Miškininkystė

Baltijos šalių nacionalinių miško savininkus vienijančių asociacijų pareiškimas

2022 m. balandžio 21 d. Tartu (Estija) Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis,  Latvijos privačių miško savininkų asociacijos pirmininkas Arnis Muižnieks ir  Estijos privačių miško savininkų sąjungos pirmininkas pasirašė Bendrą Baltijos šalių nacionalinių miško savininkus vienijančių asociacijų pareiškimą, kurį išsiuntė Europos Komisijos Prezidentei Ursulai von der Leyen. Baltijos šalių miško savininkų lyderiai pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, išreiškė palaikymą ir vienybę Ukrainai ir jos žmonėms bei paprašė Europos Komisijos laikytis labiau subalansuoto požiūrio, taikant labiau savanoriškas ir lankstesnes žemės apsaugos sistemas, kurios yra lengvai prieinamos, saugoti biologinę įvairovę, švelninti klimato kaitą ir kartu stiprinti saugią ir patikimą klestinčią bioekonomiką Europoje.

***

Bendras Baltijos šalių nacionalinių miško savininkus vienijančių asociacijų pareiškimas

2022-04-21

Tartu, Estija

Kam: Ursulai von der Leyen, Europos Komisijos prezidentei

Rue de la Loi 200

B-1040 Briuselis

Atviras Europos miškų savininkų laiškas: Raginime sudaryti Tvarų susitarimą dėl saugios ir klestinčios ES, jos žmonių ir planetos labui

Europos miškų savininkai griežčiausiai smerkia Rusijos invaziją į Ukrainą. Rusijos ginkluotas puolimas yra daugiau nei tik karinė ataka prieš Ukrainą, tai pasikėsinimas į kiekvienos suverenios šalies teisę spręsti dėl savo ateities. Tai kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui.

Europos miškų savininkai yra vieningi su Ukraina ir jos žmonėmis. ES ir jos valstybės narės vieningai palaiko Ukrainą žodžiais ir veiksmais. Suteikdami ekonominę ir humanitarinę pagalbą. Suteikdami prieglobstį ukrainiečiams, bėgantiems nuo karo. Džiaugiamės jūsų tvirtu vadovavimu vieningai ES šiais sudėtingais laikais.

Rusijos invazija į Ukrainą kelia didžiulius iššūkius ES-27 besitęsiančios COVID-19 pandemijos, didėjančių netolygumų ekonomikoje ir augančio klimato kaitos poveikio sąlygomis. Yra pagrįstas politinis siekis sumažinti ir, pageidautina, panaikinti priklausomybę nuo (iškastinių) žaliavų iš Rusijos. Gyventojai ir ekonomika turi būti aprūpinti patikima ir įperkama elektra ir šiluma (energija) iš tvarių šaltinių. Šiuo atžvilgiu lemiamą vaidmenį atlieka visos atsinaujinančios energijos rūšys, ypač atsinaujinančios žaliavos. 27 ES valstybės gali pasiekti energetinę nepriklausomybę, siekti klimato tikslų ir sukurti lygias ir teisingas visuomenes, jei miškai bus aktyviai naudojami ir tvariai tvarkomi visų labui.

Tiesioginė Rusijos invazijos pasekmė – visiškas didžiulio apvaliosios medienos ir medienos medžiagų importo iš Rusijos ir Baltarusijos sustabdymas. Tai reiškia, kad ES rinkoje reikia daugiau (bet ne mažiau) medienos tiekimo, kad būtų patenkintas toks pat paklausos lygis siekiant palaikyti ES energetinę nepriklausomybę ir žaliavų poreikius statyboms ir bioekonomikai.

Išskirtinė ES priklausomybė nuo Rusijos gamtinių dujų, naftos ir anglies importo gali būti sumažinta tik tuo atveju, jei mums, miškų savininkams, bus leista ir toliau tvariai naudoti savo miškus, remiantis nacionalinėmis kompetencijomis ir geriausia vietos praktika. Kompromisus valdyti ir siekti tvaraus vystymosi tikslų sinergijos geriausia priimant sprendimus lokaliai ir savanoriškais pagrindais.

