Naujienos

Apie KRK svarstytus klausimus

2022 m. rugsėjo 28 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) posėdyje nagrinėjo aktualius parlamentinės kontrolės klausimus: dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano, dėl administracinės naštos mažinimo žemės ūkio ir susijusiuose sektoriuose bei dėl valstybinės žemės (įsiterpusių žemės ūkio paskirties, miško ūkio paskirties sklypų) pardavimo.

Diskusijose aktyviai dalyvavo Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) narių atstovai – Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis.

**

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) paprašyta paaiškinti, kada plačiajai žemės ūkio bendruomenei bus pristatyti galutiniai Strateginio plano sprendimai, kurių dauguma įsigalios jau nuo ateinančių metų.

Iš daugiau kaip dviejų šimtų klausimų ir pastabų, kurias balandį Europos Komisija (EK) pateikė Lietuvai dėl nacionalinio SP, šiuo metu pozicijos derinamos vos dėl kelių dalykų: kai kurių GAAB standartų ir valdymo reikalavimų, išmokų už klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas ekoschemas. Kaip žinoma, atsirado naujos gyvūnų gerovės ekoschemos – už paukščius (vištas dedekles, broilerius, kalakutus), kiaules. Schemos yra derinamos. Vis dar tikimasi pagerinti situaciją dėl daugiamečių pievų plotų išlaikymo įsipareigojimo. Matant, kad gali tekti atkurti pievas tūkstančiuose išartų hektarų, Lietuva kartu su Latvija ir Estija pateikė pasiūlymą Europos ministrų taryboje, kad būtų perskaičiuoti referenciniai dydžiai. EK atsakymo tikimasi sulaukti per dvi savaites.

Buvo patikinta, kad SP informacinė viešinimo kampanija prasidės spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje.

LEŪA pirmininkas S.Daniulis išreiškė abejonę dėl gyvulininkystei teikiamos paramos efektyvumo. Gal darome kažką ne taip, kad nepaisant rėmimo gyvulių nuolat mažėja, – svarstė jis. Taip pat ekologų lyderis teiravosi, kodėl jiems yra numatytos tik dvi ekoschemos. Motyvacija imtis ekologinio ūkininkavimo, teigė jis, būsianti nepakankama.

LKAA direktorius A.Baravykas išsakė priekaištą dėl gyvūnų gerovės ekoschemos kiaulininkystei. Asociacija tikėjosi, kad bus diskusija dėl įkainių. Mano, kad ministerija neįvertino visų sąnaudų už tai, kad subjektai plote sumažins laikomų gyvulių skaičių.

LMSA pirmininkas dr. A.Gaižutis dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kad palyginti su besibaigiančiu finansiniu laikotarpiu miškams 3,5 karto mažinamas finansavimas. Tai prieštarauja nacionalinei miškų plėtros strategijai bei klimato kaitos švelninimo politikai.

Paguodžiančių atsakymų neišgirdo nė vienas. Glaustai komentarų esmę galima apibūdinti taip: pinigų yra tiek, kiek yra, kaimo plėtros krepšelis sumažėjęs.

**

Administracinės naštos mažinimo pažangą pristatė Vyriausybės kanceliarijos atstovas. Vyriausybė pagal įstatymą padėtį vertina ir fiksuoja nuo 2014 metų. Šiuo metu visose srityse administracinė našta turėtų mažėti ar išlikti nepakitusi. Administracinės naštos mažinimo efektas turi piniginę išraišką, kuri išreiškia priimamų teisės aktų poveikį. Vienais potvarkiais administracinė našta padidinama, kitais – sumažinama.

Vyriausybės kanceliarijos pateiktais duomenimis, ŽŪM bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) patenka į lyderių trejetuką. Finansų ministerija per visą stebimą laikotarpį administracinę naštą sumažino 72 mln. Eur, VMVT – 41,28 mln. Eur, ŽŪM – beveik 6,5 mln. Eur.

**

Gegužės mėnesį KRK protokoliniu nutarimu paprašė ŽŪM patobulinti įsiterpusio valstybinės žemės ūkio paskirties sklypo sąvoką, išsiaiškinti valstybinės žemės nuomos pažeidimų mastą.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo projektas yra paruoštas. Siūloma išplėsti įsiterpusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sąvoką – tokia pripažinti sklypelius, įsiterpusius tarp privačių žemės sklypų ir stabilių kraštovaizdžio objektų (infrastruktūros objektai, keliai, gatvės, geležinkelis ar gamtiniai objektai), kurių nebūtų galima suformuoti atskirais sklypais su privažiuojamaisiais keliais. Projektas pateiktas Vyriausybei. Atsižvelgiant į tai, kad po Naujųjų metų žemės politikos formavimo klausimai perleidžiami Aplinkos ministerijos (AM) kompetencijai, projektas pristabdytas. AM sudaryta darbo grupė norės kompleksiškai įvertinti kai kuriuos dalykus.

Valstybinės žemės ūkio paskirties nuomos pirmumo teise ar suteikimo laikinam naudojimui pažeidimo mastas nedidelis. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, per trejus metus gauti 25 skundai, iš jų 4 buvo pagrįsti. Šiemet NŽT teritoriniams skyriams pavesta visose kadastro vietovėse atnaujinti informaciją apie laisvą valstybinę žemę. Iki metų pabaigos bus detaliai identifikuota, kiek jos iki šiol galėjo būti neapskaitytos. NŽT laikinasis vadovas Saulius Mocevičius pripažino, kad būta sisteminių bėdų, kodėl ne visa žemė buvo apskaityta, reikalingas tam tikras teisinio reglamentavimo keitimas. Yra atvejų, kai sklypas yra bendrosios dalinės nuosavybės, paveldėtas ir kt. S.Mocevičiaus vertinimu, esminis apskaitos lūžis vyksta eliminavus galimybę deklaruoti pasėlius neturint dokumento. Žemės naudotojai kreipiasi į NŽT, rengiamas žemėtvarkos projektas, sklypas apskaitomas, tada pagal pirmumo teisės reikalavimus pasiūlomas nuomai ar laikinam naudojimui.

Ūkininkų akimis, procesas yra ne toks sklandus. LEŪA lyderis S.Daniulis atkreipė dėmesį, kokias išlaidas turi patirti ūkininkas dėl įsiterpusių vos kelių arų sklypelių. Reikia mokėti ir už projekto rengimą, ir už geodezinių matavimų bylą. Už 17 arų plotelį susidaro 3 tūkst. Eur išlaidų. S.Daniulio manymu, nedideliems ploteliams turėtų būti taikoma paprastesnė įteisinimo tvarka. LEŪA pirmininkas mano, kad kaip tik dabartinė tvarka kalta dėl to, kad sklypai „stumdosi“, žemė tarsi gyva pasidaro.

LMSA pirmininkui dr. A.Gaižučiui pasidomėjus, ar planuojami analogiški teisės aktų pakeitimai dėl miškų sklypų, iš esmės buvo atsakyta teigiamai. Iki vasario pirmosios procesą stabdys įstatymo nuostata, suteikianti galimybę piliečiams už miestuose turėtą žemę prašyti atlyginti mišku.