A.Baravykas: turime žinoti kur esame, kokia mūsų perspektyva ir kokiomis priemonėmis užtikrinsime siekiamus tikslus klimato kaitos atžvilgiu

Sausio 8 d. vyko Aplinkos ministerijos organizuota diskusija su socialiniais partneriais apie klimato kaitą. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vadovė Vilija Augutavičienė pristatė planuojamus 2020–2021 m. darbus., o viceministrė Gintarė Krušnienė pristatė naujos Aplinkos ministerijos vadovybės prioritetus bei planuojamų darbų planus.

„Vertindami ES kontekstą, matome, kad klimato kaita nėra laikina tendencija, o iškelti tikslai savaime neišsispręs ir kuo toliau, tuo labiau bus jungiama vis aukštesnė pavara. Šiame kontekste buvo rašyta ir Vyriausybės programa. Matome du pagrindinius tikslus – visų sektorių išsami diskusija, klimato temos bendras suvokimas, kiekvieno sektoriaus veiklos ir apsisprendimas, kokios politikos turi vadovautis Lietuva, ir antrasis – siekis, kiek įmanoma palaipsniui, integruoti aplinkos politiką į rinkos signalus“, – kalbėjo viceministrė Gintarė Krušnienė.

A.Baravykas  informavo, kad 2017 metais Lietuva šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD)  anglies dioksido (CO2) kiekį sumažino 59 proc., o metano (CH4) – proc. Lietuva yra pirmaujanti šalis pagal ŠESD emisijų mažinimą ES valstybių tarpe. 40 proc. barjerą peržengė tik Baltijos šalys, Rumunija ir Bulgarija. Kitos šalys gerokai atsilieka, o pvz., Ispanija, Portugalija, Austrija, Airija netgi reikšmingai padidino ŠESD emisijas. 2019 m. duomenimis Lietuva yra tarp pirmaujančiųjų ES bendrijoje ir pagal CO2 mažinimo vienam gyventojui išmetimų sumažinimą 4,8 t  (-50 proc.) Pvz. Lenkija sumažino tik 15 proc. ir siekia 8,3 t vienam gyventojui.

„Turime žinoti kur esame, kokia mūsų perspektyva ir kokiomis priemonėmis užtikrinsime siekiamus tikslus klimato kaitos atžvilgiu. Visi suprantame, kad žemės ūkis, visų pirma,  reikalingas tam, kad pamaitinti žmones, o po to – pasirūpinti aplinka. Jei matysime tik aplinkos ir klimato kaitos strateginius tikslus, pamiršdami žmogų, tai iš esmės, mes tada nebūsime reikalingi. Todėl šiandien itin aktualu visiems susitarti ir kryptingai dirbant siekti strateginių tikslų įgyvendinimo. Taip pat turime atsakingai įvertinti ir ekonominius kaštus, būtinus kiekvienam sektoriui, kad užtikrintume nusimatytus klimato kaitos įsipareigojimus ir išliktume konkurencingi ES bendrijoje. Tam būtina  atlikti ekonominius kiekvieno sektoriaus paskaičiavimus ir numatyti konkrečias priemones“, – kalbėjo Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.