ŽŪT – keršto ir neapykantos sąjunga. Pralaimėję rinkimus imasi metodiškai naikinti Žemės ūkio rūmus

2016-aisiais prasidėjęs skilimas Lietuvos žemdirbių savivaldoje per beveik dešimtmetį išaugo į vieną skandalingiausių politinių ir reputacinių konfliktų nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio istorijoje. Pralaimėję demokratinius Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) rinkimus, save vadinantys „didžiųjų asociacijų“ lyderiai ne susitelkė bendrai sektoriaus gynybai, bet ėmė kurti paralelinę struktūrą – Žemės ūkio tarybą (ŽŪT), siekiančią perimti atstovavimo monopolį, panaikinti ŽŪR teisinį statusą ir sumenkinti ŽŪR.

ŽŪT iniciatoriai, kai kurie iš jų – teisti ar susikompromitavę viešajame gyvenime, šiandien garsiomis frazėmis apie „skaidrumą“ ir „teisingumą“ bando pridengti iš esmės kerštu grįstą veiklą. Viešai kalbama apie demokratiją, o realybėje – bandoma pakenkti seniausiai ir plačiausiai žemdirbiams ir kaimo gyventojams atstovaujančiai institucijai. Kas slypi už šio tariamo reformavimo judėjimo, kokie žmonės jam vadovauja ir kodėl ši kova – ne dėl ūkininkų, o dėl įtakos, pinigų ir keršto?

Situaciją komentuoja ir savo įžvalgomis dalinasi Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius, nuo 2018 m. Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas.

2016 metais prasidėjęs skilimas ŽŪR viduje išvirto į vieną skandalingiausių atstovavimo krizių per visą Nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio istoriją. Save vadinę „didžiųjų asociacijų“ vadovai, pralaimėję ŽŪR rinkimus, nesugebėjo priimti demokratinių sprendimų ir vietoj komandinio darbo pasirinko alternatyvios organizacijos – Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) – kūrimą.

ŽŪR tikslas buvo aiškus: ne bendradarbiauti, o perimti ŽŪR vaidmenį ir atimti teisę atstovauti sektorių. Buvo skleidžiami gandai apie „nedemokratinius sprendimus”, „biudžeto pinigų švaistymą”, o vėliau pradėjo reikalauti naikinti įstatymą ir finansavimą. Tai – ne ideologinė kova, o asmenių, nesusitaikiusių su rinkimų pralaimėjimu, kerštas.

Tarybininkų šešėlis: nuteistieji, įtariamieji ir gandrų šauliai kovoja už skaidrumą

Kai ŽŪT priešakyje stovi asmenys, turintys teistumų, dalyvavę skandaluose,ar patys menkai paisantys viešosios etikos, tai jų skalambinimas apie „skaidrumo reformą” skamba kaip groteskas.

ŽŪT branduolį sudaro žmonės, tokie kaip Jonas Vilionis, Zigmantas Aleksandravičius, Aušrys Macijauskas ar Vytenis Neverdauskas. Visi jie buvo minima teismuose ar skandalinguose epizoduose: nuo kyšininkavimo iki nušautų gandrų. Tokie veikėjai skelbia, kad nori reformuoti savivaldą ir išskaidrinti ŽŪR? Tai – dvigubi standartai ir nebaudžiamos žmogaus atminties spjūvis visuomenei.

Apie žemės ūkio tarybą (ŽŪT)

