirti gyvulininkystės ūkiams. Ekoschemos yra svarbios kiekvienam užsiimančiam žemės ūkio veikla, todėl galima pasidžiaugti, kad su ŽŪM vyksta konstruktyvios diskusijos kokybiškiems sprendimams priimti, mus girdi ir priima pastabas bei siūlymus. Nuo 2024 metų nebebus galima grandinėmis rišti galvijų, todėl labai svarbu, kad pereinamuoju laikotarpiu galvijų rišimo atsisakę ūkininkai galėtu gauti papildomų pajamų per ekoschemas. Pasiūlėme išplėsti ekoschemų sąrašą, skirtą augintojams, kurie reguliariai galvijus išleidžia pasivaikščioti gryname ore. Siekiant aukštesnio gyvulių gerovės standarto buvo pasiūlyta į ekoschemų sąrašą įtraukti galvijų ganymą laukuose, tai ypač aktualu mėsinių galvijų augintojams. Šiuos ir kitus pasiūlymus dėl ekoschemų aptarsime lapkričio 30 d. ŽŪR tarybos posėdyje į kurį gali prisijungti visi žemdirbiai, kaimo gyventojai, kaimo bendruomenių, verslo, kooperatyvų atstovai, rajonų savivaldybių lyderiai“, – sako ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
ŽŪR Žemės ūkio technologijų skyriaus vedėjas Paulius Astrauskas pažymi, kad ekoschemos suteiks papildomas galimybes skirtingų sričių ūkininkams gauti papildomą finansinę paramą, tačiau ir įpareigos prisiimti aukštesnio standarto aplinkosauginius įsipareigojimus. Svarbu, kad pavyko sutarti, kad visi ūkininkai, nepriklausomai nuo savo veiklos pobūdžio, galėtų gauti papildomą finansinę paskatą, kas atveria galimybę gyvulininkystės ūkiuose pirkti sertifikuotą žolinių mišinių sėklą, ją naudoti žolynų atnaujinimui ir dalyvauti šioje ekoschemoje.
Džiaugiuosi – pokalbis buvo konstruktyvus
LVPŪ vadovė Renata Vilimienė neslepia geros nuotaikos, tačiau kartu sako, kad džiaugtis dar anksti. Lengviau dėl ateinančios finansinės perspektyvos visi gyvulių augintojai galės atsikvėpti tuomet, kai viskas bus surašyta juodu ant balto.
Ūkininkę optimistiškai nuteikia kelia dalykai. Džiugina, kad kalbėti apie tai, kaip ekoschemos gali būti pritaikytos gyvulių augintojams, visi socialiniai partneriai atėjo atlikę „namų darbus“, su konkrečiais pasiūlymais. Ministerijos atstovai savo ruožtu buvo įdėmūs, užsirašinėjo pastabas. „Komanda buvo puiki“, – darbo atmosferą apibūdino R.Vilimienė.
LVPŪ taip pat buvo pasiruošusi šiam svarbiam derybų ratui. Dėl jo apsitarta asociacijos valdyboje.
Naujojoje finansinėje perspektyvoje dalyvavimas ekoschemose suteiks ūkininkams galimybę už aplinkai ir gamtai naudingas veiklas pelnyti papildomų išmokų. Tačiau iki šiol rengiant strateginį dokumentą pirmiausia dėmesys nukrypo į priemones ariamose žemėse. Pagal pirminius projektus retas gyvulių augintojas galėjo save matyti ekoschemose. Paskatinimą už gyvūnų gerovės veiklas ketinta pasiūlyti tik kiaulių ir vištų augintojams, diegiantiems aukštesnius kiaulių auginimo standartus. O pievų ir šlapynių tvarkymas ekstensyviai ganant gyvulius – itin nepatrauklus.
Ekstensyvaus ganymo priedas pagal dabartines sąlygas nepasiekiamas nei smulkiam, nei didesniam ūkiui, įsitikinusi R.Vilimienė: „Karvei turi tekti visas hektaras. Smulkūs ūkiai 2-3 ha, o pavyzdžiui mūsų ūkyje 28 melžiamos karvės, tai kad galėčiau naudotis ekstensyvaus ganymo programa mažiausias plotas turėtų būti 28 ha. Tai labai prabangi programa“. Pasak LVPŪ vadovės, vyksta derybos, kad būtų peržiūrėtas ploto ir sąlyginio gyvulio santykis. Tada išsiplėstų ekstensyvaus ganymo programos dalyvių skaičius.
„Aš manau, kad toks ekoschemų tikslas ir yra – kad sudalyvautų daugiau žmonių“, – sako R.Vilimienė.
