2018 m. spalio 29 d. įvykusiame ŽŪR Tarybos posėdyje svarstyta daug klausimų, tačiau daugiausia dėmesio skirta 2018 m. valstybės biudžeto žemės ūkio sektoriaus dalies projekto aptarimui. Šį projektą Vyriausybė svarstys gruodžio mėnesį, todėl galima tikėtis, kad į žemdirbių pasiūlymus bus atsižvelgta. Juo labiau, kad ŽŪM atstovai neįtikino ŽŪR Tarybos narių, kad dėl 97 mln. EUR sumažinto žemės ūkio finansavimo nevertėtų pergyventi.
Finansavimo mažinimo tendencija
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Finansų skyriaus vedėja Regina Mininienė pristatė 2019 – ųjų mažėjantį finansavimą žemės ūkiui.
„Jeigu laikysimės tokios tendencijos (kasmet finansavimą žemės ūkiui mažinti beveik po 10 proc.), tai po dešimtmečio Lietuvoje žemės ūkio apskritai neliks. Štai 2020 – aisiais valstybė žemės ūkiui skirs dar mažiau lėšų. Tokia tendencija stebina, nes valstybė kasmet gauna vis daugiau pajamų“, – biudžeto projektą kritikavo ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus.
Gal pirmininkas perlenkė lazdą? Atsiverskime biudžeto projektą. Štai juodu ant balto parašyta, kad ŽŪM vykdomoms programoms 2019 m. iš valstybės biudžeto numatyta skirti 957 mln. EUR, taigi, palyginti su 2018 m., asignavimus žemės ūkiui planuojama mažinti 97 mln. EUR. ES lėšos sudaro didžiąją dalį viso finansavimo – iš ūkininkų kartais keiksnojamo Briuselio gausime 754 mln. EUR, arba 8,5 proc. mažiau nei šįmet. Lietuva iš valstybės biudžeto planuoja skirti 178 mln. EUR, arba net 13,6 proc. (28 mln. EUR) mažiau skirti bendrajam finansavimui bei valstybės biudžeto lėšų. Taigi būtų keista, jeigu tokius duomenis matydamas ŽŪR pirmininkas džiūgautų.
Finansavimas mažėja, bet nemažėja
Tiek Seimo nariai, tiek kai kurios ūkininkų organizacijos puoselėja planus kitaip suraikyti biudžeto pyragą. Taigi ar įmanoma numatytą bendrą sumą šiek tiek perskirstyti?
„Sudėtinga, nes net 757 mln. EUR yra ES paramos lėšos, iš kurių 475 mln. EUR yra tiesioginės išmokos bei 271 mln. EUR kaimo plėtros ir žuvininkystės fondų lėšos, todėl pereinamojo laikotarpio dalis yra nedidelė ir neturint finansavimo pradėti vykdyti naujas priemones būtų labai sunku“, – viltis gesino R.Mininienė.
Taigi parama iš Briuselio mažėja 70 mln. EUR, o parama visai žemės ūkio sričiai – 97 mln. EUR, tačiau R.Mininienė drąsina: „Nusigąsti nereikia, nes finansavimas mažėja ir todėl, kad priimtas sprendimas avansu šįmet paremti mažiau palankių ūkininkauti teritorijų priemonę. Be to, šį rudenį daugiau mokėsime ir TI – jau pradėjome mokėti nuo spalio 16 d. ir didžiąją lėšų dalį už 2017 – uosius sumokėsime šįmet, todėl kitąmet ES lėšų bus skirta mažiau“.
„Biudžetas dar nepatvirtintas, todėl būtų neteisinga sakyti, kad valstybės finansavimas žemės ūkiui sumažės“, – bandė įtikinti ir žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas.
Ant kilimo kviesti aplinkos ministrą
Visi suprantame, kad valstybė negali skirti daugiau lėšų, negu gauna pajamų. Padėties nepakeisime siūlydami lėšas perskirstyti, t.y. iš vienų paimti ir skirti kitiems. Kokia išeitis? Sudaryti sąlygas žmonėms dirbti ir uždirbti mokesčius valstybei.
