2020 m. kovą buvo patvirtintas beprecedentis ekonomikos skatinimo paketas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas ekonomikos, nukentėjusios dėl koronaviruso sukeltų padarinių, skatinimui – darbo vietų ir įmonių likvidumo išsaugojimui. Finansinių ir su jomis susijusių priemonių verslui gaivinti vertė – virš 1,3 mlrd. eurų. Iki balandžio 15 d. verslą jau pasiekė 21,91 mln. eurų.
Darbo vietų ir gyventojų pajamų išsaugojimas
Ekonominių ir finansinių priemonių plane daug dėmesio skiriama darbo vietų ir gyventojų pajamų išsaugojimui.
Darbdaviai, kurie karantino metu išlaiko darbo vietas darbuotojams, gali pretenduoti į valstybės subsidijas – 70 proc. darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 euro, arba 90 proc. darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai.
Prastovos metu iš darbuotojo negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų, bet jam mokamas ne mažesnis nei minimalusis mėnesio atlyginimas, jei darbuotojas dirba visą darbo laiką.
Iš viso 3 mėnesių laikotarpiui subsidijoms numatyta skirti 1,138 mlrd. eurų.
Paraiškos subsidijoms už kovą Užimtumo tarnyboje priimamos iki balandžio pabaigos, sprendimas dėl subsidijų išmokėjimo priimamas per 5 darbo dienas, lėšos išmokamos iki einamojo mėnesio pabaigos. Kitais mėnesiais dėl subsidijų bus prašoma kreiptis iki mėnesio 15-os dienos.
Taip pat išplėstos Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos nuostatos, o programai įgyvendinti skirta papildomų lėšų. Kadangi karantinas paskelbtas visose švietimo įstaigose, socialinės priežiūros ir užimtumo centruose, prižiūrintiems vaikus ir neįgaliuosius asmenims skirta lėšų darbuotojų ligos išmokoms gauti. Papildomai užtikrintos didesnės socialinės garantijos asmenims, kurie, atlikdami savo profesinės veiklos funkcijas ir neišvengiamai kontaktuodami su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, suserga liga, dėl kurios Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ar karantiną. Planuojama išlaidų suma ligos išmokoms mokėti – 200 mln. eurų.
Savarankiškai dirbantys asmenys, kurie šiuo metu neturi darbo santykių, negauna darbo pajamų ir kurie per pastaruosius metus iki karantino pradžios 3 mėnesius vykdė veiklą bei mokėjo socialinio draudimo įmokas, gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl 257 eurų dydžio išmokos už mėnesį. Iki balandžio 16 d. imtinai dėl šios išmokos jau kreipėsi 49,3 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų, į savo sąskaitas pinigų jau sulaukė 34,5 tūkst. žmonių. Iš viso „Sodra“ jau išmokėjo 4,6 mln. eurų. Išmoka už kovą siekia 132,65 euro, nes karantinas paskelbtas kovo 16 d. Planuojama, kad išmokų suma sieks 36 mln. eurų per mėnesį, o teisę gauti išmokas įgis apie 140 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų.
Netekusiems darbo asmenims nuo 3 iki 6 mėnesių pailgintas būsto paskolų įmokų (išskyrus palūkanas) mokėjimo atidėjimo laikotarpis, suteikiant valstybės garantiją. Taip pat sudaryta galimybė atidėti arba dalimis išdėstyti įmokas už sunaudotą elektros energiją ir gamtines dujas UAB „Ignitis“, savivaldybėms rekomenduota sudaryti galimybę atidėti arba dalimis išdėstyti komunalines įmokas ir mokėjimus už šilumos energiją.
Verslo likvidumo išsaugojimas
Verslas – šalies ekonomikos variklis, todėl verslui suteiktos skubios mokestinės paskolos, atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų; vadovaujantis protingumo kriterijais sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmai. Mokesčių mokėtojai atleisti nuo baudų, delspinigių už laiku neįvykdytas mokesčių prievoles. Sudaryta galimybė atidėti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą. Taip pat 500 mln. eurų padidintas Žemės ūkio paskolų garantijų fondo ir INVEGA garantijų limitas ir išplėstos garantijų suteikimo sąlygos.
