A.Baravykas: „Apie laimės jausmą, važiuojant iš varginančio komisijos posėdžio“

Liepos 3 d., LR ŽŪR nariai susirinko į XIX suvažiavimą. Jo metu buvo pateiktos ne tik privalomos ataskaitos, bet ir dalijamasi pasiūlymais bei nuomonėmis apie pavykusius ir nelabai pavykusius darbus. Mintimis apie per metus nuveiktus darbus dalijasi LR ŽŪR vicepirmininkas Algis BARAVYKAS.

Kuo pažymėtas šis laikotarpis – nuo vieno LR ŽŪR suvažiavimo iki kito?

Galėčiau daug pasakoti apie konkrečius darbus – žemdirbių ir apskritai žemės ūkio interesų gynimą, ieškant efektyviausių sprendimų susitikimuose, posėdžiuose, darbo grupėse tiek LR ŽŪR, tiek Žemės ūkio ministerijoje, tiek susitikimuose su Vyriausybės vadovais bei Seimo nariais, tačiau svarbiausias visos veiklos vardiklis – LR ŽŪR išliko stabili organizacija, kuri gynė ir gina ne siaurus kurios nors vienos ūkininkų grupės interesus, o mato visą padėtį žemės ūkyje. Tai – esminis mūsų organizacijos bruožas. Ir šios krypties laikomės nuosekliai. Esu užtikrintas, kad šioje organizacijoje, kuri jungia net 42 asociacijas, niekada nesusidarys situacija, kai vienų narių pageidavimai gali būti tenkinami mažinant kitų narių galimybes.

Paminėjote bendravimą su valdžios institucijomis. Kas pasikeitė?

Bendradarbiavimo rezultatai galėjo būti geresni, tačiau galėjo būti ir blogesni. Pavyzdžiui, buvo kilęs Žemės ūkio ministerijos kėlimo į Kauną planas. Ir jis jau buvo pradėtas įgyvendinti. Pasekmes jaučiame dar šiandien ir jausime labai ilgai. Nors teisinamasi, kad šios priežasties iš ministerijos pasitraukusius specialistus pakeitė kiti specialistai, tačiau mes, organizacijų atstovai, susiduriame su tarnautojų kompetencijos stoka. Taip greitai aukštos kvalifikacijos specialistų nepakeisi. Gerai, kad ministerijos perkėlimo procesas buvo sustabdytas, nes būtume turėję gerokai daugiau problemų.

Per pastaruosius metus pasikeitė net trys ministrai.

Žemės ūkio sektoriuje ypač reikia pastovumo. Ministrų kaita nieko gero neatnešė. Manau, kad tai – Seimo daugumos silpnoji vieta. Jie pasidavė populistų kritikai. Ministrus vieną po kito pakeitė, populistai nurimo, o kokia nauda žemės ūkiui? Matau tik žalą. Ne todėl, kad vienas ar kitas ministras buvo prastesnis. Juk keičiami ne tik ministrai – kartu su ministru pasikeičia visa jo komanda, didelė dalis darbuotojų. Kol juos pakeičia, kol prasideda konkretesnis darbas, prarandama daug laiko. Ir praradome.

Artėja Seimo rinkimai. Kažin ar Seime turėsime tiek daug žemdirbių atstovų?

Taip jau yra gyvenime, kad kiekybė ne visada lemia. Taip tik atrodė, kad vienas ar kitas parlamentaras yra žemdirbių atstovas. Kaip ir ne iš kiekvienos šeimininkės, taip ir ne iš kiekvieno žemdirbio galima tikėtis sugebėjimo atlikti jam patikėtus darbus. Norėčiau, kad į naują Seimą patektų tokie žmonės, kurie išmano ne tik siaurus žemės ūkio darbus, bet ir turėtų daugiau bei gilesnių ekonomikos žinių, vadybos gebėjimų, kad sugebėtų matyti ne tik siaurą sritį, bet ir bendrą vaizdą, kad sugebėtų numatyti priimamų sprendimų pasekmes.

Politikuojant užmirštami konkretūs žmonės?

Deja, dažnai taip nutinka. Tačiau yra ir kitokių pavyzdžių. Štai prisimenu gaisrą Alytuje. Dzūkijos ūkininkai paprašė į susitikimą su valdžios atstovais atvykti ir mus, LR ŽŪR vadovus. Nuvykau aš ir LR ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis. Susirinkusi komisija, kurią sudarė įvairiausio lygio valdininkai ir tarnautojai, ilgai diskutavo, pilstė iš tuščio į kiaurą, kol vienas ūkininkas pakilo ir paklausė: „Jūs daug čia kalbėjote, bet taip ir neišgirdau patarimo – ką man ir dar keliolikai pieno gamintojų daryti, kur dėti 20 t pieno? Pienas geras, iš ūkių, kurie nepateko į užteršimo zoną, tačiau niekas nenori jo pirkti“.

Iki tol daug kalbėję komisijos nariai nutilo. O LR ŽŪR direktorius S.Dimaitis pasiėmė telefoną ir puolė skambinti pieno supirkėjams, aiškinti jiems apie susidariusią situaciją. Po 15 minučių jis susitarė ir tą pačią dieną pienas iš ūkininkų buvo nupirktas. Jūs neįsivaizduojate, kaip man buvo smagu važiuoti iš to varginančio, ilgai trukusio komisijos posėdžio! Visiems palinkėčiau dažniau rūpintis ne kaip išgelbėti pasaulį, pavyzdžiui, nuo fermų kvapo, o kaip padėti konkrečiam žmogui čia ir dabar.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.