Naujienos

Apie gaisrus NŽT, kiaulininkystės sektoriuje ir miškuose

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) planuojama pertvarka, vėluojanti pagalba krizę išgyvenančiam kiaulininkystės sektoriui bei siūloma Miškų įstatymo pataisa – tai trys temos, kurios kovo 23 dieną buvo svarstomos Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje.

NŽT pertvarką siūlo stabdyti

Kaip ir kodėl norima reformuoti žemės naudojimo politikos formavimą, įgyvendinimą ir kontrolę? KRK tęsė parlamentinę kontrolę. Teisėkūros iniciatyvą pristatydamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasidžiaugė, kad pavyko rasti bendras pozicijas su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Buvo priminti motyvai – Vyriausybės programa, visų politinių partijų įsipareigojimai, bendri manifestai.

Numatomos trys pagrindinės pertvarkos kryptys. Valstybinę žemę patikėjimo teise užsibrėžta perduoti savivaldai (iki 2023 m. gegužės), kita pertvarkos kryptis – aiškiai pagal kompetenciją atskirti AM ir ŽŪM funkcijas (iki 2023 metų sausio 1-osios), o trečiasis reformos etapas – institucijų funkcijų peržiūra ir optimizavimas (prasidėtų 2023 m. sausį ir truktų dešimt mėnesių).

Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) Seimo komitetui dėl siūlomų NŽT funkcijų perskirstymo nepritarimą išreiškė raštu.

KRK posėdyje reformos projekto sumanymas sulaukė daug rimtų pastabų: būtų suardyta vieninga teisės aktų taikymo praktika, atsirastų visuomenės ir verslo klaidinamas, kiek išlaidų pareikalautų tokia pertvarka (NŽT dabar atliekamas funkcijas perimtų 6 atskiros institucijos ir 60 savivaldybių) ir kt.

Atsižvelgdamas į posėdžio metu išsakytas bei raštu pateiktas nuomones KRK nutarė siūlyti Vyriausybei atidėti sprendimą dėl NŽT funkcijų perdavimo, atsižvelgiant į įtemptą situaciją nesvarstyti iniciatyvų, kurios priešina visuomenę. Pasigesta kaštų ir naudos analizės. Savo nuomonės oficialiai dar nėra pateikusi Lietuvos savivaldybių asociacija.

Kodėl vėluoja pagalba kiaulininkystės sektoriui?

Kodėl pagalba vėluoja, kada ji pasieks kiaulių augintojus – tai pagrindinis šio parlamentinio klausimo leitmotyvas.

Pagalbos kiaulių laikytojams, nukentėjusiems dėl rinkos sutrikdymą sukėlusių veiksnių, mokėjimo taisyklių projektas teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtas kovo 17 d. Taisyklėse numatytus reikalavimus atitinkantiems kiaulių laikytojams už skerdimo įmonei pateiktas kiaules (nuo praėjusių metų spalio iki šių metų pabaigos) numatoma mokėti po 35 Eur, taip pat taikyti 700 tūkst. Eur lubas. KRK posėdžio metu dar nebuvo aišku, ar ši laikinoji valstybės pagalba galės būti teikiama nederinant jos su Europos Komisija (EK). Be to, žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas nurodė dar dvi priemones, kurios galėtų būti naudingos kiaulininkystės sektoriaus didesniam atsparumui: EK pritarė privačiam mėsos saugojimui – verslas galėtų sandėliuoti produkciją ir gauti tam tikras kompensacijas; o ateityje suktis iš sudėtingų situacijų padėtų rizikos valdymo fondai – jie galėtų pradėti veikti nuo birželio mėnesio.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas apgailestavo – parama kiaulininkystės sektoriui, apie kurią kalbama jau aštuonis mėnesius, vėluoja. O karas Ukrainoje išprovokavo papildomą problemą – nebeįmanoma nusipirkti grūdų, juos kaip siurbliu pradėta siurbti iš Lietuvos. „Gegužės mėnesį galim likti visai be grūdų, tektų naikinti gyvulius. Drama kaupiasi. Greitų reakcijų labai reikia“, – sakė A.Baravykas.

Pataisai nepritarė, bet problemą pripažįsta

KRK kaip papildomas komitetas apsvarstė siūlomą Miškų įstatymo pataisą, kuria siūloma praplėsti galimybę įsigyti miško: Valstybės žemės fonde esančius įsiterpusius neparankius 10 ha ir mažesnius sklypus, jeigu juos atsisako patikėjimo teise perimti miškų urėdija, parduoti aukcione. Projektui pateikta daug pastabų iš Seimo teisininkų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, neigiama Vyriausybės išvada. Akcentuota, kad projekte yra dviprasmybių ir neaiškumų, be to, ir dabartinis reisinis reguliavimas yra pakankamas, miškai (tiesa, perpus mažesnio ploto) ir dabar gali būti parduodami aukcione.

Siūlomai pataisai nepritarė ir KRK. Tačiau kartu pripažinta, jog problema yra – nuo 2019 metų miškų aukcionai praktiškai nevyksta. Todėl miškų pardavimo klausimą ketinama įtraukti į parlamentinio komiteto pavasario darbotvarkę.

Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis pasidžiaugė, kad bus sugrįžta prie temos kokybiško nagrinėjimo: „Esame pasirengę dalyvauti pateikdami visą reikalingą informaciją. Primenu, kad kai tik prasidėjo restitucija, buvo sakoma – visi miškai, kurie nebus panaudoti nuosavybės teisėms atstatymui, bus panaudoti racionaliai žemėnaudai, leidžiant įsigyti aukciono tvarka ar greta esančių sklypų savininkams“.

X