Šiuo metu veikiančiose ir INVEGA įgyvendinamose priemonėse jau akumuliuota 1,3 mlrd. eurų. Palūkanoms kompensuoti skirta 23,5 mln. eurų. Mažoms ir vidutinėms įmonėms kompensuojama nuo 50 iki 100 proc. faktiškai sumokėtų palūkanų sumos, įskaitant 100 proc. palūkanų kompensacijas iki 6 mėn. paskolų (ir lizingo sandorių) atidėjimo laikotarpiu. Nuo balandžio 3 d. jau sulaukta 612 paraiškų už 7 mln. eurų. Individualioms garantijoms numatyta 178 mln. eurų, jau panaudota 5,8 mln. eurų. Paskoloms už neapmokėtas sąskaitas numatyta 50 mln. eurų, gautos 166 paraiškos už 595,7 tūkst. eurų sumą. Iš viso 21,91 mln. eurų realiai pasiekė verslą.
Per sutelktinio finansavimo platformą („Avietė“) paimta 110 paskolų ir išskolinta 730 tūkst. eurų. Per bankus ir kredito unijas išduotos 48 lengvatinės paskolos, panaudota 3,4 mln. eurų iš skirtų 34 mln. eurų.
Kita startuojanti aktuali priemonė – „Alternatyva“ – paskolos smulkiajam ir vidutiniam verslui apyvartai ir investicijoms, kurias išduos alternatyvūs finansuotojai. Šioms paskoloms numatyta 50 mln. eurų.
Finansų įstaigos šiuo metu pakviestos dalyvauti dar dviejose naujose finansinėse priemonėse: „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ ir „Portfelinės garantijos paskoloms 2“.
Smulkiajam ir vidutiniam verslui bei fiziniams asmenims, užsiimantiems individualia veikla, nauja finansinė priemonė „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ palengvins galimybę gauti finansavimą ir išsaugoti veiklos tęstinumą verslui, kuris prarado didelę dalį apyvartos ir kuriam trūksta lėšų būtinosioms išlaidoms apmokėti. Priemonei įgyvendinti numatyta 50 mln. eurų.
Priemonėje „Portfelinės garantijos paskoloms 2“ atrinkti finansų tarpininkai lanksčiau teiks paskolas ir sudarys lizingo sandorius, skirtus įmonių likvidumui palaikyti, taip pat suteiks galimybę performinti jau esamų negarantuotų investicinių paskolų (įskaitant lizingo sandorius) ir apyvartinių paskolų grąžinimo grafikus. Priemonei skirta 85 mln. eurų, kurie sudarys sąlygas suteikti garantijų už 425 mln. eurų sumą.
Kuriamas Pagalbos verslui fondas – COVID 19, kuris padės užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes gauti finansavimą ir leis verslui greičiau atsigauti po krizinės situacijos. Skolinimui bus naudojamos įvairios finansų rinkoje taikomos priemonės: paskolos, obligacijos, konvertuojamosios obligacijos, akcijos, taip pat į fondą planuojama pritraukti kitų investuotojų lėšas. Pradiniame etape fondui planuojama skirti 100 mln. eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva, kuriai pritarė Vyriausybė, bus subsidijuojama iki 50 proc. nuomos mokesčio verslo. Subsidijas dėl nuomos mokesčio galės gauti visi verslo subjektai (tiek įmonės, tiek ir verslininkai), kurių veikla buvo uždrausta dėl karantino paskelbimo. Šioms subsidijoms numatoma skirti iki 100 mln. eurų. Subsidijas verslui teiks INVEGA.
Taip pat sudaryta galimybė verslui atidėti arba dalimis išdėstyti įmokas už sunaudotą elektros energiją ir gamtines dujas UAB „Ignitis“. Rekomenduojama savivaldybėms atleisti verslą nuo komercinės paskirties nekilnojamojo turto, žemės mokesčių ir sudaryti galimybę atidėti arba dalimis išdėstyti komunalines įmokas ir mokėjimus už šilumos energiją.
Siekdama padėti verslui išspręsti finansinius sunkumus ir išsaugoti darbo vietas, Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo projektui. Verslui, susidūrusiam su likvidumo ir mokumo problemomis, numatomomis priemonėmis bus suteikta papildomo laiko ir galimybių įveikti finansinius sunkumus ir išsaugoti įmonės mokumą. Siūlomomis priemonėmis galėtų pasinaudoti tos įmonės, kurios paskelbus karantiną (po 2020 m. kovo 16 d.) tapo nemokiomis dėl COVID-19 viruso plitimo: t. y. laikinai stabdoma įmonės vadovo pareiga pradėti bankroto ar restruktūrizavimo procesą (3 mėnesiams po karantino laikotarpio pabaigos); nemokumo procesą pradėjusiems kreditoriams ilginamas terminas, pridedant karantino laikotarpį, per kurį kreditoriai turi ieškoti susitarimo su įmone; ilginamas terminas, pridedant karantino laikotarpį, kuriam suėjus teismas turėtų nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą, jei netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas arba juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių.