ŽŪT įkūrėjai – Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS), Žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA), Pieno gamintojų asociacijos (LPGA) ir kitų interesų grupių atstovai – apkaltino ŽŪR esant nepakankamai demokratiškais. Ši organizacija kurta LŪS ir LŽŪBA vadovų iniciatyva, kadangi šios asociacijos nepasitenkino sumenkusia jų įtaka ŽŪR. Mano nuomone, ši įtaka sumenko ne dėl to, kad kiti būtų nusistatę prieš ūkininkus ar žemės ūkio bendroves (visų kitų asociacijų nariai yra ir ūkininkai ir žemės ūkio įmonės), tačiau labiau dėl savo ryškių lyderių asmeninio būdo – pomėgio gana nemandagiai nutildyti kitų asociacijų lyderius, dominuoti posėdžiuose, pramušinėti siaurai naudingus interesus. Ilgainiui tai erzino ŽŪR asociacijas, ir mano nuomone, būtent šios priežastys lėmė, kad ŽŪR nariai neišreiškė pasitikėjimo rinkimų metu. Tas pats vyko ir su LPGA bei Lietuvos šeimos ūkių (LŠŪS) atstovais. Tik šie neturėdami kieto užnugario išsiskyrė: vienas nuėjo į ŽŪT, o kitas dėl pragmatinių sumetimų liko ŽŪR. Vietoje to, kad šie asmenys susitaikytų su jiems nesuteiktu pasitikėjimu, ėmė organizuoti opozicinę organizaciją, kuri neva atstovaus visą žemės ūkį. Ši organizacija vykdo agresyvią ŽŪR kaltinimo kampaniją. Nei LŪS, nei LŽŪBA, nei kitų Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) narių  nariai nėra pasirengę savo lėšomis išlaikyti administracinį antstatą, kuris padėtų atstovauti bendriems interesams. Nors ŽŪT steigėjai deklaravo, kad išsilaikyti sugebės savo lėšomis ir biudžeto lėšas, kurias gauna ŽŪR veikloms ir darbams įgyvendinti, pateikė kaip didelį negatyvą, o iš tiesų ŽŪT mielai semtų biudžeto lėšas. Tokie įrodymai yra ŽŪT vadovų pasisakymuose spaudoje ir raštuose (vienas iš pavyzdžių –  LŪS 2020-12-10 d. priėmė rezoliuciją, kurioje yra toks reikalavimas ,,REIKALAUJAME, kad visoms Lietuvoje veikiančioms žemdirbių savivaldos organizacijoms būtų sudarytos vienodos sąlygos gauti valstybės rėmimą arba tokio finansavimo neskirti nei vienai.“), be to ŽŪT prarado biudžeto lėšų neėmimo ,,nekaltybę“, kuomet buvo pristatinėjamas Žemės ūkio strateginis planas ir dalį darbo atliko ŽŪT – pasiėmė biudžeto lėšas, nors pristatymus realiai atlikinėjo viceministras Egidijus Giedraitis ir ŽŪM specialistai, o tuo tarpu ŽŪR šiuos pristatymus atliko patys.

ŽŪR priešininkų tarybininkų ir jiems prijaučiančiųjų biografijos, santykiai su Temide ir moralinės vertybės

ŽŪR kritikuoja ŽŪT vedlius, tarp jų – Zigmantą Aleksandravičių, nuteistą už kyšininkavimą ir Aušrį Macijauską, nuteistą dėl piktnaudžiavimo tarnyba (LAT vėliau išteisintas dėl per menkos sumos), Joną Talmantą – nuteistą baudžiamojoje byloje, Joną Vilionį – pagarsėjusį ,,čekiukų“ byloje Prienų rajono taryboje. Nepaisant to, šie asmenys viešai deklaruoja siekį „skaidrinti sistemą“, nors patys turi teistumo dėmių. Šis dvigubas standartas kelia klausimų dėl jų tikrųjų motyvų ir ypač įdomu – kodėl šiuos asmenis visur  toleruoja valstybės institucijos ir aukščiausi pareigūnai ? Ar jose moralės ir etikos standartų nėra ?

Jonas Vilionis, Prienų rajono savivaldybės tarybos narys ir LPGA pirmininkas, buvo įtrauktas į vadinamąją „čekiukų“ bylą dėl nepagrįsto praturtėjimo. Teismas nustatė, kad per savo kadenciją jis tarybos posėdžiuose dalyvavo retai, tačiau gavo beveik 15 tūkst. eurų kompensacijų už transporto išlaidas. Audito metu paaiškėjo, kad degalai buvo pildomi neįprastai dažnai – net iki aštuonių kartų per dieną, įskaitant skirtingų rūšių degalus tuo pačiu metu, kas kėlė abejonių dėl išlaidų pagrįstumo. Dėl to Alytaus apylinkės teismas priteisė iš J. Vilionio beveik 11 tūkst. eurų Prienų rajono savivaldybės naudai, o Klaipėdos apygardos teismas atmetė jo apeliacinį skundą.

