A.Baravykas: tarp socialinių partnerių abejonių dėl Melioracijos fondo būtinumo nėra

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovai 2022 m. rugsėjo 6 d. dalyvavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kolegijoje, kuri įkurta kaip ŽŪM patariamoji taryba. Posėdyje pristatytos Melioracijos fondo steigimo perspektyvos.

Kolegijos nariams ŽŪM priminė, jog įvertinti melioracijos fondo steigimo galimybes yra viena iš XVIII-osios Vyriausybės programos nuostatų. Pristatytas įdirbis: buvo surinkta ir išanalizuota statistinė informacija apie valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių būklę ir lėšų poreikį rekonstrukcijai, įvertinti galimi fondo finansavimo šaltiniai, atlikta fondų steigimą reglamentuojančių teisės aktų analizė.

Esama melioracijos situacija liūdna. Iš 2,5 mln. ha nusausintų žemės ūkio naudmenų 2 mln. ha drenažo vertinama kaip kritinės būklės. Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimas siekia 74,4 proc. ir kasmet didėja. Nemelioruotuose žemės plotuose žemės ūkio naudmenų derlingumas 15-30 proc. mažesnis, o nieko nedarant praradimai už negautą žemės produkciją per 19 metų laikotarpį gali sudaryti 4,3-8,4 mlrd. Eur.

Visi supranta, kad veiksmai yra būtini. Anksčiau jau ne kartą buvo įvardytos ir lėšos, reikalingos melioracijos ūkiui tvarkyti. Šiame kolegijos posėdyje atskleistas toks lėšų poreikis, jį vertinant 19 metų perspektyvoje ir 2020 metų kainomis: 1119,7 mln. Eur –valstybei priklausančių melioracijos inžinerinių statinių remontui ir priežiūrai, 1001,347 mln. Eur – tik blogos būklės statinių rekonstrukcijai.

Valstybei priklausantiems melioracijos inžineriniams statiniams rekonstruoti ir prižiūrėti ŽŪM siūlo steigti melioracijos fondą. Jis būtų steigiamas pagal atskirą įstatymą. Pagrindinė tokio fondo gyvybingumo sąlyga – užtikrinti pajamų surinkimą. Svarbi sąlyga: būtinas ne tik valstybės biudžeto ar kitų biudžetų, bet ir žemės sklypų savininkų ir kitų naudotojų prisidėjimas, mokant fiksuotas įmokas nuo hektaro.

Anot ministerijos, galimos kelios fondo finansavimo alternatyvos, derinant skirtingą valstybės biudžeto ir žemės naudotojų indėlį. ŽŪM siūlymu, geriausia būtų taikyti diferencijuotą modelį – kai įmokos kas penkerius metus indeksuojamos atsižvelgiant į infliaciją bei rangovų pajėgumus. Pagal šią alternatyvą, tarkime, per pirmuosius 5 metus fondas kasmet galėtų papilnėti apie 50 mln. Eur: 45 proc. lėšų būtų iš valstybės biudžeto (iki 9 Eur/ha), o 55 proc. – žemės savininkų ir kitų naudotojų įmokos (iki 11 Eur/ha per metus). Kitam penkerių metų laikotarpiui, atsižvelgiant į situaciją, metinės fiksuotos įmokos už hektarą galėtų būti 4-5 eurais padidintos, atitinkamai fonde surenkama daugiau lėšų.

Posėdyje dalyvavęs ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas pastebėjo, kad tarp socialinių partnerių abejonių dėl Melioracijos fondo būtinumo nėra. Klausimų buvo tik dėl detalių: kad nederlingų žemių ūkininkams aktualus ne laukų sausinimas, o drėkinimas; išsakytas nuogąstavimas dėl darbų planavimo, nes žmonės mokės įmokas, o darbai vyks kažkur kitur.  Kolegijos nariai pritarė ministerijos siūlomai fondo vizijai.