1992-ieji. Išrinkta LR ŽŪR valdyba, komisijos, įsteigti skyriai
1992 01 11 d. LR ŽŪR Tarybos posėdyje Žemės savininkų sąjunga ir Žemdirbių sąjūdis inicijavo diskusiją dėl nepasitikėjimo ŽŪR direktoriumi E.Alioniu, nutarta rinkti ŽŪR valdybą iš 5 žmonių, sudaryti komisiją LR ŽŪR pastatui administruoti, sudaryti LR ŽŪR Etikos komisiją.
1992 01 24 d. LR ŽŪR tarybos posėdyje svarstyta organizacijos struktūra. LR ŽŪR direktorius E.Alionis pasiūlė steigti penkis skyrius, kurie tvarkytų mokslo ir švietimo, gamybos, ekonomikos ir teisės, LR ŽŪR administravimo bei konsultavimo ir informacijos.
(nuotraukoje Ernestas Alionis)
Į LR ŽŪR valdybą tarybos nariai išrinko tris asmenis, surinkusius vienodą balsų skaičių – po 16 balsų: D.Kauną, V.Knašį ir A.Mikelėną.
Be to, nutarta sudaryti LR ŽŪR valdybos reglamento redakcinę komisiją. Išrinkti 5 pirmieji Rūmų valdybos nariai: A.Baležentis, V.Knašys, V.Pliuskys, A.Mikelėnas, R.Kaunas. Prof. A.Stancevičiaus siūlymu nuspręsta, kad LR ŽŪR nariai-rėmėjai privalėtų sumokėti po 100 rublių į LR ŽŪR sąskaitą.
Išsiskyrė nuomonės dėl konsultavimo sistemos kūrimo
1992 04 29 d. LR Aukščiausiosios tarybos Agrarinės komisijos posėdyje buvo svarstyta LR ŽŪR galimybė formuoti konsultavimo sistemą, pasitelkiant aukštųjų žemės ūkio mokyklų, žemės ūkio mokslinio tyrimo institutų, jų filialų, bandymo stočių mokslinio tyrimo bazių darbuotojus, kviečiant juos padirbėti konsultantais. Šiam reikalui nutarta iš Vyriausybės iš Valstybės rezervo prašyti 3 mln. rublių, kad LR ŽŪR konsultavimo centras galėtų apsirūpinti bent minimaliu transportu bei apsirūpinti patalpomis rajonuose. Deja, Vyriausybė LR ŽŪR skyrė tik 2 mln. rublių.
Be kita ko, Kauno miesto valdyba vis delsė vykdyti Vyriausybės nutarimą LR ŽŪR grąžinti istorinį pastatą Donelaičio g. 2, Kaune.
1992 06 04 d. LR ŽŪR tarybos posėdyje pirmininkas, prof. A.Stancevičius apžvelgė pirmuosius šios organizacijos veiklos metus. Taigi per pirmuosius metus LR ŽŪR įsteigta 13 etatų (kartu su konsultantais). Profesorius kritikavo ŽŪM bandymus kurti savo žinybinę konsultavimo sistemą, ignoruojant AT Agrarinės komisijos sprendimą. Beje, posėdyje dalyvavęs LŪS pirmininkas J.Čiulevičius pažadėjo, kad LŪS nariai bus LR ŽŪR konsultantų užsakovai. Tačiau labai greitai LŪS pirmininkas pakeitė nuomonę, beje, apie tai neinformavęs LR ŽŪR vadovų. ŽŪM persiviliojo į savo gretas LŪS ir, kartu su LŽŪBA Dotnuvoje įkūrė žemdirbių konsultavimo centrą, kurį vėliau pavadino Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT). 1993 m. sausio 12 d. LŪS pirmininkas kreipėsi į Vyriausybę su prašymu skirti šiai tarnybai paramą ir pridėjo, kad būtų žalinga paramą skirti ir LR ŽŪR ketinimams kurti konsultavimo sistemą.
1992 12 16 d. Kauno miesto meras pasirašė potvarkį dėl ŽŪR pastato perdavimo pagal suderintą grafiką dėl miesto įstaigų pasitraukimo iš pastato.