Zigmantas Aleksandravičius, buvęs Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys ir Šimonių seniūnijos Puožo melioracijos statinių naudotojų asociacijos valdybos pirmininkas, buvo nuteistas už kyšininkavimą.

Teismas nustatė, kad Z. Aleksandravičius, būdamas viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, priėmė kyšius paslaugų forma iš bendrovės, laimėjusios konkursą dėl melioracijos darbų atlikimo. Už kyšininkavimą jam skirta daugiau nei 18 tūkst. eurų bauda, taip pat jis turėjo sumokėti į valstybės biudžetą kyšio vertę atitinkančią sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti šį nuosprendį. Šis atvejis buvo plačiai nušviestas žiniasklaidoje ir sukėlė rezonansą visuomenėje.

Aušrys Macijauskas, buvęs Lietuvos žemės ūkio viceministras, 2013 m. buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, susijusios su mobiliojo ryšio telefonų „iPhone 4“ pasisavinimu. Teismas nustatė, kad jis kartu su Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriumi Sauliu Silicku neteisėtai įgijo penkis telefonus, iš kurių tris pasiliko sau. Už tai A. Macijauskui buvo skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, ir 100 valandų nemokamų darbų. Kauno Diena+3ekspertai.eu+3lt.wikipedia.org+3

Tačiau 2014 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino šį nuosprendį ir visiškai išteisino A. Macijauską, nurodydamas, kad jo veiksmai neturėjo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas konstatavo, jog nebuvo padaryta didelės žalos valstybės interesams, todėl A. Macijauskas buvo išteisintas.

Vytenis Neverdauskas. 2011 m. rugpjūčio 1 d. Kaune, Romainių gatvėje, įvyko incidentas, kai buvo nušauti du baltieji gandrai. Dėl šio įvykio įtarimai buvo pareikšti žinomam leidėjui, laikraščio „Ūkininko patarėjas“ vyriausiajam redaktoriui Vyteniui Neverdauskui. Kaimynai teigė matę, kaip jis šaudė į gandrus iš orinio šautuvo. Tačiau vėliau jo sugyventinė Alanta Lauraitytė prisipažino, kad šaudė ji, nes vienas paukštis ją apdergė. Teismas patikėjo jos prisipažinimu ir skyrė 3 900 litų baudą už valstybės saugomų retų gyvūnų naikinimą. Vytenis Neverdauskas nebuvo nuteistas ir teigė ketinantis bylinėtis dėl šmeižto su kaimynais, kurie jį apkaltino šaudymu į gandrus.  https://www.delfi.lt/news/daily/crime/du-kaune-nusauti-gandrai-ivertinti-po-1-3-tukst-litu-59583729

Taigi, nors Vytenis Neverdauskas buvo įtariamas dėl šaudymo į gandrus, teismas jo nekaltino, o atsakomybę prisiėmė jo sugyventinė.

Remigijus Žemaitaitis, sulaužęs Seimo nario priesaiką, žinomas savo kontraversišku politiniu elgesiu, turintis teisinių konfliktų dėl neapykantos skatinimo ir antisemitizmo. Nuo 2017 m. sistemingai siekė diskredituoti ŽŪR: siūlė nutraukti finansavimą, inicijavo auditus, rašė viešus kreipimųsis į STT, VPT, Generalinę prokuratūrą. Tačiau jo teiginiai buvo paneigti, o ŽŪR pateikė detalią ataskaitą apie skaidriai įgyvendinamus projektus, įskaitant bendradarbiavimą su mokslo institucijomis ir ūkininkais. 2025 m. pavasarį R. Žemaitaitis kartu su K. Mažeika ir V. Ąžuolu pateikė siūlymą panaikinti ŽŪR įstatymą. Tai liudija, kad siekis likviduoti ŽŪR teisinį statusą buvo ne argumentuotas racionaliais kriterijais, bet labiau politinis kerštas.