Taip pat palankiai sutiktas siūlymas dėl racionų tikslingo sudarymo, dalyvavimo gyvulių sveikatingumo programoje. Pasak R.Vilimienės, sveikatingumo programos turinys dar bus derinamas. Gal ūkininkas turėtų įsipareigoti nenuraginti gyvulių. Bet kokiu atvejus viskas susiję su gyvūnų gerove. LVPŪ vadovė pažymėjo, kad tai aktualu ne tik galvijų, bet ir ožkų, avių augintojams.
Taigi gyvulių augintojai papildomų pinigėlių galėtų susirinkti per dvi ekoschemas. Buvo ir daugiau siūlymų – įtraukti mėšlo tvarkymą, probiotikų naudojimą.
Konkretūs skaičiai, kiek galima būtų „uždirbti“ per ekoschemas, nebuvo įvardyti. Pasak R.Vilimienės, ŽŪM yra apsisprendusi ekoschemų vertę skaičiuoti pagal praradimus, o apskaičiuojama maždaug taip: tarkim, dėl mociono karvės laimingesnės, bet finansiniai skaičiavimai rodo, kad nekaitaliojant ganiavos ir tvartinio periodo, pašaras visą laiką vienodas, karvės duoda daugiau pieno – remiantis tokiais duomenimis ir bus skaičiuojami praradimai.
LMGAGA įžvalgos dėl ekoschemų
Rengiant baigiamo rengti Lietuvos žemės ūkio ik kaimo plėtros 2023–2027 m. plano gaires, gyvulių augintojus vienijančios asociacijos sunerimo, kad šiame plane mažai atsižvelgiama į gyvulininkystės ūkių specifiką, projektuojamas ekoschemų spektras nenumato gyvulininkystės ūkių įsitraukimo. Tokios tiesioginių išmokų srityje su klimatu, aplinka ir gyvūnų gerove susijusios sistemos yra nustatomos pirmą kartą, todėl labai svarbu numatyti tam tikras planavimo ir įgyvendinimo lankstumo priemones jau pirmaisiais metais – tai leistų įgyti reikalingos patirties bei užtikrinti sklandų ir sėkmingą aplinkos ir klimato srities užmojų įgyvendinimą.
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) dauguma narių ūkininkauja saugomose ir nepalankiose ūkininkauti žemėse, apie trečdalis narių ūkininkauja ekologiškai.
„Panašu, kad ir vėl gyvulininkystės ūkiams liks gerokai mažiau išmokų už augalininkystės ūkius gaunančius ūkius. Vienintelė priemonė, kuri šiuo metu mums siūloma – ekstensyvus ganymas, kuri nėra tinkama visiems ūkiams. Pasigendama platesnio ekoschemų spektro, pavyzdžiui, aukštesni gyvūnų gerovės standartai turėtų būti praplėsti palankiomis galvijininkystei priemonėmis (mocionų aikštelių įrengimas, didesnis plotas vienam gyvuliui, šėrimo planų sudarymas), todėl kreipėmės į Seimo Kaimo reikalų komitetą“, – sako LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė.
Visos ekologinės sistemos iš esmės turi apimti bent dvi veiklos sritis, susijusias su klimatu, aplinka, gyvūnų gerove ir kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms. Tarp tokių veiklų klimato kaitos švelninimas įskaitant dėl žemės ūkio praktikų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, taip pat anglies dioksido saugojimą ir sekvestracijos didinimą; prisitaikymas prie klimato kaitos įskaitant veiksmus, kuriais didinamas maisto gamybos sistemų atsparumas ir gyvūnų bei augalų įvairovė siekiant didesnio atsparumo ligoms ir klimato kaitai; vandens kokybės apsauga ar gerinimas; dirvožemio degradacijos prevencija ir dirvožemio atkūrimas bei kt.
Pagrįstai išreiškus nerimą, kad gairėse nėra atsižvelgiama į ES rekomendacijas ir skiriamas nepakankamas dėmesys gyvūnų gerovei, buvo pasiūlyta į ekoschemas įtraukti paramą ūkiams atsižvelgiant į 6 veiklas. Viena jų, kai ūkyje sudaromi šėrimo planai, tiriama pašarų ir vandens kokybė, naudojama bandos valdymo programa. Kitai – užtikrinamos palankios galvijų laikymo sąlygos (didesnis plotas nei rekomenduojama vienam gyvūnui, patogi grindų danga, kasdienis kreikimas šiaudais ir pan.). Trečia – ekologinis ūkininkavimas ir galimybė dalyvauti agrarinės aplinkosaugos priemonėse. Ketvirta – dalyvaujama gyvulių produktyvumo kontrolės programose (tai galimybė ne tik didinti gyvūnų vaisingumą, ilgaamžiškumą, bet ir veisti aplinką mažiau teršiančius, prie vietos sąlygų geriau prisitaikančius gyvūnus). Penkta – taikomos modernios mėšlo tvarkymo technologijos. Galiausiai – galvijams sudaroma galimybė išeiti į ganyklas ir mociono aikšteles, įtraukiant galvijų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku (galvijų ganymas naktimis, prieauglio ir užtrūkusių veršingų karvių bei telyčių ganymas intensyviuose ūkiuose).
