Aktualijos iš rajonų

Ne tik per Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) narius, bet ir per trisdešimt ŽŪR savivaldos organizatorių beveik visus šalies rajonus pasiekia žinios iš Lietuvos pagrindinės žemdirbių interesus ginančios organizacijos. O nuo savivaldos organizatorių aktyvumo daug priklauso, kaip žemdirbių keliami klausimai pasiekia ŽŪR tarybą. 

 Apie žlugdantį godumą ir konkurso „Auginu Lietuvai“ sėkmę

Albertas SEKONAS (ŽŪR savivaldos organizatorius Ignalinos rajone): „Man priskirta teritorija šiek tiek platesnė – bendrauju ne tik su Ignalinos, bet ir su  Švenčionių bei Zarasų rajonų, Visagino savivaldybės žemdirbiais. Ir noriu pabrėžti, kad ginu ne tik smulkiųjų ūkininkų, bet stambesnių ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių interesus. Visiems yra kuo užsiimti. Štai neseniai Adutiškyje (Švenčionių r.) surengiau paminėtų rajonų žemdirbių susitikimą su ŽŪM valdininkais, kurie prisidėjo prie „Didelių gamtinių ir specifinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapio“ pakeitimo. Karštai diskutavome. Aiškiai pasakiau, kad šio žemėlapio projektas nebuvo suderintas su ŽŪR nariais. Ignoravo, todėl toks ir rezultatas. Susitikime valdininkams žemdirbiai pateikė labai konkrečius atvejus, kai iš minėto žemėlapio buvo išbrauktos prastas žemes turinčios ir įtrauktos geresnes žemes turinčios teritorijos. Išsiaiškinome, kad kai kurių teritorijų žemės našumo balai netikslūs. Bandėm aiškintis, kodėl taip nutiko ir paaiškėjo, kad nė iš vieno susirinkime dalyvavusio ūkio savininko žemės mėginiai nebuvo paimti, arba tai buvo padaryta jiems nežinant. Gal Vilniuje dirbantiems tarnautojams sunkiau susigaudyti kas ir kaip, bet mes, čia gyvenantys, tikrai stebimės kurioziškais žemėlapio pakeitimais – štai vietovė, kurioje žemė įvertinta 36 balais, buvo išbraukta iš žemėlapio, o kita, kurioje žemė siekė 39 ir net 42 balus, į žemėlapį buvo įtraukta. Valdininkų aiškinimai mūsų neįtikino, todėl parengėme rezoliuciją ŽŪM ir ŽŪR, kurioje primygtinai prašome ištaisyti klaidas,  sudaryti komisiją, kuri pasirūpintų, kad specialistai kai kuriose vietovėse iš naujo atliktų žemės tyrimus.

Daug metų esu savivaldos organizatorius, todėl iš savo patirties galiu pasakyti, kad tokiais atvejais negalima delsti, nes klaidos žemės ūkyje labai brangiai kainuoja.  Štai prieš du dešimtmečius pieno gamintojai turėjo pieno perdirbimo įmonių akcijų, taigi galėjo į savo rankas paimti nors kelias pieno perdirbimo įmones. Tačiau žemdirbiams trūko žinių, jie tas akcijas pardavė pusvelčiui, todėl tinkamiausiu laiku nesugebėjome pasinaudoti kooperacijos galimybėmis. Uždelsta klaida po  kelių metų smogia bumerangu – daugelyje vietovių nėra kam kooperuotis, o išlikusieji dejuoja dėl mažų pieno supirkimo kainų.

Artėjant naujajam  ES paramos laikotarpiui Ignalinos, Švenčionių bei Zarasų rajonų žemdirbiai vienu balsu tvirtina, kad jiems nepriimtina įsitvirtinusi ES paramos sistema, kai 20 proc. ūkininkų gauna 80 proc. ES ir valstybės paramos. Tai neteisinga formulė. Suprantu, kad sunku atsisakyti paramos įpratusiems ją gauti, bet jie turi žinoti, kad godumas žmones žlugdo.

Tačiau mes turime ir šviesesnių naujienų. Štai artimiausiu laiku pasidžiaugsime ŽŪR iniciatyvos projekto – konkurso „Auginu Lietuvai!“ rezultatu – Švenčionių rajone esančiam vaikų lopšeliui-darželiui „Vyturėlis“ rėmėjai pastatys šiltnamį.