ŽŪT kritika Žemės ūkio rūmams

ŽŪT nuolat kritikuoja ŽŪR už tai, kad šie gauna valstybės paramą. Tačiau  ŽŪR primena, kad jų veiklos finansavimas vyksta per projektines programas, pagal aiškius vertinimo kriterijus ir atsiskaitymus ŽŪM bei NMA. Visuomenėje kuriamas įspūdis, kad ŽŪR tarsi nelegaliai „gyvena iš biudžeto“, kai tuo metu ŽŪT nariai taip pat naudojasi paramomis. Be to, ŽŪT nariai turi didelę įtaką Žemės ūkio konsultavimo tarnybai, kuri remiama biudžeto lėšomis, o jos dalininkai yra žemės ūkio ministerija (ŽŪM),  LŪS ir LŽŪBA. Šis rėmimo mechanizmas yra nutylimas ir pasak  tarybininkų brukamo naratyvo, tik ŽŪR tampa ,,biudžeto išlaikytiniais“, nors tuo pačiu LŪS ir LŽŪBA gauna biudžetinių lėšų naudą, bei veiklos viešinimą per ,,Mano ūkis“. Deja, ir konsultacijų bei Viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redakcijos „Mano ūkis” turinys neapima visų sektorių.  ŽŪR nėra išlaikoma iš biudžeto, o įgyvendina Savivaldos stiprinimo programą, už kurią atsiskaito NMA. Savivaldos stiprinimo programoje ŽŪR yra aiškiai numatyti kriterijai, rodikliai ir poveikio rodikliai, kuriuos įgyvendinat organizuojami švietėjiški renginiai žemdirbiams ir kaimo gyventojams aktualiomis temomis/problemų rajonuose sprendimui ir kt., teikiami siūlymai teisės aktams, rengiamos rezoliucijos valdžios institucijoms, rengiami ir publikuojami straipsniai, teikiama metodinė pagalba žemdirbiams ir kooperatyvų nariams bei vadovams ir kt. ŽŪR atlieka daug darbų su palyginti menkais žmogiškaisiais ištekliais. Nejaugi kaimas ir žemės ūkis yra vien tik apie grūdus, pieną ir pelną ?

ŽŪR kaltinami, kad ,,turi savo įstatymą“ ir ,,gauna biudžeto lėšas“. Įstatymas nėra ŽŪR nuosavybė, jis netgi vadinasi Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų įstatymas. Taigi jis yra Lietuvos Respublikos įstatymas, numatantis valstybės santykį su ŽŪR, kaip žemdirbių atstovais. Taigi būtų protinga laikytis įstatymo ir turėti civilizuotą atstovavimą – pagrįsta abipusiai pagarba visuomenei, valstybei ir tarptautiniams įsipareigojimams.

Kad biudžeto lėšos ŽŪR neskiriamos – 2025 m. raštu patvirtino pati ŽŪM:

,,Buitinė“ kritika taip pat gausiai žeriama – ŽŪR vadovai kaltinami semiantys milžiniškus atlyginimus ir pan. Reikia pasakyti, kad ŽŪR administracijos darbuotojų atlyginimai neišsiskiria iš kitų Žemės ūkio įstaigų atlyginimų ir pagal esamą krūvį tikrai verti didesnių, o ŽŪR vadovų atlyginimai, palyginus, yra itin žemi. Tačiau taip pat būtų svarbu priminti, kad savu laiku iš ŽŪR atlyginimus gavo ir kritikuojančiosios pusės atstovai. Tik kiek žinoma, šių atstovų atlyginimai buvo kur kas solidesni, nei visų kitų ŽŪR darbuotojų, nors jų „nuveikti darbai“ kelia daug klausimų.

Akcijos ir reputacija

2019 m. ŽŪT organizavo galingą traktorių paradą Vilniuje, kurio tikslas buvo parodyti ūkininkų nepasitenkinimą. Tačiau mano nuomone, visuomenėje šis renginys sukėlė atvirkštinį efektą – buvo susidarytas įspūdis, kad ūkininkai gyvena pernelyg gerai, nes demonstravo prabangų technikos parką. Šis įvaizdžio praradimas, mano nuomone, buvo viena iš priežasčių, kodėl vėliau Vyriausybė sugriežtino požiūrį į žemės ūkio paramą.

