Spalio 26 d. įvyko Žemės ūkio rūmų tarybos posėdis. Posėdžiui pirmininkaujantis l. e. p. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Sigitas Dimaitis pristatė posėdžio svečius: Andriejų Stančiką, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką, Vytautą Kamblevičių, Seimo Kaimo reikalų komiteto narį, Laurą Sosunovičienę, ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento Nacionalinės paramos planavimo skyriaus vedėją, Neringą Radišauskaitę – Kudūkę, ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento Biudžeto skyriaus patarėją, Aušrą Grygalienę, ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vedėją, Rasą Motiejaitę, ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyr. specialistę.
Posėdyje Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Rasa Motiejaitė pristatė mažiau palankių ūkininkavimui vietovių modelio taikymo metodiką, kurią planuojama taikyti nuo 2018 m. Peržiūrėjus vietovių su gamtinėmis kliūtimis teritorijas ir išskyrus jas pagal biofizikinius ir ekonominius kriterijus, sudarytas naujas mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapis, kuris bus teikiamas Europos Komisijai derinti ir tvirtinti. EK pritarus, bus keičiama KPP ir nuo 2018 m. kompensacinės išmokos dėl gamtinių kliūčių bus skiriamos vadovaujantis jau naujuoju žemėlapiu.
Planuojama, kad prie didelių gamtinių trūkumų turinčių seniūnijų turėtų būti priskirta 220 seniūnijų, kurių bendras remtinas žemės ūkio paskirties žemės plotas sudarytų 1,025 mln. hektarų. Išliks seniūnijų suskirstymas į didelio (iki 32 žemės našumo balų) ir mažo (iki 34 žemės našumo balų) nepalankumo vietoves. Į naująjį žemėlapį nepatektų (t. y. iš išskirtų vietovių sąrašo būtų išbraukta) 69 seniūnijos (šiuo metu jos turi MPŪV statusą). Planuojama, kad didelio nepalankumo vietovėse išmokos dydis 2018 m. sudarys 80 proc., o mažo nepalankumo vietovėse – 65 proc. prarastų pajamų ir papildomų išlaidų, lyginant su palankiomis ūkininkauti vietovėmis. Išliks ir išmokų dydžių diferencijavimas, t. y. ūkiams, viršijantiems 100 ha plotą, mokėjimų dydžiai proporcingai mažės.
MAŽIAU PALANKIŲ ŪKININKAVIMUI VIETOVIŲ MODELIO TAIKYMAS PRANEŠIMĄ RASITE ČIA
Žemės ūkio rūmų Tarybos nariai Algirdas Valaiša, Saulius Daniulis, Albertas Sekonas piktinosi naujai sudarytu žemėlapiu ir turėjo daug klausimų Žemės ūkio ministerijos atstovėms dėl žemės našumo balų skaičiavimo sistemos.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas pažymėjo, kad balų sistema buvo sukurta tam, kad išlygintų ūkininkų pajamas. „Man kaip Seimo nariui kyla klausimas, ar būtent dabar reikalingi žemėlapio pakeitimai? Kokios galimybės ir terminai žemėlapio derinimo su EK?“
Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Vytautas Kamblevičius piktinosi, kad Žemės ūkio ministerija naują žemėlapį ketina derinti su EK, prieš tai nesuderinusi su Seimo Kaimo reikalų komitetu.
„Planuojant ūkininkams veiklas būtinas pastovumas ir aiškumas dėl ateities perspektyvų, o kai to nėra, neįmanoma planuoti pajamų veiklai. Ar normalu, kad ūkininkaujantys 27 metus ūkininkai, turės operatyviai prisitaikyti prie naujų taisyklių?„ – kalbėjo S. Dimaitis.
ŽŪR Taryba priėmė sprendimą pavesti Seimo Kaimo reikalų komitetui atlikti naujos mažiau palankių ūkininkavimui vietovių modelio taikymo metodikos kontrolę.
Valstybės biudžeto projektą dėl 2018 m. numatomų skirti žemės ūkio sektoriui lėšų pristatė Žemės ūkio ministerijos atstovė Neringa Radišauskaitė – Kudūkė. PRANEŠIMĄ RASITE ČIA
ŽŪR tarybos narė Zofija Cironkienė pasigedo, kad biudžete nėra numatyta lėšų karantininių ligų prevencijai.
Tarybos narys Saulius Daniulis priekaištavo dėl lėšų stokos melioracijos grioviams, taip pat pažymėjo, kad prie melioracijos sistemos lėšomis galėtų ir turėtų prisidėti ir Aplinkos ministerija.
Tarybos narys Adolfas Jasinevičius atkreipė dėmesį, kad būtina užtikrinti didesnį finansavimą mokslui, kadangi ES perspektyvoje aiškiai numatomas bendradarbiavimas su mokslu ir inovacijų taikymas žemės ūkyje.
Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos vicepirmininkas Jonas Račas apžvelgė melioracijos situaciją Lietuvoje. „Melioracijos sistemos priešinfarktinėje būsenoje, 65 proc. melioracijos sistemų yra nusidėvėjusios, o valstybė nuo 2012 m. neskiria lėšų melioracijai. Dabar jau reikia 2-3 mlrd. eurų, kad rekonstruoti melioracijos sistemas“ – kalbėjo J. Račas.
Tarybos narys Algis Baravykas pasiteiravo, ar biudžeto programoje yra numatyti 1,5 mln. eurų nuostoliams kompensuoti, kurie buvo patirti dėl afrikinio kiaulių maro (AKM).
Tarybos narys Kęstutis Saikevičius pažymėjo, kad biudžeto programa turėtų būti vieša, kad būtų galima su ja susipažinti. Taip pat programos eilutės turėtų būti aiškiau detalizuotos, nes dabar nėra aišku kam tiksliai lėšos bus skiriamos.
Tarybos narys Algis Gaižutis atkreipė dėmesį į tai, kad papildomi apribojimai ateina iš biurokratinio aparato. Priminė, kad dar pernai buvo priimtas Aplinkos apsaugos įstatymas, kuriame numatytos priemonės už pažeidimus, kuriuos būtų tikslinga peržiūrėti. „Seimas drąsiai ratifikavo visuotinį Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, tačiau nesvarstė kiek tai kainuos žemės ūkiui. Todėl jau šiandien turime kalbėti ir apie klimato kaitos perspektyvas“ – kalbėjo A. Gaižutis.
Žemės ūkio rūmų Taryba priėmė rezoliuciją dėl 2018 m. žemės ūkio sektoriui lėšų, kurioje siūloma:
- 2018 m. valstybės biudžete numatyti 25 mln. eurų melioracijos programos įgyvendinimui, o valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių remontui ir priežiūrai skirti 25 mln. eurų;
- Asignavimus rajonų savivaldybėms žemės ūkio funkcijų vykdymui palikti praeitų metų lygmenyje;
- Asignavimus Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai palikti praeitų metų lygmenyje.
ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vedėja Aušra Grygalienė pristatė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos keitimo projektą.
Žemės ūkio rūmų Tarybos nariai aktyviai siūlė nepritarti paramos skyrimui kooperatyvams, kurie neturi žemės ūkio kooperatyvo pripažinimo.
S. Dimaitis pabrėžė paramos svarbą smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Taip pat paramos būtinybę inovacijų diegimui, paramą pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, tuo labiau, kad Žemės ūkio rūmai ir Seimo Kaimo reikalų komitetas aktyviai dirbo dėl kooperacijos skatinimo priemonių.
Žemės ūkio rūmų Taryba priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos:
- Atsižvelgiant į tai, kad Kaimo plėtros 2014-2020 metų programos net du tikslai „Skatinti žinių perdavimą ir inovacijas žemės ūkio, miškininkystės srityse ir kaimo vietovėse“, „Didinti ūkių perspektyvumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą visuose regionuose, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas ir tvarų miškų valdymą“ yra siejami su inovacijomis, nepritarti 1,74 mln. Eur lėšų perkėlimui iš priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“.
- Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme įteisintos pripažinimo žemės ūkio kooperatyvu nuostatos inicijuotos siekiant labai aiškiai identifikuoti tikruosius žemdirbių kooperatyvus, veikiančius klasikiniais kooperacijos principais, bei siekiant skatinti tokių kooperatyvų veiklą, turi būti numatyti papildomi balai paramai gauti kooperatyvams, kurie turi pripažinto žemės ūkio kooperatyvo statusą.
- Norintis gauti paramą pareiškėjas, turintis pievų ir (ar) ganyklų, privalo turėti bent 0,25 SG/ha pievų ir ganyklų (skaičiuojamas vidurkis per kalendorinius metus pagal Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu esančius paraiškos pateikimo metų duomenis) arba pateikti dokumentus įrodančius produkcijos (pašarų) gaminimą bei pardavimą (sutartis, sąskaitas, pinigų sumokėjimo per bankus ar kitas kredito įstaigas įrodymus).“
S. Dimaitis informavo, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. Baltijos (Latvijos, Estijos, Lietuvos) ir Šiaurės (Suomijos, Švedijos, Danijos) šalių žemdirbių savivaldos organizacijų susitikimo metu Briuselyje buvo aptarta ūkininkų situaciją dėl lietingų orų bei vieningu visų minėtų šalių žemdirbių savivaldos organizacijų sutarimu 2017 m. spalio 11 d. išsiųstas laiškas ES Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarui Phil Hogan. Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Lietuvos žemdirbių savivaldos organizacijų vadovai vieningai siekia laišku atkreipti Europos Komisijos dėmesį į ūkininkų patirtus nuostolius ir tai, jog dėl higrometeorologinių sąlygų žemdirbiai negali įvykdyti sutartinių ir aplinkosauginių įsipareigojimų.
Taryba priėmė nutarimą dėl šių metų nepalankių oro sąlygų žemdirbių patirtų nuostolių kompensavimo kreiptis į Ministrą Pirmininką Saulių. Skvernelį ir Žemės ūkio ministrą Bronių Markauską bei rekomenduoti bendradarbiauti su Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos vadovais derantis su EK dėl patirtų nuostolių kompensavimo ir sankcijų netaikymo dėl galimų teisės aktų pažeidimų įgyvendinant KPP priemones.
S. Dimaitis informavo apie Vengrijos žemės ūkio rūmų organizuotą konferenciją „Tvarus ūkininkavimas“, vykusią spalio 18-20 d. Budapešte (Vengrija). Po konferencijos, susitikime su Baltijos ir Višegrado šalių žemės ūkio rūmų vadovais buvo gauta informacija apie iš EK nutekėjusią informaciją apie būsimą BŽŪP po 2020 m.
Su iš EK nutekinta informacija dėl BŽŪP supažindino Žemės ūkio rūmų Tarptautinio skyriaus vedėja Vaida Leščauskaitė. PRANEŠIMĄ RASITE ČIA
Žemės ūkio rūmų Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Arūnas Svitojus pristatė pastabas ir siūlymus dėl žemės ūkio naudmenų deklaravimo taisyklių projekto tobulinimo. PRANEŠIMĄ IR SIŪLYMUS RASITE ČIA
Žemės ūkio rūmų Taryba pritarė Kaimo reikalų komiteto siūlymams, kurie bus išsiųsti Žemės ūkio ministerijai.
Tarybos narys Algis Baravykas pristatė probleminę situaciją, kuri kyla dėl tręšimo mėšlu 2017 m. ir pasiūlė skubos tvarka inicijuoti ir organizuoti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų vadovų susitikimą su Žemės ūkio rūmų atstovais.
Žemės ūkio rūmų Tarybos nariai pritarė siūlymui, kad pažymų išdavimo funkcija dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančios situacijos, būtų perduota Žemės ūkio rūmams. Taip būtų padidintas pažymų išdavimo prieinamumas ir operatyvumas žemės ūkio veiklos subjektams.
Žemės ūkio rūmų Tarybos nariai, apsvarstę Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacijos prašymą priimti į Žemės ūkio rūmų narius, priėmė sprendimą priimti šią organizaciją į narius.
[Best_Wordpress_Gallery id=”132″ gal_title=”2017_10_26″]