Ekonomikos skatinimas ir finansavimo užtikrinimas savivaldai
Paspartintos 1,2 mlrd. eurų vertės investicijų programos, greitinant mokėjimus ir didinant skiriamo finansavimo intensyvumą. Perskirstytos Europos Sąjungos investicijų lėšos sveikatos, užimtumo ir verslo sritims, paspartintas valstybės biudžeto lėšų naudojimas einamosioms išlaidoms, panaudotos visos Klimato kaitos, Kelių priežiūros ir plėtros programų lėšos ir paspartinta daugiabučių namų renovacija. Įsteigtas COVID-19 pasekmių mažinimo fondas, kuriam gali aukoti juridiniai ir fiziniai asmenys. Nustatytas papildomas 500 mln. eurų valstybės garantijų limitas, siekiant sukurti arba papildyti esamas finansines priemones, valstybei prisiimant pirminę riziką. Lietuvos bankui rekomenduota imtis priemonių, siekiant padidinti bankų skolinimo potencialą 2,5 mlrd. eurų: 1) sumažinti kredito įstaigų kapitalo pakankamumo reikalavimus; 2) sumažinti likvidumo rezervus; 3) sumažinti kitų priežiūros priemonių.
Dėl COVID-19 plėtros sukeltų ekonominių ir finansinių iššūkių savivaldybėms bus teikiamos trumpalaikės paskolos, o išlaidos, patirtos centrinei valdžiai priėmus sprendimus dėl ekstremalios situacijos suvaldymo, bus kompensuojamos. Savivaldybės taip pat galės turėti didesnes biudžeto išlaidas, nei buvo patvirtinta, – 30 mln. eurų mažosios savivaldybės ir 10 mln. eurų didžiosios.
Valstybės iždo likvidumo užtikrinimas
2020 m. kovo 17 d. pakeistas 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas – Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas padidintas nuo 904 602 tūkst. eurų iki 5 401 437 tūkst. eurų. Esant nepakankamam valstybės biudžeto pajamų surinkimui ir papildomoms išlaidoms, įgyvendinant Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, Vyriausybei šiuo pakeitimu suteikta teisė papildomai pasiskolinti apie 5,1 mlrd. eurų, užtikrinant biudžeto išlaidų finansavimą laiku, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą.
Vidaus rinkoje prognozuojama skolintis apie 1,8 mlrd. eurų, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (obligacijas) aukciono būdu. Nuo metų pradžios aukcionuose jau yra pasiskolinta 594 mln. eurų, iš jų 248 mln. eurų pasiskolinta nuo kovo 16 d.
Iš tarptautinių finansų institucijų planuojama pasiskolinti apie 1,5 mlrd. eurų. Su Europos investicijų banku (EIB) balandžio 6 d. pasirašyta 700 mln. eurų vertės sutartis. 400 mln. eurų paskolą Lietuvai suteikė ir Šiaurės investicijų bankas (ŠIB). Finansų ministerija su Europos Tarybos vystymo banku (ETVB) turi dvi 2019 m. birželį ir 2020 m. kovą pasirašytas sutartis po 100 mln. eurų. Pagal esamas sutartis numatoma padidinti paskolos sumą iki 400 mln. eurų. Planuojama paskolas pagal pasirašytas sutartis dalimis paimti per balandį–gegužę pagal poreikį. Balandžio 7 d. Finansų ministerija paėmė 50 mln. eurų iš ETVB ir balandžio 14 d. 200 mln. eurų iš ŠIB. Kitą sumą Finansų ministerija planuoja pasiskolinti užsienio kapitalo rinkose, išleidžiant euroobligacijų emisijas. Euroobligacijų emisija gali siekti nuo 500 mln. iki 2 mlrd. eurų, o realus skolinimosi poreikis priklausys tiek nuo situacijos rinkose, tiek nuo naujojo koronaviruso poveikio viešiesiems finansams ir ekonomikai.
Tinklalapyje https://koronastop.lrv.lt/lt/pagalba-verslui (pradedant užimtumo priemonėmis) skelbiami duomenys apie šio ekonomikos skatinimo paketo vykdymą.