„Kur žadėtas proveržis? Akivaizdu, kad gamyba traukiasi, todėl reikia ją didinti ne kalbomis, bet labai konkrečiais veiksmais. Kol kas matome, kad daugėja pasiūlymų ne gamybą plėsti, bet ją riboti, didinat gamtos apsaugos reikalavimus ir vis dažniau pasiduodant vadinamųjų žaliųjų organizacijų naiviems reikalavimams. Manau, išeitis yra vienintelė – Seimo KRK ant kilimo turi kviesti aplinkos ministrą ir priversti savo idėjas derinti su žemės ūkio ministru. Kitaip padėtis tik prastės ir lėšų žemės ūkiui kasmet bus skiriama vis mažiau“, – sakė ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas.
V.Griciūnas iš esmės pritarė tokiam pasiūlymui: „Galiu tik papildyti, kad planuoti reikia iš anksto ir jeigu susitariama dėl strategijos, tai jos turi laikytis visi, net ir nauja valdžia. Pavyzdžiui, tokios tvarkos laikosi Airija ir jie daug pasiekė“.
Skurdi parama melioracijai
Šįmet daug diskutavome dėl kritinės melioracijos sistemų būklės, specialistai akcentavo, kad sistemos veikia neefektyviai.
„Deja, biudžeto projekte vėl nenumatyta daugiau lėšų melioracijos darbams“, – stebėjosi A.Svitojus.
Finansų skyriaus vedėja bandė ūkininkus paguosti žinia, kad 2019 – aisiais Lietuva melioracijos darbams galės panaudoti iš ES solidarumo fondo gautus 17 mln. EUR. Tačiau ŽŪR nariai neužmiršo, kad šios lėšos yra gautos kompensuoti nuostolius dėl liūčių 2017 – aisiais. Kadangi pateikti orientaciniai duomenys apie žemės ūkio finansavimą ir 2020-2021 – aisiais, atidesni biudžeto vertintojai pastebėjo, kad nuo 2020 – ųjų valstybė melioracijai jau neplanuojama skirti net 2,8 mln. EUR, kiek numatyta skirti 2019 – aisiais. Kodėl?
„Todėl, kad valstybė ketina neturėti valstybinės paskirties melioracijos statinių“, – prasitarė R.Mininienė, pridurdama, kad bus skiriama lėšų investiciniams projektams.
Dėl AKM ieškos papildomų pinigų
Verta sukrusti auginantiems kiaules, nes gali kilti problemų dėl šįmet pradėtų vykdyti priemonių, susijusių su Afrikiniu kiaulių maru (AKM).
„Atsisakantiems auginti kiaules, bus mokama 100 EUR už paskerstą kiaulę, tačiau augintojas turi įsipareigoti kiaulių neauginti nors 3 metus. Dar numatyta parama norintiems kiaules pakeisti kitais gyvuliais, pavyzdžiui, jeigu nuspręstų auginti avis ar karves. Tačiau prognozuojame, kad daug ūkininkų nuspręs kiaules skersti vienu metu – prieš Šv. Kalėdas, todėl paramos jie kreipsis 2019 – aisiais, o biudžete tokių lėšų nenumatyta, taigi gali tekti perskirstyti nacionalines priemones bei finansavimo srautus“, – sakė R.Mininienė.
Tikimasi, kad šiam reikalui būtų panaudojami sutaupyti 1,6 mln. EUR dėl ministrų pasitarime priimto sprendimo mažinti lėšas prekėms, paslaugoms ir turtui.
Veterinarijos gydytojas, ŽŪR Tarybos narys Algimantas Lūža ministerijai pateikė vertingą pasiūlymą: „Jeigu planuojate remti smulkiuosius kiaulių augintojų ūkius, tai ministerija privalėtų nuolat turėti lėšų atsargą paremti 5- 6 tūkst. ūkių. Tokios tvarkos laikėsi Ispanija, Prancūzija ir kitos šalys, praėjusiame šimtmetyje kovojusios su AKM“.
VMVT finansavimas sumažės
Su AKM susijęs ir pasiūlymas 600 tūkst. EUR mažinti finansavimą VMVT.
„Visos valstybės įstaigos buvo paragintos susiveržti diržus. Ne išimtis ir VMVT. Todėl 2019 – aisiais jai planuojama skirti 2,1 proc. mažiau lėšų, t.y. 27,9 mln. EUR“, – sakė R.Mininienė.