ŽŪM netesėjo pažadų
1993 01 19 d. LR ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius nusiuntė raštą žemės ūkio ministrui R.Karazijai, kuriame piktinosi LŪS vadovo J.Čiulevičiaus veiksmais dėl ūkininkų konsultavimo sistemos kūrimo ir juos pavadino tendencingais. Tačiau procesas jau buvo įsibėgėjęs ir ŽŪM savo sprendimo teisingumo net nesvarstė. Taip, dėl valdininkų ir kai kurių ūkininkams vadovavusiųjų atstovų suktumo tarp žemdirbių savivaldos organizacijų pirmą kartą įsivyravo nepasitikėjimas. Labiausiai tokia padėtis buvo naudinga bendrovėmis pervadintų buvusių kolūkių vadovams ir seno mąstymo valdininkams. Taip LR ŽŪR prarado vieną iš svarbiausių savo kaip savarankiškos organizacijos gyvavimo sąlygų.
1993 02 03 d. LR ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius kreipėsi į žemės ūkio ministrą R.Karaziją, primindamas jo pažadą ŽŪM Kolegijoje svarstyti LR ŽŪR tolesnės veiklos reikalus. Prof. A.Stancevičius užsiminė, kad tai reikia daryti kuo greičiau, nes LR ŽŪR būklė reikalauja greitų sprendimų, kitaip LR ŽŪR darbas sužlugs.
LR ŽŪR pirmasis suvažiavimas
1993 03 20 d. Kaune įvyko atkurtų LR ŽŪR pirmasis suvažiavimas. Jame dalyvavo 67 LR ŽŪR sudarančių organizacijų atstovai. Iš viso – 157 delegatai.
LR ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius savo pranešime akcentavo skirtingas LR ŽŪR įkūrimo 1926 m. ir atkūrimo 1991 m. aplinkybes.
Įkuriant organizaciją pagrindinis vaidmuo teko tuometinei valstybės valdžiai, o 1991 – aisiais ŽŪM žemdirbių savivaldos siekius atkurti šią organizaciją deja, vertino įtariai, o kartais net neigiamai. Todėl ir skirtinga parama – įkuriant LR ŽŪR buvo iš karto skirtos lėšos iš valstybės biudžeto per ministeriją, o atkuriant – parama neapibrėžta, pavyzdžiui, 1992 m. skirta vėluojant 10 mėnesių, be to, skirta tik 2 mln. talonų iš ūkininkų veiklos fondo lėšų neindeksuojant. Didelės infliacijos sąlygomis parama buvo menka. Prof. A.Stancevičius suvažiavimo dalyviams papasakojo, kas buvo nuveikta šiuo sudėtingu metu. Pirmiausia – surengti ūkininkams naujakuriams labai svarbūs penki seminarai bei keturios konferencijos. Be to, 1992- aisiais LR ŽŪR veikė nuolatinė pradedančiųjų ūkininkų žemdirbystės, gyvulininkystės bei ekonomikos žinių minimumo mokykla.
Prof. A.Stancevičius suvažiavimo dalyviams pristatė ir LR ŽŪR darbus rengiant ūkininkų konsultavimo sistemą. LR ŽŪR jau buvo patvirtinę septynis konsultantus šešiuose rajonuose, tačiau šis darbas nutrūko dėl ŽŪM ketinimo konsultavimo sistemą diegti su LŪS ir LŽŪBA. Kokie rezultatai? Pasak prof. A.Stancevičiaus, LR ŽŪR planuose buvo numatyta tokius darbus atlikti gerokai pigiau.
Profesorius padėkojo mokslininkams, kurie pirmieji ėmėsi iniciatyvos steigti ūkininkų asociacijas ir paragino ūkininkus jungtis į įkurtas asociacijas. Beje, LR ŽŪR iniciatyva jau iki pirmojo suvažiavimo buvo įkurta per 20 ūkininkų asociacijų arba draugijų. Prof. A.Stancevičius paminėjo ir žemės ūkio tarybų rajonuose svarbą, kurios ateityje turėtų tapti tarsi LR ŽŪR atstovybėmis rajonuose.
Nors ūkininkai daugiau dalijosi savo asmenine patirtimi, tačiau jau dalyvavo ir kelių ūkininkų organizacijų atstovai. Pavyzdžiui, šalia Kauno ūkininkaujantis K.Bružikas pranešė apie bulvių augintojų draugijos steigiamąjį suvažiavimą. Ūkininkas pasiskundė, kad niekas nenupirko jo užaugintų rapsų, todėl juos turėjo sunaudoti šeriant galvijus. Dėl žemų supirkimo kainų ūkininkas patyrė nuostolių ir dėl linų. K.Bružikas ūkininkus paragino kooperuotis. Beje, šis ūkininkas LR ŽŪR veiklai suvažiavimo metu skyrė 10.000 talonų ir kitus ūkininkus paragino tapti LR ŽŪR rėmėjais.
LR Seimo Agrarinio komiteto narys M.Treinys paragino LR ŽŪR ir toliau būti nepolitine organizacija, nepasiduoti bandymams įtraukti į grupinius interesus. Lietuvos techninių kultūrų augintojų asociacijos, pirmininkas prof. A.Šuliauskas pranešė apie sudarytas sutartis su Klaipėdos ir Kauno tabako fabrikais. Jie rems asociaciją, o jos nariai fabrikams tieks tabaką.
Lietuvos cukrinių runkelių augintojų draugijos valdybos pirmininkė prof. R.Žulienė dėkojo LR ŽŪR, kurie sudarė sąlygas ūkininkams susiburti į šią asociaciją ir bandyti gintis nuo perdirbėjų monopolio.
Suvažiavime kalbėjo ir neseniai įkurtos Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas V.Pranevičius, Lietuvos svarainių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas G.Šilinas, Lietuvos kiaulių augintojų ir produkcijos perdirbėjų asociacijos prezidentas prof. A.Mikelėnas, Organinės – biologinės žemdirbystės draugijos „Gaja“ tarybos pirmininkas prof. P.Lazauskas, Lietuvos ūkininkių draugijos pirmininkė L.Bružikienė, LŽSS pirmininkas A.Liaugaudas.
LR ŽŪR valdybos narys E.Alionis pasiūlė svarstyti ir priimti naują LR ŽŪR tarybos sudarymo tvarką pagal nustatytas kvotas. LR ŽŪR taryba išsiplėtė beveik iki šimto narių. Nutarta, kad LR ŽŪR taryba turėtų išsirinkti labiau darbingą prezidiumą. Tą ji ir padarė posėdyje po penkių dienų.
Išrinktas prezidiumas
1993 03 25 d. LR ŽŪR tarybos posėdyje dalyvavo net 51 narys. Tarp svarbiausių klausimų – LR ŽŪR tarybos prezidiumo rinkimai ir LR ŽŪR veiklos komisijų sudarymas.
Po trumpų diskusijų nutarta prezidiumą formuoti parenkant atstovus pagal pagrindines LR ŽŪR veiklos kryptis. Balsuojant patvirtintas 15 narių prezidiumas: LR ŽŪR tarybos pirmininkas prof.A.Stancevičius, LR ŽŪR tarybos pirmininko pavaduotojas V.Knašys, LŪS atstovas V.Gudynas, LŽSS atstovas A.Liaugaudas, LŽŪBA atstovas V.Lugauskas, LJŪRS atstovas E.Vaicekauskas, nepatvirtintas tik ŽŪM atstovas, nes ŽŪM jo nespėjo pasiūlyti. Vėliau juo tapo LR Seimo narys A.Giedraitis). Dar 8 prezidiumo nariai – LR ŽŪR tarybos sudarytų komisijų pirmininkai: Rinkos (N.Dubnikovas), Agrarinės reformos ir kooperacijos ( J.Čaplikas), Rajonų žemės ūkio tarybų veiklos (A.Tarvainis), Augalininkystės gamybos ( A.Malinauskas), Smulkiųjų ūkio šakų ( G.Kisielius), Pastatų, energetikos ir mašinų ( J.Liaukonis), Gyvulininkystės gamybos ( A.Mikelėnas) bei Kultūros, socialinių reikalų ir namudinių verslų ( L.Bružikienė).
Itin svarbus antrasis LR ŽŪR tarybos klausimas – kreipimasis į LR Prezidentą, Premjerą, LR Seimo pirmininką bei Žemės ūkio ministrą dėl perdirbimo pramonės monopolinės veiklos bei dėl būtinybės privatizuojant perdirbimo pramonę sudaryti sąlygas žemdirbiams gauti pagrindinį įmonių akcijų paketą.
1993 04 02 d. Tarybos prezidiumo posėdyje, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos agroverslu ėmė domėtis užsienio įmonės, ypač rapsų žaliavos perdirbimu, ŽŪR nutarė kreiptis į Žemės ūkio, Ekonomikos, Finansų ministerijas, kad sutartyse su užsieniečiais būtų numatytas privalomas maksimalus vietinės žaliavos supirkimas ir neleisti užsienio kapitalui statyti monopolinių įmonių. Kaip atsvarą stambiesiems perdirbėjams imti organizuoti kooperatinį judėjimą. Tuo tikslu Rūmuose suformuoti specialistų grupę.
Išrinkta valdyba
1993 05 19 d. ŽŪR Tarybos prezidiumo posėdyje išrinkta nauja LR ŽŪR valdyba iš 5 narių: agronomas A.Aleksynas, ekonomistas Z.Keliauskas, inžinierius R.Kaunas, JŪRS instruktorius V.Kisielis, (zootechnikas – D.Pamakštys patvirtintas birželio 23 d. LR ŽŪR Tarybos prezidiumo posėdyje). E.Alionis į naujai išrinktą LR ŽŪR valdybą neįtrauktas, nes nuspręsta jį atleisti iš ŽŪR direktoriaus pareigų.
Nenorėjo mokėti už nuomą
1993 06 21d. LR ŽŪR tarybos prezidiumo posėdyje pritarta LR ŽŪR pirmininko pasiūlymui – organizacijos direktoriumi patvirtintas inžinierius Romas Kaunas. Prof. A.Stancevičius griežtai kalbėjo apie kai kurių tarybos narių atsakomybės stoką. Tarp tokių – LR ŽŪR suvažiavimo metu labai aktyviai diskusijose dalyvavęs N.Dubnikovas. Po LR ŽŪR suvažiavimo jis buvo paskirtas Rinkos komisijos pirmininku, tačiau, pasak prof. A.Stancevičiaus, tuo šio žmogaus aktyvumas ir baigėsi – išrinktas komisijos pirmininkas nusišalino nuo bet kokios veiklos, todėl ir komisija nieko nenuveikė. LR ŽŪR valdyba įpareigota ieškoti naujo kandidato, kuris galėtų profesionaliai vadovauti Rinkos komisijai.
Neseniai istorinį pastatą atgavusiems LR ŽŪR labai trūko lėšų jį prižiūrėti, tačiau šiame pastate patalpas net lengvatinėmis sąlygomis nuomojusios LŪS ir LŽSS delsė mokėti nuomos mokestį, todėl prezidiumo nariai svarstė, kaip elgtis. LŪS atstovas V.Ignotas nieko konkretaus negalėjo pasakyti, o LŽSS pirmininkas A.Liaugaudas teisinosi, kad jo vadovaujama itin gausi organizacija yra nemoki. Kodėl LR ŽŪR prezidiumas kėlė šį klausimą? Žvilgtelėkime į LR ŽŪR direktoriaus pateiktą 1993 m. išlaidų sąmatą – vien patalpoms šildyti numatyta skirti 7.585 Lt ir salei šildyti – 6.650. Iš viso LR ŽŪR metų veiklos išlaidos siekė 110.610 Lt, todėl ir buvo reikalaujama, kad nuomininkai atsiskaitytų už patalpų nuomą.
Pasiūlė reorganizuoti bendroves
1993 08 19 d. LR ŽŪR tarybos prezidiumo posėdžio darbotvarkėje bene svarbiausias klausimas – dėl žemės ūkio produkcijos augintojų kooperatyvų kūrimo. Prof. A.Stancevičius iškėlė idėją kolūkių įvaizdį išlaikiusias žemės ūkio bendroves reorganizuoti į kooperatinio tipo žemės ūkio įmones. LŽŪBA tyliai nurijo šį pasiūlymą.
LR ŽŪR prezidiumas papildytas naujais nariais: LR ŽŪR atstovas Lietuvos privataus kapitalo aljanso kolegijoje prof. A.Šiuliauskas bei Lietuvos agroserviso įmonių asociacijos „Lietžemūktechnika“ atstovas A.G.Jakas.
Palaikė žemdirbių streiką
1993 11 27 d. LR ŽŪR prezidiumo posėdis buvo išskirtinis – be kita ko, svarstyta LR ŽŪR pozicija dėl žemdirbių streiko, kuris prasidėjo Telšiuose ir buvo nukreiptas į pieno perdirbimo įmonę.
LR ŽŪR prezidiumo narys V.Knašys iš esmės pritarė organizuojamam žemdirbių streikui, tačiau kritikavo žemdirbius dėl kai kurių keliamų reikalavimų, pavyzdžiui, buvo reikalaujama supirkti visą produkciją. Pasak jo, supirkimo garantijos gali būti teikiamos tik nustatytai kvotai ir ekonomiškai pagrįstomis kainomis.
P.Vasinauskas papasakojo apie prieš 60 metų įvykusį Suvalkijos žemdirbių streiką, prie kurio organizavimo jis pats buvo prisidėjęs: „Prieš karą streiko išdavoje buvo pasiekti politiniai laimėjimai: į vyriausybę atėjo liaudininkai ir krikščionys demokratai. Be to, buvo padidintos bekonų ir pieno supirkimo kainos“. Kokios pozicijos tada laikėsi LR ŽŪR? Pasak P.Vasinausko, žemdirbių streike LR ŽŪR nedalyvavo.
LR ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius reziumavo prezidiumo narių pasiūlymus: LR ŽŪR vardu parengti žemdirbių reikalavimus remiantį kreipimąsi į Seimą ir Vyriausybę, informuoti apie tai ŽŪM ir žemdirbių streiko komitetą.
Dėl pieno įmonių privatizavimo
1993 12 10 d. LR ŽŪR prezidiumas konstatavo, kad dalis Lietuvos pieno perdirbimo įmonių iš žemdirbių rankų išslydo. Liko tik įmonės su atsilikusia technologija. Posėdyje dalyvavęs Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atstovas T.Voicechovskis patvirtino, kad jau privatizuota 50 proc. pieno pramonės įmonių. Pasak jo, esant tokioms aplinkybėms žemdirbiams labiau apsimokėtų kurti alternatyvią pieno perdirbimo pramonę per pieno gamintojų kooperatyvus.
Po ilgų diskusijų LR ŽŪR prezidiumas nutarė kreiptis į Seimo Agrarinį komitetą, Vyriausybę, ŽŪM su prašymu, kad būtų sustabdytas pieno perdirbimo įmonių privatizavimas, o valstybės institucijos pasirūpintų papildomomis investicinėmis išmokomis, papildytų privatizavimo tvarką ir sudarytų privatizavimo priežiūros komisiją.
Tačiau iš minėtų institucijų LR ŽŪR atsakymo nesulaukė.
Pakoreguotos veiklos kryptys
1994 03 09 d. LR ŽŪR Tarybos posėdyje nustatytos LR ŽŪR veiklos kryptys: stiprinti žemės ūkio produkcijos gamintojų organizacijas, skatinti netradicinę žemės ūkio gamybą, plėtoti kooperaciją, skatinti amatus ir namudinius verslus, pagal sutartis bendradarbiauti su LŽŪKT, ieškoti optimalių ūkininkų ūkių modelių. Patvirtintos LR ŽŪR narių bei Tarybos narių rinkimo, atšaukimo ir pasitraukimo taisyklės. Taip pat patvirtintos LR ŽŪR narių- rėmėjų priėmimo, išstojimo ir šalinimo taisyklės, LR ŽŪR garbės narių rinkimo taisyklės, suvažiavimo reglamentas, Tarybos ir Prezidiumo darbo reglamentas, Valdybos laikinas darbo reglamentas, Revizijos komisijos darbo reglamentas bei komisijų darbo reglamentas. Šiame posėdyje nuspręsta surengti antrąjį suvažiavimą 1994 m. kovo 25 d., patvirtinta jo darbotvarkė. Posėdyje gerai įvertinta LR ŽŪR prezidiumo veikla, bet aptarti ir rezervai – atsisakyti pastovių komisijų veiklos, kurios savęs nepateisino ir grįžti prie žemės ūkio produkcijos gamintojų organizacijų atstovavimo prezidiume. Todėl nutarta šiuo principu pertvarkyti Prezidiumą.
