2023 m. vasario 14 d. įvykusiame Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Tarptautinio komiteto posėdyje aptarti Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2023-2027 m. laikotarpiu kylantys iššūkiai, diskutuota dėl Lietuvos žemdirbių ir miškininkų atstovavimo ES Copa-Cogeca ir ELO organizacijose.
ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas atkreipė dėmesį, kad ES jau pradedama diskutuoti apie BŽŪP po dabartinio 2023-2027 m. finansinio ciklo. Taigi ES jau pradeda diskusijas, o kas gi laukia 2028 – 2029 metais. Copa – Cogeca reaguodama į ES šalių – žemdirbių savivaldos organizacijų keliamus probleminius klausimus ir visą Europą palietusią infliaciją, covid-19 pandemiją, karo Ukrainoje poveikį ir kt. kylančias problemas, pažymi, kad ES Žaliojo kurso, gyvūnų gerovės reikalavimai, „Nuo ūkio iki stalo“ strategijos buvo ambicingos, tačiau šiandien kyla klausimas, ar bus įmanoma jas įgyvendinti. A.Baravykas pasiūlė visiems ŽŪR nariams aktyviai diskutuoti ir jungiantis su Baltijos ir Višegrado šalių žemės ūkio rūmais bei kitomis žemdirbių savivaldos organizacijomis pateikti siūlymus, kurie įtakotų Europos Komisijos priimamus sprendimus.
„Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienai šaliai yra labai svarbi valstybės finansinės pagalbos dalis, kuri kiekvienoje valstybėje – ES narėje yra skirtinga. Stebime situaciją, kai turtingesnės valstybės, kurios ženkliai prisideda finansiškai, gan operatyviai reaguoja ir į pokyčius, inovatyviai sprendžia aktualijas ir naujus BŽŪP iššūkius. Lietuva tampa grūdų augintojų kraštu, tuo tarpu gyvulininkystė traukiasi. Taigi turime sutelkti jėgas ir reaguoti bei vienijantis su kitų šalių žemdirbių savivaldos organizacijomis teikti siūlymus EK“, – siūlė A.Baravykas.
Dr. Arūnas Svitojus – ŽŪR Tarptautinio komiteto pirmininkas informavo, kad vasario 16-17 d. dalyvaus Copa-Cogeca posėdžiuose, kur vyks nuomonių keitimasis su EK vykdomuoju viceprezidentu ir ES prekybos komisaru Valdžiu Dombrovskiu dėl prekybos, žemės ūkio ir žemės ūkio kooperatyvų galimybių ir iššūkių, bus diskutuojama apie vykstančius prekybos pokyčius ir Copa – Cogeca galimus siūlymus.
Cogeca prezidiume Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD skyriaus vadovas (Maisto, mažmeninės prekybos, sveikatos skyrius) Giacomo Mattino pristatys žemės ūkio kooperatyvų vaidmenį bendrojoje rinkoje pagal komunikatą „Žaliasis kursas“, bus aptariamas BŽŪP įgyvendinimas ir kt. klausimai.
„Svarbu, kad ŽŪR asociacijos formuotų nuomonę, atsižvelgiant į šiandienos situacijas, teiktų konstruktyvius siūlymus dėl BŽŪP keitimo, jei yra poreikis, nes strategija gali būti koreguojama kas 2 metai, jei tam yra pagrįstas poreikis. ES yra numatytas 100 mlr. Eurų biudžetas skaitmeninimui žemės ūkyje, todėl svarbu šiuos resursus panaudoti tikslingai ir efektyviai“, – kalbėjo dr. A.Svitojus.
Zofija Cironkienė – Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė, kuri vasario 8-10 d. dalyvavo „Fruit Logistica“ parodoje Berlyne, pastebėjo, kad diskusijos dėl skaitmeninimo EK jau užbaigtos. Štai daržovių sektoriuje kiekvienas ūkis turės įtraukti 16 parametrų: kokios trąšos naudotos, kokia pakuotė, kiek vandens sunaudota užauginant tam tikrus vaisius ar daržoves ir kt. Numatyta, kad parduotuvėje pateikiamoje etiketėje bus tik QR kodas. Tai palies kiekvieną ūkį, todėl tam turime deramai ruoštis: reikalingos priemonės, žinios ir mokymai. Pereinant prie sveikesnės ir aplinkai draugiškesnė mitybos, vaisiai ir daržovės yra kertinis produktas, tačiau Lietuvos valdžios institucijų negalime įtikinti, kad būtina sumažinti 21 proc. PVM, kuris Lietuvoje yra didžiausias, lyginant su ES“, – dalinosi informacija Z.Cironkienė.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas dr.Algis Gaižutis pasidalino savo įžvalgomis dėl ateinančios finansinės perspektyvos ir informavo, kad apie tai jau kalbama ELO (Europos žemės savininkų) politikos grupėje ir kitose organizacijose. Ciklas, kuris ateis su naująja komisija ateis labai greitai. Kovo pabaigoje jau antrąjį dešimtmetį vykstančiame forume, kuris yra atviras ir viešas bei nemokamas, bus kalbama apie ateities perspektyvas, o ELO artimiausiame posėdyje, kuris vyks vasario 16 d. Austrijos ūkininkai kelia klausimą dėl ateinančio laikotarpio išmokų dydžio, nes ateityje numatomas išmokų mažėjimas, nors aplinkosauginiai reikalavimai vis griežtėja. Pradedamos diskusijos, kaip bus ateityje struktūruojami pirmasis ir antrasis paramos ramsčiai. Daug nerimo kyla dėl EK viceprezidento Frans Timmermans Žaliųjų iniciatyvų, kurių įgyvendinimui nenumatomos papildomos lėšos. Todėl svarbu tarptautiniu mastu apjungtas šalių pozicijas pateikti EK.