Tiesa ir ŽŪR Taryboje kelios karštos galvos siūlė finansavimą VMVT dar labiau sumažinti, kad šios institucijos darbuotojai rečiau lankytųsi ūkiuose. Tačiau absoliuti dauguma tokiems pasiūlymams nepritarė, nes kai kuriems ūkių savininkams griežta kontrolė ir baudos yra vis dar veiksmingiausia poveikio priemonė.
„Mes, ŽŪR Tarybos nariai, turime mąstyti valstybiškai. Štai siūloma sumažinti finansavimą VMVT. Kai kurie ūkininkai gal apsidžiaugs vildamiesi, kad sumažės šios tarnybos kontrolė. Tikiuosi, kad taip neatsitiks. Biologinė ir maisto sauga yra valstybei ir žemės ūkiui gyvybiškai svarbi. Juk ne paslaptis, jog kai kurie nesąžiningi ūkininkai, gamindami maisto produktus, nesilaiko būtinų reikalavimų ir taip gali labai pakenkti visiems savo kolegoms ūkininkams, visam žemės ūkiui ir visai valstybei. VMVT yra tarsi barjeras, kurį pažeidėjams įveikti yra labai sunku“, – sakė ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.
KRK teiks realistinį pasiūlymą
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas prognozuoja, kad Vyriausybės pateiktą biudžeto projektą Seimas šiek tiek pataisys, tačiau kardinalių pakeitimų nebus, nes valstybė turi skirti lėšų ir pensijoms didinti, ir vaikų turinčioms šeimoms paremti, finansuoti švietimo bei medicinos sritis.
„Dažnai girdime pagyrimus pramonės šakoms, kurios imasi naujausių technologijų, tačiau kai palygini jų indėlį į biudžetą su žemės ūkio šakomis, tai pamatai, kad žemės ūkio indėlis į valstybės biudžetą yra labai reikšmingas. Todėl labai stebiuosi kai kurių parlamentarų ir žaliųjų organizacijų siekiais riboti žemės ūkio gamybos augimą. Pavyzdžiui, tikrai nepamatuoti siekiai varžyti verslą, užsiimantį kailinių žvėrelių auginimu. Suprantu, kai to siekia turtingos valstybės, turinčios perteklinį biudžetą. Ar mes gyvename taip gerai, kad varžytume mokesčius uždirbančius ir darbo vietas kuriančius verslus, ypač kaimo vietovėse?“, – svarstė A.Stančikas.
Seimo KRK kolegoms parlamentarams ketina pateikti pasiūlymą melioracijos sričiai pridėti dar apie 20 mln. EUR.
„Įsivaizduoju Vyriausybės reakciją, tačiau mūsų pasiūlymas yra realistinis. Jeigu to nepadarysime dabar, tai jau artimiausiais metais patirsime daug daugiau nuostolių“, – sakė A.Stančikas.
ŽŪR pasiūlymai
ŽŪR Taryba Seimui siūlo išsaugoti dabartinį valstybės biudžeto visai žemės ūkio sričiai lygį ir ragina prie projekte numatytos sumos sugrąžinti 97 mln. EUR. Šią sumą paskirstyti skiriant VMVT tiek lėšų, kiek reikia jai priskirtoms funkcijoms vykdyti. 1,648 mln. EUR skirti ŽŪM vykdomai AKM prevencijos priemonei. Dar 30 mln. EUR skirti melioracijos sistemų gyvybingumui palaikyti. Be to, valstybės bendrą finansavimo lygį padidinti iki pažadėtos 25 proc. ribos. Likusias lėšas skirti žemdirbiams, 2017 ir 2018 m. dėl sudėtingų hidrometeorologinių sąlygų patirtiems nuostoliams kompensuoti.
Kiti klausimai
ŽŪR Taryba teigiamai įvertino 2018 spalio 18 d. Briuselyje įvykusią protesto akciją ir pritarė kolegų lenkų pasiūlymui dar vieną protesto akciją surengti 2018 gruodžio 13/14 d.
ŽŪR Taryba paragino Aplinkos ministeriją raštu kreiptis tiesiogiai į Europos Komisijos Aplinkos generalinį direktoratą, kad Lietuva kategoriškai nepritaria Europos Komisijos siūlymui įtraukti kanadinę audinę į ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą.
ŽŪR Taryba diskutavo dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos stebėsenos komiteto veiklos. ŽŪR Tarybos narių netenkina žemdirbiams nepalankūs šio komiteto sprendimai.
