ŽUR Naujienos

A.Gaižutis: perteklinių specialiųjų sąlygų reikėtų atsisakyti

Seime užderėjo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisų projektų. 2022 m. lapkričio 16 dienos posėdyje Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) aptarė tris tokius projektus, kurių iniciatoriai yra Seimo nariai. Seimo komitetas nutarė daryti svarstymo pertrauką iki to laiko, kai parlamentą pasieks Aplinkos ministerijos parengtas projektas.

Kaip paaiškino Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, projektas rengiamas įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatą dėl buveinių ir rūšių apsaugos. Numatoma paprasčiau nustatyti apsaugos zonas. Projektas reikalaujantis daug analitinio darbo siekiant įvertinti numatomą poveikį žemės naudotojams, jis dar nepradėtas derinti su institucijomis.

Galiojantis įstatymas numato, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto (NT) registre dienos – tam įstatymų leidėjai suteikė terminą iki 2025 metų sausio 1-osios.

Ar pakaks dvejų metų visiems namų darbams nustatant apsaugos zonas ir jas įregistruojant NT registre?

AM pripažįsta, kad laukiančių darbų dar labai daug. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vertinimu, apsaugos zonos nebus nustatytos laiku, nes tam nėra numatyta lėšų, nesutvarkyti poįstatyminiai teisės aktai. Antai nežinia, kaip apsaugos zoną nustatyti keliams, kai nėra kelio briaunos.

Į diskusiją įsijungęs Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis sprendimų priėmėjams ir aplinkos politikos formuotojams pasiūlė pasvarstyti – gal nereikia tiek specialiųjų sąlygų, kiek jų buvo prirašyta 2019 metais priimtame įstatyme. Kad yra perteklinių dalykų, LMSA kalbėjo bei teikė pastabas svarstant šį teisės aktą. Dabar tai mato jau ir Seimo nariai. Dr. A. Gaižučio įsitikinimu, įstatymą reikia taisyti, nepaminant žemės savininkų interesų.