Kitos akcijos, į kurių organizavimą ŽŪR kaip organizacija nebuvo kviečiami, o ŽŪR narių dalyvavimas tarybininkams netrukdė  – ,,žaliųjų kryžių“ akcija – buvo atgrasios savo forma, tačiau labai telkė ūkininkus ir mobilizavo juos. Tam labai prisidėjo ir atsainus valdininkų požiūris į žemės ūkio problemas, pernelyg aukšti aplinkosauginiai reikalavimai. ŽŪR visada pasisakė, kad šie reikalavimai per aukšti, tačiau nesiėmė organizuoti tokių akcijų, kuriose dominuoja jėga (neva nuolankumas su grasinimo potekste). Vėliau, 2024 metais buvo organizuotas ,,Traktorių protestas“, kai į Vilnių suvažiavo ūkininkai ir suvarė 2000 traktorių. ŽŪR nuo šios akcijos buvo nustumti, neleista dalyvauti, o vėliau buvo kaltinami, kad nedalyvavo. Tokie veiksmai neretas reiškinys, kai yra tiesiog metami kaltinimai ŽŪR.

ŽŪR valdžios akyse įgijo ,,silpno“ partnerio rolę, nes pati valdžia nenori girdėti ŽŪR argumentų, pateiktų raštu, ar žodžiu. Nuo ŽŪM iki LRV, bei iki Prezidento nukeliauja ir yra išliaupsinami gatvės protesto jėga paremti argumentai ir tokiu būdu leista dominuoti ŽŪT. Tačiau ši organizacija neapima tų žemės ūkio sektorių, kurie yra mažiausiai remti per pastaruosius 20 metų, kurių produkcijos ypač trūksta vartotojams (kiauliena, daržovės, vaisiai, uogos, ekologiška produkcija ir pan.) ir kurie yra užgožiami tos pačios ŽŪT bei kuriems neskiriamas realus ŽŪM dėmesys. Susidaro veidmainiškos situacijos, kuomet politikai teigia vienas problemas, o sprendimus taiko ne problemoms spręsti, o finansuoti gausiai protestuojančiuosius.

Siūlymai dėl 1 € už ha

ŽŪT palaikė siūlymą, kad ūkininkai galėtų skirti 1 € už deklaruojamą hektarą asociacijai. ŽŪR tam nepritarė, nes matė nelygybę tarp skirtingų sektorių – gyvulininkystės, šiltnamių, daržovių augintojų, kurie valdo ženkliai mažiau žemės nei grūdų sektorius ir todėl gautų mažesnę paramą. Ši situacija dar kartą parodė ŽŪR gebėjimą žiūrėti į visą sektorių, o ne tik į didžiausių ūkių interesus, tačiau vėl pasigirsta KRK pirmininko Kęstučio Mažeikos iniciatyvos grįžti su ministru I. Hofmanu prie šio, jau 2020 metais nepavykusio prastumti klausimo. Tuo metu Teisingumo ministerija nepritarė tokiam modeliui, kadangi ES neleidžiama panaudoti tiesioginių išmokų paramą kitiems tikslams. Be to, atstovaujančių organizacijų reikšmingumo matavimasis ,,hektarais“, nelogiškas, kai lyginami grūdų laukų hektarai, su kiaulininkystės ūkių fermų pastatų plotais, nes jos dažniausiai savo žemės pašarams užauginti neturi, o fermų pastatų plotui tiesioginės išmokos nėra skiriamos.

Laukite tęsinio.

Algis Baravykas

2025 m. gegužės 26 d. Vilnius

Užimamos pareigos:

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas

P.S.

Šiame tekste pateikti duomenys remiasi viešai prieinama informacija ir oficialiais šaltiniais. Pateikta informacija yra faktinė, be ketinimo šmeižti, įžeisti ar pažeisti asmens garbę ir orumą. Pateiktos įžvalgos yra subjektyvi autoriaus nuomonė, kuri negali būti laikoma oficialiu ar teisiniu vertinimu. Kilus klausimams ar pastebėjus netikslumų, prašome kreiptis dėl paaiškinimo ar pataisymo.