2023 m. vasario 27 d. Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus ir vicepirmininkas Algis Baravykas dalyvavo Copa-Cogeca organizuotame susitikime – diskusijoje „Kaip įgyvendinti būsimus BŽŪP tikslus? Kokius įrankius ir politikos priemones galime aptarti?“
Šis Copa-Cogeca organizuotas susitikimas – diskusija jau antrasis šiais metais, kuriame buvo svarstoma ir diskutuojama apie BŽŪP po 2027 m.
„Vyko diskusijos, kurias vedė BŽŪP darbo grupė, kuri nori parengti pradinį svarstymų dokumentą apie BŽŪP perspektyvas po 2027 m., o Copa-Cogeca prezidiumas nori jį patvirtinti dar prieš vasaros atostogas. Buvo svarstomi įvairūs BŽŪP scenarijai: tas pats dviejų BŽŪP ramsčių modelis – išlaikyti jį ir ateityje, tačiau papildomų iššūkių kelia aplinkosauginiai aspektai – naujų teisės aktų įgyvendinimas, konkurencija dėl resursų; BŽŪP plėtra – svarstoma apie trečiojo ramsčio sukūrimą klimato priemonėms, anglies ūkininkavimui, didesnio valstybių kofinansavimo, kitų paramos fondų iš kitų sektorių pritraukimo formuojamiems tikslams pasiekti; Svarstoma ir galimybė panaudoti Nacionalinius energetikos ir klimato kaitos planus kaip bazę, įtraukiant maisto saugą, kaip atskirą priemonę, taip pat pakeisti BŽŪP fondus į nacionalinius klimato fondus.
Pranešimus pristatė EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius (AGRI) Pierre Bascou, IUCN Europos regioninio biuro politikė Barbara Pia Oberč, kuri daugiausiai dėmesio pranešime skyrė tvariam žemės ūkiui, Europos jaunųjų ūkininkų tarybos (CEJA) generalinė sekretorė Marion Picot akcentavusi jaunųjų ūkininkų svarbą kaimo gyvybingumo procese.
Nuotraukoje iš kairės: ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius (AGRI) Pierre Bascou, ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas.
„Susitikime – diskusijoje kalbėta apie BŽŪP įtakojančius faktorius, tokius kaip 2024 m. gegužės ES Parlamento rinkimus, daugiametės finansinės perspektyvos neaiškumą, valstybių pagalbos galimybes, BŽŪP periodo ataskaitas, ūkių pajamas, prekybą, Ukrainos integracijos į ES procesą, maisto saugumą ir aukštos kokybės maisto gamybą ES ir mažesnę priklausomybę nuo importuojamos produkcijos, ūkininkų poziciją maisto tiekimo grandinėje, demografinius aspektus, tokius kaip kartų kaita, moterų padėtis, ūkių perdavimas ir pan., Europos Žaliasis kurstas (klimato kaita, inovacijos, konsultavimo paslaugos, produktyvumas palyginti su tvarumu ir kt. Faktai, kurie darys įtaką ateities debatams: žemės ūkis yra globalių sistemų dalis, maisto sauga ir klimato kaita yra globalios problemos, reikalaujančios globalių sprendimų, nors BŽŪP biudžetas sumažėjo, tačiau ūkių pajamos padidėjo, padidėjo produkcijos kiekis bei eksportas, ŠESD emisijos sumažėjo, tačiau mažėjimas sustojo. Europa yra vienintelis kontinentas, kuriame mažėja ŠESD emisijos žemės ūkyje. Tam įtakos turi efektyvesnis žemės naudojimas ir geresnė aplinka. Be žemės ūkio gamybos didinimo, Europa prarastų pozicijas pasaulyje. Svarbūs ūkininkavimo elementai – ūkių pelningumo didinimas, paslaugų kaime plėtimas, skaitmenizavimas, platesnis inovacijų ir tyrimų pritaikymas, eksporto apimčių didinimas. BŽŪP iššūkiai – yra pats BŽŪP įgyvendinimas, vaidmuo visuomenėje, socialiniai aspektai, struktūriniai pokyčiai“, – dalinasi susitikimo metu gauta informacija Algis Baravykas.
Susitikimo metu buvo įvardintos ir BŽŪP sukuriama nauda ir stipriosios pusės:
– Maisto sauga ir aukštos vertės maisto produktų prieinamumo užtikrinimas;
– Žemės valdymas, geresnių ūkininkavimo technologijų pritaikymas ir panaudojimas;
– Tolimesnė produktyvaus, ekonomiškai pagrindžiamo ir draugiško aplinkai, žemės ūkio plėtra.
Tačiau būsimai BŽŪP iškyla ir daug iššūkių, tokių kaip ūkininkų kartų kaita (jaunų ūkininkų pritraukimas), investicijų, inovacijų, žinių perdavimo ir konsultavimo paslaugų pritraukimas, tvarių ūkių išlaikymas, ūkininkų teikiamų aplinkosauginių paslaugų pakankamas rėmimas, ūkininkų pozicijų stiprinimas pasaulio rinkose. Vieningai pritarta, kad reikalingas didesnis ir pakankamas BŽŪP biudžetas kompensuoti infliaciją ir naujų užduočių įgyvendinimą.
„ES institucijos numatė daug aplinkos priemonių, tačiau jų nėra Trečiosiose šalyse. Todėl būtų aktualu pasidalinti ES patirtimis ir užsibrėžtais tikslais dėl klimato kaitos bei tam tikromis numatytomis priemonėmis ir su Trečiųjų pasaulio šalių atstovais. ŽŪR nariai jau diskutuoja apie BŽŪP įgyvendinimo probleminius klausimus ir artimiausiu metu planuojame pateikti pastabas ir siūlymus EK“, – susitikime pažymėjo dr. A.Svitojus.
Kroatijos atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad 2015 m. ES prioritetas buvo skiriamas biurokratinės naštos mažinimui, tačiau šiandien ši našta labai išaugusi: daugybė didelės apimties dokumentų, kuriuos reikia išversti į nacionalinę kalbą bei paruošti ūkininkams suprantamai – pateikti koncentruotą informaciją ir paaiškinti, ką reikia daryti. Tam reikalingos kokybiškos ir prieinamos konsultavimo priemonės, nes ūkininkai neturi tiek laiko, kad galėtų išstudijuoti visus ES reglamentus.