Taip pat pasiūlyta su daugiamečių pievų, šlapynių išlaikymu susijusiose geros agrarinės būklės (GAAB) bei ekoschemos priemonėse mokėti didesnes išmokas ūkiams turintiems gyvulių. Tai būtų gera skatinimo priemonė išsaugoti durpynus, jų nearti. Be to, trijų asociacijų vieningu siūlymu didesnė parama turėtų būti skiriama už ypatingai vertingų pievų išlaikymą.
LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė po pasitarimo ŽŪM, trukusio beveik keturias valandas, pasidžiaugė, kad dėl kai kurių dalykų pavyko sutarti: „Pavyko sutarti, kad daugiau ekoschemų būtų orientuota į gyvulininkystę, būtent gyvūnų gerovę, jos gerinimą. Bus mokama už gyvulį, skaičiavimai vyksta“.
Pasak V. Živatkauskienės, pritarta dėl trijų Gyvūnų gerovės priemonių: už šėrimo planus ir sveikatingumą; mažiau taršių gyvūnų atrinkimą (išskiria mažiau emisijų), veislių gryninimą skiriant dėmesį mūsų klimato sąlygoms pritaikytiems individams, greitesnį augimą (greičiau užaugdamas ir duodamas produkcijos gyvūnas mažiau teršia aplinką); išginimą į lauką (mocionas, ganymas naktį ir pan.). Taip pat daug kalbėta apie ekstensyvaus ganymo turinį, diferencijuoti atsižvelgiant į specifinių pievų išsaugojimą, ganymą saugomose teritorijose.
Labai spaudžia laikas, ekoschemų planai jau beveik užbaigti, tačiau LMGAGA dar turi vilčių, jog bus atsižvelgta į kai kuriuos siūlymus. Tarp jų ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius (padidinti gyvulių intensyvumą hektarui iki 1,5 SG, netaikant šienavimo prievolės), karvių žindenių/galvijų ganymas ne mažiau negu 140 dienų per metus (mokant už sąlyginį gyvulį).
SVARBU!
Primename, kad Lapkričio 30 d. (antradienį) 10 val. organizuojamas Lietuvos žemės ūkio rūmų tarybos posėdis, kurio darbotvarkėje – visam kaimui ir žemės ūkiui svarbus klausimas – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas.
Žemės ūkio ministerijos atstovai pristatys Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano gaires, kurios jau yra dalinai koreguotos, atsižvelgiant į ŽŪR organizacijų siūlymus.
Į ŽŪR Tarybos posėdį kviečiami visi ŽŪR nariai, rajonų savivaldybių atstovai, visi žemdirbiai ir kaimo gyventojai.
Kviečiame aktyviai dalyvauti, susipažinti su parengtu Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiu planu bei teikti savo įžvalgas ir pasiūlymus, kad atsižvelgiant siūlymus jis būtų dar patobulintas.
Organizuojamas mišrus posėdis – ir gyvai ir nuotoliniu būdu:
Gyvai posėdis vyks ŽŪR Priesalyje (2 a., K. Donelaičio g. 2, Kaune)
Nuotoliniu būdu, naudojant „Microsoft Teams“ programą, prisijungiant per nuorodą – https://bit.ly/3xdk9rJ
Dalyvaujant nuotoliniu būdu svarbu, kad nuoroda būtų atidaroma per „Google Chrome“ naršyklę. Jei programa automatiškai Jus nukreips į „Internet Explorer“ naršyklę, visą adreso eilutėje esančią nuorodą nukopijuokite ir įkelkite į „Google Chrome“ naršyklės adreso juostą. Taip pat svarbu tolesniame žingsnyje prisijungimui rinktis – „naudoti žiniatinklio programą“.
Nuotolinio posėdžio metu, siekiant užtikrinti, kad visi dalyviai bei svečiai vieni kitus gerai girdėtų, kviečiame laikytis šių taisyklių:
- Visų mikrofonai, išskyrus kalbančiojo ir pirmininko, turi būti išjungti (taip, kaip per įprastą posėdį);
- Norintys pasisakyti, turėtų paprašyti suteikti žodį pakeliant ranką, paspaudus ant „rankos“ simbolio. Taip bus registruojami norintys pasisakyti ir pirmininkas suteiks jiems žodį.
Norinčius dalyvauti posėdyje gyvai, labai prašome registruotis el. paštu – m.rezgys@zur.lt arba tel. 8 699 17769. Taip pat primename, kad būtinas galimybių pasas.