Mediena nuolat atauga ir yra naudojama remiantis tvariu ir daugiafunkciniu miškininkavimu. Medienos pasiūla ES-27 miškuose per pastaruosius 30 metų išaugo 275 mln. m³ per metus. Dešimtmečiais kasmet medienos priauga daugiau, nei jos sunaudojama. Tuo pačiu metu daugelis su biologine įvairove susijusių rodiklių miškuose vystosi teigiama linkme. Medienos biomasė energetikai, kuri yra šalutinis miškininkavimo ir medienos perdirbimo produktas, visada buvo svarbiausias lokaliai  prieinamas atsinaujinančios energijos šaltinis.

Tačiau šis svarbiausias tikslas prieštarauja kitoms ES politikos kryptims. Pavyzdžiui, dėl tikslo apriboti ūkininkavimą bent 10 % žemės plote ir visuose „senuose miškuose“, remiantis Vokietijos FR Thünen instituto atlikta analize, medienos pasiūla 27 ES šalyse sumažės maždaug 40 %. Tai reiškia, kad kiti ES tikslai – dekarbonizuoti būsto statybą, plėtoti bioekonomiką ir paspartinti energijos perėjimą  tiesiog negalės būti įgyvendinti, arba ES taps dar labiau priklausoma nuo medienos importo. Mes prašome Europos Komisijos laikytis labiau subalansuoto požiūrio, taikant labiau savanoriškas ir lankstesnes žemės apsaugos sistemas, kurios yra lengvai prieinamos, saugoti biologinę įvairovę, švelninti klimato kaitą ir kartu stiprinti saugią ir patikimą klestinčią bioekonomiką Europoje.

Europos miškų savininkai yra įsipareigoję saugoti biologinę įvairovę. Mes ir toliau tvarkysime savo miškus taip, kad būtų užtikrinta miško biologinė įvairovė kaip neatskiriama miškininkavimo dalis. Šimtmečius Europos miškų savininkai buvo Europos biologinės įvairovės saugotojai. Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas degraduotų ekosistemų atkūrimui. Visi turime atkurti ekosistemas, kurios prarado savo funkcionalumą ir produktyvumą, ypač tas, kurios turi didžiausią potencialą kaupti iš atmosferos CO2 ir saugoti anglį, taip pat užkirsti kelią stichinėms nelaimėms ir sumažinti jų poveikį.

Mediena yra būtina norint pereiti prie tvaraus energijos vartojimo. Medienos konkurencingumas nebėra savaime suprantamas dėl numatomo sugriežtinimo REDIII direktyvoje. Iš direktyvos turi būti pašalinti visi sąnaudas skatinantys ir trukdantys veiksniai, pvz., papildomi tvarumo kriterijai, CO2 mažinimo sertifikavimas ir privalomas kaskadinis naudojimas. Be to, deleguotieji aktai dėl klimato kaitos ir planuojamas deleguotasis teisės aktas dėl biologinės įvairovės, kaip taksonomijos dalis, turėtų būti atšaukti, nes jie nepraktiški miškų savininkams. Miško savininkai yra praktiškai ūkininkaujantys, todėl norime praktinių sprendimų, kurie mums tiktų. Vienas vienintelis sprendimo šablonas netinka visiems atvejams. Europos privačių miškų savininkai nėra stambiosios pramonės industrijos. Mes esame Europos kaimiškųjų vietovių darbo ir uždarbio garantas.

Didžiausią įmanomą klimato kaitos švelninimą užtikrina tvarus medienos naudojimas ir iškastinių žaliavų bei daug energijos sunaudojančių medžiagų pakeitimas atsinaujinančiais ištekliais. Jauni miškai lengviau prisitaiko ir sukaupia daugiau anglies. Turi būti siekiama nuolat veisti prie klimato sąlygų geriau prisitaikančius miškus, ūkyje panaudojant bent metinį medienos prieaugį ir taip padedant bioekonomikai padaryti proveržį ir sustabdyti mūsų priklausomybę nuo Rusijos medienos importo į ES.

Ir mes, Europos miškų savininkai, esame pasaulio piliečiai. Norime dalytis savo tvariais sprendimais ir puoselėti partnerystę visame pasaulyje. Kartu su miškų savininkais visame pasaulyje norime kurti klestinčius ir sveikus miškus ateinančioms kartoms.

Pasirašo:

Ando Eelmaa, Estijos privačių miško savininkų sąjungos pirmininkas

Arnis Muižnieks, Latvijos privačių miško savininkų asociacijos pirmininkas

Algis Gaižutis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas